- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- N2-34434-131/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26803-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladas Leonas
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei M. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus D. G. gyvenamąją vietą su tėvu K. G.; priteisti iš atsakovės M. V. išlaikymą sūnui D. G. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės; nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas nurodė, kad nuo 2004 metų pradžios ieškovas su atsakove pradėjo gyventi kartu ieškovo tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G.. 2009 metų gegužės mėn. atsakovė išsikraustė iš namų ir pradėjo gyventi atskirai atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog nuo to laiko, ieškovas vienas augina vaiką, atsakovė mažai domėjosi vaiku, retai bendravo su juo, materialiai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ieškovo manymu, nepilnametis vaikas turi gyventi su tėvu (ieškovu), priteisiant iš motinos (atsakovės) išlaikymą vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Taip pat ieškovas nurodė, jog neketina daryti jokių kliūčių atsakovei bendrauti su vaiku, jei toks bendravimas neprieštaraus vaiko norams ir/ar interesams. Prašė nustatyti, kad atsakovė neturi teisės išsivežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos be ieškovo rašytinio sutikimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais.
Atsakovė M. V. atsiliepimo nepateikė. Atsakovei procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti per antstolį (b.l. 39-41). Byla išnagrinėta atsakovei be pateisinamų priežasčių nedalyvaujant posėdyje, įstatymų nustatyta tvarka (CPK 246 str. 2 d.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) 2014-09-08 išvadoje Nr. A104-3452 (2.13.2.6-AD15) nurodyta, kad apsilankymo ieškovo gyvenamojoje vietoje, bendraujant su nepilnamečiu D., jis teigė, kad jam patinka gyventi su tėvu, norėtų ir toliau gyventi su juo. Berniukas pasakojo, kad jis kartu su tėčiu eina sportuoti į kiemą, eina pasivaikščioti į miestą, važiuoja žvejoti, tėtis ne visada perka viską ko jis nori, tačiau perka viską ko jam reikia. D. teigimu, su mama per vasaros atostogas matėsi penkis kartus, mama pastarąjį kartą jam davė 20 Lt. Berniuko teigimu, jam užtenka bendravimo su mama tiek, kiek jis bendrauja dabar, nemano, kad norėtų dažniau su ja susitikti. Berniukas pats paskambina motinai, kai jis jos pasiilgsta. Mama neseniai padovanojo jam kompiuterį. VTAS taip pat nurodė, jog atsakovė M. V. nedirba, registruota darbo biržoje. Moters teigimu, ji visada bendravo su sūnumi, teikė jam išlaikymą, pirkdavo maistą, drabužius, tačiau tai įrodančių dokumentų neišsaugojo. VTAS teigimu, atsižvelgiant į vaiko norus, skyrius neturi pagrindo prieštarauti ieškovo reikalavimams vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (ieškovu), priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovės, nustatyti neribojamą bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarką (b.l. 49-50, 51-52, 53-54).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008)
Bylos duomenims nustatyta, kad D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra ieškovo K. G. ir atsakovės M. V., sūnus (b.l. 7). Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė (motina) 2009 metų gegužės mėn. išsikraustė iš namų, kuriuose ieškovas, atsakovė ir jų sūnus gyveno kartu, ir pradėjo gyventi atskirai atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas vienas augina vaiką, jam padeda jo tėvai (vaiko seneliai), tuo tarpu atsakovė mažai domisi vaiku, bendrauja retai, neteikia išlaikymo sūnui. Atsakovės paaiškinimais Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, ji buvo išvykusi dirbti į Didžiają Britaniją ir ketino vėl ten vykti.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, patikrinęs nepilnamečio gyvenimo sąlygas nustatė, kad ieškovas su vaiku gyvena viename kambaryje, trijų kambarių bute, bute tvarkinga, švaru, yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. VTAS teigimu, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. D. G. mokosi Vilniaus darželyje-mokykloje „Svaja“ 4 klasėje, papildomai mokosi anglų kalbos pamokas bei Shindokai-Kan klube lanko karate treniruotes. Berniukas sveikatos problemų neturi.
