Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. gruodžio 5 d. gautas pareiškėjo R. J. (toliau – Pareiškėjas) pareiškimas dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnį. Iš pareiškimo turinio galima numanyti, kad Pareiškėjo manymu, pranešimas apie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) visuotinį akcininkų susirinkimą jam buvo išsiųstas pažeidžiant bendrovės įstatų 7.12 punkte numatytą terminą (ne vėliau, kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos); jam nebuvo pateikta didžioji dalis jo prašomos informacijos, o mažoji dalis prašomos informacijos buvo pateikta ženkliai pavėlavus (ne per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos); pažeidžiant Bendrovės įstatų 7.13 punktą, nustatytu laiku nebuvo sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

2. Pareiškimas ir jo priedai grąžinami pareiškimą padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

3. ANK 590 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl ANK 119 <...> straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo pradedama atitinkamai pagal akcininko <...> pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų <...> teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

4. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą Pareiškėjo pareiškimui keliami tokie patys reikalavimai, kokie keliami administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Administracinio nusižengimo protokolas ir pareiškimas (tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas) yra itin svarbūs procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas konkrečiam asmeniui administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Tiek administracinio nusižengimo protokolu, tiek pareiškimu (tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas) apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Be viso to, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek pareiškimas (tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas) surašomi tam, kad būtų tinkamai realizuojamos atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės – teisė į gynybą (kad asmuo žinotų, kuo konkrečiai jis yra kaltinimas, kokia jo veika galėjo pasireikšti jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas ir galėtų tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo), teisė į teisingą procesą ir kt.

5. Vadovaujantis ANK 627 straipsnio 1 dalimi, rengdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia tam tikrus klausimus, taip pat išsprendžia, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o tais atvejais, kai protokolas nesurašomas – ar tinkamai surašytas pareiškimas.

6. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokole, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt.); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Tačiau, teismo įsitikinimu, Pareiškėjo pareiškimas neatitinka pirmiau paminėtų reikalavimų.

6.1. Pirma, Pareiškime nėra suformuluotas prašymas patraukti administracinėn atsakomybėn konkretų asmenį. Pareiškėjas savo pareiškimu prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti neįvardytą nusižengusį asmenį (vieną). Svarbu tai, kad Pareiškėjas savo pareiškime nurodo du asmenis – Bendrovės prezidentą G. D. ir, Pareiškėjo teigimu, pasivadinusį laikinai einančiu Bendrovės prezidento pareigas A. B.. Todėl neaišku, kurį konkrečiai iš šių asmenų Pareiškėjas prašo patraukti administracinėn atsakomybėn. Nežinodamas konkretaus atsakomybėn traukiamo asmens teismas neturi galimybės užtikrinti tinkamo šio proceso dalyvių procesinių teisių įgyvendinimo.

6.2. Antra, Pareiškėjo pateiktame pareiškime nenurodytos konkrečios galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo vieta, konkretus laikas ir konkretūs veiksmai, kuriais galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pareiškime tik chronologine tvarka išdėstyti tiek G. D., tiek A. B., tiek paties Pareiškėjo atlikti veiksmai, tačiau neaišku, kuriais iš jų, Pareiškėjo nuomone, buvo pažeisti atitinkami teisės aktų reikalavimai. Taip pat Pareiškime nenurodyta konkreti vieta, kurioje atitinkami veiksmai galėjo būti atlikti ir neapibrėžtas konkretus laikotarpis, kuriuo galėjo būti atlikti konkretūs ir galimai teisės aktų reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, už kuriuos siekiama atitinkamą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.

6.3. Trečia, iš Pareiškimo turinio galima suprasti, kad juo prašoma neįvardytą asmenį atsakomybėn patraukti pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Paminėta teisės norma yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Kvalifikuojant nusižengimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo gali būti pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus. Šiuo konkrečiu atveju juridinio asmens vadovo pareigos organizuojant visuotinius akcininkų susirinkimus, visų pirmiausiai, yra numatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). Pareiškime tvirtindamas, kad jam pranešimas apie Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą buvo išsiųstas galimai pažeidžiant numatytą terminą, Pareiškėjas nepateikia nuorodos į konkrečią ABĮ normą, nustatančią šį terminą. Taip pat teigdamas, kad nustatytu laiku nebuvo sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, Pareiškėjas vėlgi nepateikia nuorodos į konkrečią ABĮ normą, numatančią juridinio asmens vadovo pareigą tai padaryti per nustatytą terminą.

6.4. Ketvirta, Pareiškėjas savo pareiškime pateikia nuorodas į atitinkamus Bendrovės įstatų punktus, kurie, Pareiškėjo manymu, buvo pažeisti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis pareiškime nurodytų Bendrovės įstatų punktų neatitinka ABĮ reikalavimų. Pavyzdžiui, pareiškime minimas Bendrovės įstatų 7.12 punktas nustato, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti <...> išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Tuo tarpu ABĮ 26 straipsnio 4 dalis nustato trumpesnį tokio veiksmo atlikimo terminą – ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Tokia pati situacija yra ir su pareiškime minimu Bendrovės įstatų 7.13 punktu ir ABĮ 26 straipsnio 6 dalimi. Vadovautis žemesnę juridinę galią turinčiomis teisės normomis (atitinkamais Bendrovės įstatų punktais), prieštaraujančiomis aukštesnę juridinę galią turinčioms teisės normoms (atitinkamais ABĮ straipsniais ir jų dalimis), negalima. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas bylą teismas gali tik pakeisti pareiškime nurodytą klaidingą nuorodą į ANK straipsnį, jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, tačiau teismas negali savarankiškai nurodyti naujos, pareiškime nenurodytos atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančios teisės normos (pavyzdžiui, pareiškime nenurodyto ABĮ straipsnio ar jo dalies) ir taip savarankiškai išplėsti asmeniui pareikštą administracinį kaltinimą.

7. Ne mažiau svarbu tai, kad ANK 567 straipsnis numato pareigą teismui, nagrinėjančiam bylą, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti jas. Tačiau bylose, kuriose administracinio nusižengimo bylos tyrimas nėra atliekamas ir protokolas nėra surašomas, teismas gali būti aktyvus tik tuomet, kai yra tinkamai apibrėžtas padarytas administracinis nusižengimas ir nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Šiuo atveju, tai turėjo būti padaryta Pareiškėjo pareiškime.

8. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog Pareiškėjo pareiškimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, jis nėra tinkamas ir pareiškimo trūkumai yra esminiai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Minėti trūkumai riboja atsakomybėn traukiamo asmens teisę į tinkamą gynybą ir į teisingą procesą. Šių trūkumų ištaisyti savarankiškai teismas neturi galimybės, nes teismui nėra suteikta teisė surašyti naują ir keliamus reikalavimus atitinkantį pareiškimą. Todėl pareiškimas ir jo priedai grąžinami Pareiškėjui.

9. Svarbu tai, kad būtent tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. AN2-94-417/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

nutaria:

Pareiškimą ir jo priedus grąžinti R. J..

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.