- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- 2-3530-385/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01373-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- P. N.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis
- Kategorijos
- 2.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. N. ieškinį atsakovei R. G., trečiajam asmeniui A. D. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko atsakovė R. G. ir tretysis asmuo A. D., jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), atsiliepimų, prašymų negauta.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti galiojančiu sandorį, pagal kurį 1992 m. gruodžio mėnesį atsakovė R. G. pardavė, o jis, P. N., nupirko atsakovei R. G. nuosavybės teise priklausantį 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad 1992 m. gruodį su atsakove susitarė, kad jis perka, o atsakovė parduoda už 600 rublių jai nuosavybės teise priklausantį 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jis sumokėjo atsakovei už sklypą sutartą pinigų sumą, o atsakovė žemės sklypą su nuosavybę patvirtinančiais dokumentais perdavė jam. Iki šiol jis naudojasi šiuo žemės sklypu, moka atitinkamus mokesčius, manydamas, kad yra vienintelis įgyto sklypo savininkas. Atsakovė niekada nepareiškė jam jokių pretenzijų dėl jam perduoto žemės sklypo, jokių ginčų dėl sklypo nėra. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma, žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre tebėra įregistruotas atsakovės vardu. Po to, kai jis įvykdė savo įsipareigojimą pagal sutartį, atsakovė turėjo sudaryti notariškai patvirtintą sandorį, tačiau ji išvyko iš Lietuvos ir jis daugiau jos niekada nebematė. Šiuo metu pašlijus sveikatai sugalvojo susitvarkyti dokumentus, tačiau paaiškėjo, kad įregistruoti šį nekilnojamąjį turtą turto registravimo įmonėje negali. Dėl to kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje reiškiamas reikalavimas - sandorio, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, pripažinimo galiojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalis.). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų atsiradimo 1992 metais, todėl aktualios ir taikytinos sandorio sudarymo metu galiojusios 1964 metų CK teisės normos. Tiek 1964 metų CK, tiek 2000 m. CK (toliau - CK) normos numato, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimą turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis, CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Tiek dėl 1964 metų CK 58 straipsnio 5 dalies, tiek dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, teismas turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat, ar nepažeidžiamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės R. G. vardu 1992-12-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisė į 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 1992-12-15 įgaliojimo, patvirtinto Šilutės rajono notaro biuro notarės N. K., matyti, kad atsakovė įgaliojo A. Š. parduoti jai priklausantį sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabar: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 10). Pardavimo sandoriui neprieštaravo atsakovės sutuoktinis A. D. (b. l. 9). Ieškovas nurodo, kad 1992 m. gruodžio mėnesį jis iš atsakovės nusipirko 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovei už žemės sklypą sumokėjo 600 rublių, o atsakovė žemės sklypą su nuosavybę patvirtinančiais dokumentais perdavė jam, tačiau neįformino sandorio notarine tvarka, nes ji tuoj pat po to išvyko iš Lietuvos. Tai, kad ieškovas naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantys dokumentai: nario bilietas, pažymos, pinigų paėmimo kvitai (b. l. 11, 12, 13, 14-16).
Pardavėjo pareiga yra perduoti parduodamą daiktą, o pirkėjo - jį priimti ir už jį sumokėti sutartą kainą (1964 m. CK 253 straipsnis, CK 6.305 straipsnis). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta (1964 m. CK 255 straipsnis, CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas atliko reikalingus veiksmus žemės sklypui įsigyti pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, tai yra sumokėjo pinigus už žemės sklypą pardavėjui, perėmė nusipirktą turtą ir juo naudojasi bei jį valdo, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovės vengimo įforminti sandorį notarine tvarka.
Taigi, nustačius visas sąlygas, kurios būtinos pripažinti sandorį galiojančiu, ieškinys tenkintinas ir sandoris, sudarytas 1992 m. gruodžio mėnesį tarp ieškovo P. N. ir atsakovės R. G., kuriuo P. N. nusipirko iš R. G. 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažintinas galiojančiu.
Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje nėra nurodyta atsakovės gimimo data, nežinoma jos gyvenamoji vieta ir kiti duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti atsakovę, netikslinga priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti galiojančiu sandorį, pagal kurį 1992 m. gruodžio mėnesį atsakovė R. G. pardavė, o P. N., gim. (duomenys neskelbtini), nupirko atsakovei R. G. nuosavybės teise priklausantį 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Spendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.