- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2YT-5593-1084/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01040-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. R., valstybės įmonės Turto bankas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos T. I., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti T. I. turtą (e. b. 1. 23–25).
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja yra T. I., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Po T. I. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Iki pat mirties T. I. gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu kartu su palikėja gyveno ir pareiškėja. Po motinos mirties pareiškėja pasiėmė palikėjai priklausiusius daiktus, buvusius jos kambaryje, pradėdama faktiškai valdyti T. I. priklausiusį turtą, namų apyvokos reikmenis, asmeninius daiktus, fotoalbumus, paveikslus, papuošalus, dokumentus ir kitus T. I. priklausiusius daiktus, buvusius (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėja priėmė kaip palikimą pradėjusi faktiškai valdyti. Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu pareiškėja prašo teismo nustatyti, kad ji po motinos T. I. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos T. I. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį T. I. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (e. b. 1. 33).
Suinteresuotas asmuo J. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje su savarankišku reikalavimu, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir savarankišku reikalavimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos T. I. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti motinos T. I. turtą (e. b. 1. 38–40).
Suinteresuotas asmuo J. R. pateiktame procesiniame dokumente nurodo, kad ji yra T. I. dukra. Po motinos mirties paveldėjimo byla notarine tvarka nebuvo užvesta, per nustatytą trijų mėnesių terminą nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nurodo, kad iki mirties T. I. gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuriame buvo jos asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, dokumentai, nuotraukos ir kiti kilnojamieji daiktai. Nors pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties perėmė jos daiktus, tačiau pažymėtina, kad motinos daiktus perėmė ir kita dukra, suinteresuotas asmuo byloje, J. R.. Po palikėjos mirties suinteresuotas asmuo J. R., kaip palikėjos dukra ir įpėdinė pagal įstatymą, faktiškai perėmė dalį T. I. priklausiusio turto, t. y. paėmė ir naudojo asmeninius daiktus. J. R. organizavo motinos laidotuves, kartu perimdama ir jos asmeninius buities daiktus. Dėl palikimo priėmimo į notarą per įstatymų nustatytą terminą suinteresuotas asmuo J. R. nesikreipė, kadangi manė, jog motina T. I. be kilnojamųjų daiktų daugiau jokio kito turto, dėl kurio būtų reikalingas notarinis palikimo priėmimo įforminimas, neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis T. I. vardu nėra registruota nekilnojamųjų daiktų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu šeimoje keliamas klausimas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, taip pat pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. R. vertina, kad galimai pareiškėjai tapo žinomas motinos T. I. turto ar turtinių teisių buvimas. Esant T. I. turto ar turtinių teisių, suinteresuoto asmens J. R. vertinimu, jas lygiomis teisėmis turi paveldėti abi seserys. J. R. perėmė asmeninius motinos daiktus ir siekė bei visada norėjo priimti motinos palikimą, tačiau vertindama, kad turto, kurio perėmimui būtų reikalingas notarinis palikimo priėmimas, nėra, į notarą papildomai nesikreipė. J. R. pareiškėjos I. K. pareiškimui neprieštarauja ir neneigia I. K. faktiškai atliktų veiksmų, tačiau nurodo, kad tokius pačius veiksmus atliko ir J. R., perimdama dalį motinos daiktų, todėl juridinis faktas, kad T. I. palikimas priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti nustatytinas abiem dukroms.
Pareiškėja I. K. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą, kuriame nurodo, kad su savarankišku reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti (e. b. 1. 54–56).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo dėl suinteresuoto asmens J. R. savarankiško reikalavimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. K. ir jos atstovė advokatė J. A. patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, sutiko su suinteresuot asmens pareikštu savarankišku reikalavimu, patvirtino patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėja papildomai nurodė, kad su motina T. I. gyveno tame pačiame bute, todėl mirus motinai ji naudojosi jos kambaryje buvusiais baldais – lova, sekcija, kitais buities reikmenimis, naudojo papuošalus, kai kuriuos drabužius, kitus motinos asmeninius daiktus, fotonuotraukas. Nurodė, kad motinos kambaryje buvusius daiktus visi laikė jai priklausiusiais daiktais, kuriuos mirus T. I. ji su seserimi pasidalino, todėl abi priėmė palikimą po motinos mirties faktiškai pradėjusios valdyti motinai priklausiusį turtą. Minėti veiksmai buvo atlikti iš karto po motinos mirties, nepraėjus trijų mėnesių terminui. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes motina neturėjo jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, tačiau dabar tapo žinoma, jog T. I. investiciniais čekiais buvo sumokėjusi už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Siekiant atlikti nuosavybės teisės įteisimo veiksmus, yra reikalinga nustatyti, kad pareiškėja yra priėmusi palikimą po T. I. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. R. ir jos atstovė advokatė A. G.-M. su pareiškimu sutiko, palaikė pareikštą savarankišką reikalavimą, patvirtino atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė papildomai nurodė, kad J. R. tik iš gauto pareiškimo tapo žinoma apie galimai palikėjos turėtą turtą. Palikėjai mirus bei nesant jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, seserys nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau tiek seserys, tiek ir palikėjos gyvenimo partneris pasidalino po jos mirties likusį turtą ir tokiu būdu išreiškė valią priimti palikimą po palikėjos mirties faktiškai pradėdamos valdyti palikėjai priklausiusį turtą. Suinteresuotas asmuo po motinos mirties pasiėmė jai priklausiusius papuošalus, kitus daiktus turėdama aiškią valią priimti palikimą po savo motinos mirties. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kadangi faktinės aplinkybės yra identiškos, o prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels neigiamų padarinių.
