- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- A15.-423-358/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00242-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- S. T.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarką išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju mechaniku-energetiku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neturintis administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 6 dalį, 450 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. birželio 14 d., apie 7 val. 00 min., Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - Administracija) pareigūnai kelyje A5, Mastaičiai, Kauno r. sav. sustabdė ir patikrino (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. B. vairuojamą minėtai įmonei priklausančią kelių transporto priemonę „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe “Goldhofer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusią maršrutu Domeikava - Kazlų Rūda - (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. B. kontrolės metu pateikė galiojantį metinį leidimą važiuoti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. 002950. Administracijos pareigūnams pasvėrus minėtą transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, svėrimo plokštės Nr. 6294 ir Nr. 6295, metrologinės patikros sertifikatas Nr. 0828307, patikra galioja iki 2019 m. gegužės 17 d.), nustatyta, kad transporto junginio bendroji masė 84,90 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t), 83,10 t, t. y. viršijo leidime nurodytą didžiausią leidžiamą bendrąją masę, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi, laikoma, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. B. važiavo neturėdamas tinkamo leidimo važiuoti sunkiasvore ir (ar) didžiagabarite transporto priemone, 43,10 t viršijant didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau - Techniniai parametrai), 19.9 papunktyje. Administracijos pareigūnams išmatavus minėtą transporto priemonių junginį nemetaline matavimo rulete (Nr. 13170, patikros sertifikatas Nr. 0037967, patikra galioja iki 2018 m. liepos 21 d.) nustatytas faktinis ilgis 19,2 m, t. y. 2,7 m viršijo didžiausią leidžiamą 16,5 m ilgį, nustatytą Techninių parametrų 4.3 papunktyje; faktinis plotis 3,04 m, t. y. 0,49 m viršijo didžiausią leidžiamą 2,55 m plotį, nustatytą Techninių parametrų 5.2 papunktyje; išmatavus minėtą transporto priemonių junginį teleskopiniu ilgio matuokliu (Nr. 7000036, patikros sertifikatas Nr. 0037968, patikra galioja iki 2018 m. liepos 21 d.) nustatytas faktinis aukštis 4,25 m, t. y. 0,25 m viršijo didžiausią leidžiamą 4 m aukštį, nustatytą Techninių parametrų 6.2 papunktyje. Taip pat pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. B. kontrolės metu neturėjo krovinio vežimo dokumento – važtaraščio, vežė nepritvirtintą (netinkamai pritvirtintą) krovinį, kuris kėlė pavojų eismo saugumui: pririšimo taškai negali išlaikyti būtinų pririšimo jėgų (didelis trūkumas), pririšimo taškų skaičius nepakankamas, kad galėtų išlaikyti būtinas pririšimo jėgas (didelis trūkumas). Remiantis įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A15.-1735-668/2018 (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 450 straipsnio 1 dalį ir 459 straipsnio 1, 4, 6 ir 10 dalis bei paskyrė jam galutinę nuobaudą - 900 eurų dydžio baudą (bauda sumokėta). Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - Kodeksas) 32 straipsnio 1 dalį ir N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 “Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo” (toliau - Reikalavimai), 10.2 papunktį, krovinio vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo sąlygas bei kontroliuoti krovinio išdėstymą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Pagal Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau - Aprašas), 12 punktą, prašymą išduoti leidimą pateikia ir už pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą atsako didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas ar jo įgaliotas asmuo. Vykdydamas minėto Kodekso vežėjui nustatytą pareigą, įmonės vadovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų įmonės vairuotojams vykdant krovinių pervežimus, o to neužtikinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę. Įstatymas nesuteikia teisės administracinės atsakomybės klausimą sprendžiančiai institucijai pasirinkti administracinės atsakomybės subjektą, t. y. įstatymas nustato, jog už administracinius pažeidimus atsako abu asmenys - ir vairuotojas, ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: Nr. N575-2748/2011, Nr. N444-302/2011, Nr. N261-1106/2012, Nr. N575-129/2012; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-344-354/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vieno iš subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017).