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbūs kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai. Byloje nėra pateiktą duomenų, kad ieškovas turėtų priklausomybę nuo alkoholio ar kitokių psichotropinių medžiagų, kad ieškovas būtų teistas arba baustas administracine tvarka. Byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovo teistumus ar nuobaudas bei jos priklausomybes.
Atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo dėl nepateisinamų priežasčių. Atsakovė nepateikė teismui duomenų paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2009 metų gegužės mėn. gyvena su tėvu. Įvertinus vaiko išsakytą nuomonę, jog nori gyventi kartu su tėvu bei atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismas tenkina ieškovo prašymą ir nepilnamečio D. G. gyvenamąją vietą nustato kartu su tėvu K. G..
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių sūnus gyvena kartu su tėvu. Ieškovo teigimu, jis nežino kokia šiuo metu yra atsakovės (motinos) turtinė padėtis, todėl prašo priteisti iš atsakovės (motinos) išlaikymą sūnui po 500 Lt kas mėnesį. Teismo nustatyta, kad atsakovas vienas augina sūnų, prie jo išlaikymo prisideda ieškovo tėvai. Atsakovė labai minimaliai prisideda prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog ji teikė sūnui išlaikymą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str., LR CPK 4 str., 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54), nepilnamečiui vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 1000 litų. Kadangi abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių (10 metų) ir poreikius, abiejų tėvų galimybę bei pastangas dirbti ir gauti pajamas, teikiant prioritetą nepilnamečio vaiko išlaikymui, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkinamas, ir iš atsakovės M. V. nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui priteistina po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2014-08-07) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str., ). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas (CK 3.185 str. 1 d.).
Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t.y. nuo 2011-08-01 iki 2014-08-01. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes. Ieškovo prašymas pagrįstas ieškinyje pateiktais įrodymais. Įvertinus tai, iš atsakovės M. V. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui D. G. už trejus metus, taikant kiekvienais metais galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį, t.y. 16 425 Lt (2011-08-01 iki 2012-08-01 – 12x400; 2012-08-01 iki 2013-01-01 – 5x425; 2013-01-01 iki 2014-08-01 – 19x500)
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovas prašė nustatyti, kad atsakovės M. V. bendravimas su jos nepilnamečiu sūnumi D. G. nėra ribojamas, jei toks bendravimas neprieštaraus vaiko norams ir/ar interesams, tačiau kiekvienas susitikimas turės būti atsakovės iš anksto derinamas su vaiko tėvu K. G.; kad atsakovė neturi teisės išvežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos be vaiko tėvo rašytinio sutikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad tenkinant ieškovo prašymą nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (ieškovu), o atsakovė neprašė nustatyti motinos (atsakovės) bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikštą nuomonę, pritarančią ieškovo reikalavimui dėl motinos neriboto bendravimo su vaiku, bendravimo su vaiku tvarka nustatytina pagal ieškovo prašomą bendravimo tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teikdamas ieškinį teismui, ieškovas sumokėjo 108 Lt žyminį mokestį. Tenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės M. V. ieškovo naudai priteistinas 108 Lt žyminis mokestis.
Ieškovas ieškinio dalyje dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo atleistas (83 str. 1 d. 2 p.) Iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir valstybės naudai priteistina 672,75 Lt (500x12x3 %; 16425x3%) žyminio mokesčio suma (CPK 85 str. 1 d., 3 p, 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškovo K. G. ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu K. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2014-08-07) iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 16 425 Lt (šešiolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt penkis litus).
Nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminis nepilnamečio vaiko tėvas K. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovės M. V. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi D. G. nėra ribojamas, jei toks bendravimas neprieštaraus nepilnamečio vaiko norams ir/ar interesams. Kiekvienas atsakovės M. V. susitikimas su sūnumi turi būti derinamas iš anksto su vaiko tėvu K. G.. Atsakovė neturi teisės išvežti nepilnametį vaiką D. G. iš Lietuvos be vaiko tėvo rašytinio sutikimo.
Priteisti iš atsakovės M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 108 Lt (šimtą aštuonis litus) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovės M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 672,75 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt du litus, 75 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.