Suinteresuotas asmuo J. R. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad yra registruotino turto. Su seserimi po motinos mirties likusį turtą pasidalino gražiuoju, sau pasiėmė papuošalus – grandinėlę, rankšluosčių, patalynę, gruzdintuvę. Nors palikėjo daug turto neturėjo, tačiau suinteresuotas asmuo turėjo valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog rūpinosi mamos laidotuvėmis, skyrė pinigus paminklui pastatyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jos tėvai kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo senelių iš tėvo pusės namai. Suinteresuotam asmeniui tėvas yra minėjęs, jog motina yra išpirkusi žemės sklypą, už jį sumokėdama investiciniais čekiais. Nurodytu adresu esantys statiniai registruoti tėvo vardu, kuriam žinoma apie šią civilinę bylą ir jis niekam neprieštarauja.
Liudytoja R. U. apklausta teismo posėdyje nurodė, jog ji yra pareiškėjos I. K. draugė, ji taip pat pažįsta ir suinteresuotą asmenį J. R.. Liudytoja nurodė, kad po motinos mirties I. K. tvarkėsi namuose, toliau juose gyveno, naudojosi motinai priklausiusiais baldais, buitine technika, indais ir kitais buities daiktais. Po motinos mirties I. K. paprašė liudytojos, kad ji padėtų sutvarkyti motinos likusius daiktus, nereikalingus išmesti. Motinos likusiais daiktais – sekcija, sofa, virtuvės baldais naudojosi pareiškėja, nes ji liko gyventi tuose namuose. Liudytoja nurodė, jog jai nėra žinoma, ar kokius nors daiktus po motinos mirties pasiėmė J. R., tačiau gali būti, kad seserys jau buvo susitarusios, kokius daiktus kuri pasiims ir naudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas ir savarankiškas reikalavimas tenkinami.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos I. K. ir suinteresuoto asmens J. R. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja I. K. ir suinteresuotas asmuo J. R. yra T. I., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukros. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis duomenimis, T. I. mirė būdama ištuokoje (e. b. 1. 10).
Testamentų registre nėra pateikta duomenų apie palikėjos T. I. sudarytus testamentus, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktus (e. b. l. 7). Byloje nėra duomenų apie tai, kad po T. I. mirties notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla (e. b. l. 7).
Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie T. I. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (e. b. 1. 26–27).
Pareiškėja I. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos T. I. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuotas asmuo J. R. savarankišku reikalavimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos T. I. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškėjos I. K. ir suinteresuoto asmens J. R. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. R. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po motinos T. I. mirties priėmė jos palikimą pradėjusios faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes abi dukros po motinos mirties ir toliau naudojosi palikėjos daiktais, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. R. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti atliko veiksmus, kuriais palikimą, atsiradusį po T. I. mirties, priėmė. Byloje nėra duomenų, kad palikimą, atsiradusį po T. I. mirties, priėmė kiti asmenys. Mirusiosios T. I. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. R. nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl pareiškimu ir savarankišku reikalavimu prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas bei suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas laikomi pagrįstais (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Suinteresuoti asmenys J. R. ir VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Svarbu paminėti ir tai, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neginčijo fakto, kad jos sesuo (suinteresuotas asmuo) po motinos mirties taip pat priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po T. I. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodyti prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, t. y. kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. R. priėmė palikimą po savo motinos T. I. mirties, pradėjusios faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja I. K. ir suinteresuotas asmuo J. R. kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas ir suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas tenkinami.
Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 4,40 Eur, jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, todėl ši suma valstybei nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos I. K. patikslintą pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Tenkinti suinteresuoto asmens J. R. savarankišką reikalavimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (-us).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.