Tuo (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, kuriam 2018 m. birželio 14 d. buvo pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, vyr. mechanikas-energetikas S. T. neužtikrindamas, kad įmonės vairuotojas S. B. nevažiuotų didžiausią leidžiamą bendrąją masę viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 ir 12 punktus, Reikalavimų 10.2 papunktį, Techninių parametrų 19.9 papunktį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje. Tuo (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, kuriam 2018 m. birželio 14 d. buvo pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, vyr. mechanikas-energetikas S. T. neužtikrindamas, kad įmonės vairuotojas S. B. nevažiuotų didžiausius leidžiamus matmenis viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti didžiagabarite transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 ir 12 punktus, Reikalavimų 10.2 papunktį, Techninių parametrų 4.3, 5.2 ir 6.3 papunkčius bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje. Tuo (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, kuriam 2018 m. birželio 14 d. buvo pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, vyr. mechanikas-energetikas S. T. neužtikrindamas, kad įmonės vairuotojas S. B. nevažiuotų be krovinio vežimo dokumento - važtaraščio, pažeidė Kodekso 29 straipsnį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Reikalavimų 6 punktu, visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą. Pagal Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 „Dėl Krovinių vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 7.6 ir 7.7 papunkčius, priimdamas krovinį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas; jeigu vežėjas iš išorės apžiūrėdamas konstatuoja, kad krovinys neteisingai pakrautas ir pritvirtintas, apie tai jis privalo pranešti siuntėjui; siuntėjas, vežėjui reikalaujant, privalo pašalinti pastebėtus krovinio išdėstymo, tvirtinimo ir kitus trūkumus; jeigu siuntėjas atsisako šalinti nustatytus trūkumus, vežėjas, apie tai pažymėdamas važtaraštyje, turi teisę atsisakyti vežti krovinį. Tuo (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, kuriam 2018 m. birželio 14 d. buvo pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, vyr. mechanikas-energetikas S. T. pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 7.6 ir 7.7 papunkčius ir Reikalavimų 6 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. T. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 459 straipsnio 1 dalies, 459 straipsnio 4 dalies, 459 straipsnio 6 dalies, 450 straipsnio 1 dalies pažeidimų faktą ir S. T. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2), S. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad su nusižengimais sutinka (b. l. 1), (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas, kuriuo įmonės krovinių vežimo veiklai vadovauti paskirtas S. T. (b. l. 3), administracinio nusižengimo protokolo kopija (b. l. 8-9), transporto priemonės junginio svėrimo aktas (b. l. 10-11), transporto priemonės junginio matavimo aktas (b. l. 12), S. B. paaiškinimas dėl krovinio vežimo (b. l. 13), nuotraukos (b. l. 14), leidimo kopija (b. l. 15), pažyma apie apskaičiuotą mokestį už nuvažiuotą atstumą (b. l. 16), dokumento paėmimo pažyma (b. l. 17), leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir sunkiasvore transporto priemone kopija (b. l. 18), mokėjimo nurodymo kopija (b. l. 19), kontrolės aktas (b. l. 20), Kauno apylinkės teismo nutarimo kopija (b. l. 22-25), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus (b. l. 27-31), kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais dydis gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir kelio naudotojo) tarpusavio sutarimu.
Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 3 skyriaus 16.5 punkte numatyta, kad dviašio automobilio, sukabinto su triaše puspriekabe didžiausioji leidžiama naudojantis keliais automobilių ir jų junginių bendroji masė yra 40 t; to paties įsakymo 19.2 punkte numatyta, kad didžiausios leidžiamos naudojantis keliais automobilių ir jų junginių ašies (ašių) apkrovos (tonomis), esant sąlygoms, nurodytoms 3 skyriuje, priekabų ir puspriekabių trigubosios ašys, kai bendroji ašių apkrova, priklausomai nuo atstumo „d“ (metrais) tarp jų, neturi viršyti 1,30<d ?1,40 yra 24 t; to paties įsakymo 20 punkte numatyta, kad varančiosios ašies apkrova automobilių, nurodytų 3 skyriaus <...>, 16 punktuose yra 11,50 t.
Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkte nurodyta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.
Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad S. T. būdamas (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, kuriam 2018 m. birželio 14 d. buvo pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, neužtikrino, kad įmonės vairuotojas S. B. nevažiuotų didžiausią leidžiamą bendrąją masę viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 ir 12 punktus, Reikalavimų 10.2 papunktį, Techninių parametrų 19.9 papunktį. Be to, S. T. neužtikrino, kad įmonės vairuotojas S. B. nevažiuotų didžiausius leidžiamus matmenis viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti didžiagabarite transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, ir pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 ir 12 punktus, Reikalavimų 10.2 papunktį, Techninių parametrų 4.3, 5.2 ir 6.3 papunkčius. Be to, S. T. neužtikrino, kad įmonės vairuotojas S. B. nevažiuotų be krovinio vežimo dokumento – važtaraščio ir pažeidė Kodekso 29 straipsnį. Vadovaujantis Reikalavimų 6 punktu, visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą. Pagal Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 „Dėl Krovinių vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 7.6 ir 7.7 papunkčius, priimdamas krovinį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas; jeigu vežėjas iš išorės apžiūrėdamas konstatuoja, kad krovinys neteisingai pakrautas ir pritvirtintas, apie tai jis privalo pranešti siuntėjui; siuntėjas, vežėjui reikalaujant, privalo pašalinti pastebėtus krovinio išdėstymo, tvirtinimo ir kitus trūkumus; jeigu siuntėjas atsisako šalinti nustatytus trūkumus, vežėjas, apie tai pažymėdamas važtaraštyje, turi teisę atsisakyti vežti krovinį. Tuo (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, kuriam 2018 m. birželio 14 d. buvo pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, vyr. mechanikas-energetikas S. T. pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 7.6 ir 7.7 papunkčius ir Reikalavimų 6 punktą, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 4 dalyje, 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
S. T. neturi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė-nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, S. T. skirtinos baudos, numatytos ANK 459 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 450 straipsnio 1 dalyje (ANK 25 str. 1 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 459 straipsnio 1 straipsniu, 4 straipsniu, 6 straipsniu, 450 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 450 straipsnio 1 dalyje, ir:
-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 1 dalyje, skirti 200 Eur (dviejų šimtų) baudą;
-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 4 dalyje, skirti 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) baudą;
-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, skirti 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą;
-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalyje, skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19097218036.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.