Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.S., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-11 nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs 2013-04-02; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas pagal BK 242 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, t. y. jis būdamas nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nuosprendžiu 1 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, išvyko iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., ir slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, dėl ko 2017-04-04 buvo paskelbta paieška.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nuomone, toks kaltinimas V. S. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia kaltininko vengimu atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Taigi vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, tokioms aplinkybėms nustatyti turi būti atliekami tam tikri nuoseklūs įstatyme numatyti veiksmai, kurių vienas iš pirmiausių būtų šaukimo atvykti į policijos įstaigą įteikimas nuteistajam ar jo šeimos nariams, kadangi įstatymuose niekur neįvirtinta nuteistojo pareiga po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pačiam atvykti į nuosprendį vykdančią įstaigą (Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-302-382/2006). Beje, vienas iš veiksnių, nusakančių nuteisto asmens tyčinius veiksmus – elgesio pasirinkimą, yra pats vengimo terminas (Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-174/2016). Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Vadinasi, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis V. S. davė nuoseklius parodymus, kad nuo policijos pareigūnų nesislapstė, o padėjo draugei jos mamos namuose nudirbti darbus. Žinojo, kad nuosprendis, kuriuo jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo, ir kad jis privalės atlikti jam paskirtą bausmę, tačiau nežinojo, kiek laukti, jis visą mėnesį sėdėjo namuose, laukė. Bet jam reikėjo iš kažko gyventi. Suprato, kad negalima išvykti iš šalies, nežinojo, kad negalima išvykti iš namų. Išvyko padėti kelioms dienoms, kadangi nežinojo, kada reikia prisistatyti, kada atvažiuos paimti. Teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patikimai paneigiančių tokią kaltinamojo V. S. versiją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nuosprendis, kuriuo V. S. buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo 2017-03-16 ir jis buvo perduotas vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2017-03-22 teisėjos patvarkymu, o Klaipėdos apskrities VPK gautas 2017-03-30. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio vyriausiosios postinės R. A. 2017-04-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-03-30 9.00 val. nuvykus į V. S. deklaruojamą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė V. S. sesuo V. J., kuri paaiškino, kad jos brolis gyvena šiuo adresu, bet anksti ryte išeina, jį pagauti sunku, ir kartais pareina, nes žino, kad jo ieško policija, taip pat paminėjo, kad slapstysis nuo policijos pareigūnų. Nurodė V. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris išjungtas). Nuvykus pakartotinai 2016-04-04 13.00 val. į (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė V. J., kuri paaiškino, kad nuo 2017-03-30 jos brolis nebuvo grįžęs namo, slapstosi nuo policijos. Patikrinus nakvynės namus, adresais Šilutės pl. 8 ir Viršutinė g. 21, Klaipėdoje, nustatyta, kad V. S. juose nesilanko. Manoma, V. S. žino, kad jo ieško policija, tačiau nuo suėmimo slapstosi, jo atžvilgiu reikalinga skelbti paiešką (21 b.l.). Iš aptarto tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad policijos pareigūnai išvadą, kad V. S. slapstosi padarė tik du kartus apsilankę jo gyvenamojoje vietoje, beje, antrą kartą atvyko po pietų, nors pirmą kartą apsilankius sesuo nurodė, kad V. S. išeina anksti ryte, bei po kartą apsilankę nakvynės namuose. Pažymėtina tai, kad apsilankymų metu policijos pareigūnai bendravo su V. S. seserimi V. J., kuri, sprendžiant iš jos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų turinio, žinojo, kad V. S. bendrauja ir lankosi pas mamą S. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), taip pat artimai bendrauja su L. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini), kurios telefono Nr. jai žinomas, tačiau iš aptarto tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad minėtos informacijos policijos pareigūnai nerinko ir netikrino, o išvadą, kad V. S. slapstosi, galimai padarė patikėję V. J. kategoriškais žodžiais, kad V. S. slapstosi nuo policijos. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. J. parodė, kad V. S. ruošėsi atlikti bausmę, buvo susidėjęs daiktus, susitikęs su mama, kuri jam nupirko tabako ir apatinių rūbų, laukė atvažiuojančio konvojaus, iš namų išėjo nieko jai nesakęs, daiktus palikęs. Šie liudytojos parodymai rodo, kad ji atvykusiems policijos pareigūnams neturėjo jokio pagrindo teigti, kad V. S. pasislėpė nuo bausmės vykdymo, tai buvo tik jos prielaida. Liudytojas policijos pareigūnas R. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis, nuo 2017-04-04 vykdęs paiešką, nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 242 straipsnį, nes kaltinamojo sesuo nurodė, kad jis nepasiduos policijai ir vengs sulaikymo, be to, tokia informacija buvo nurodyta patrulių būrio pareigūnų tarnybiniame pranešime. Taigi teismo nuomone, 2017-04-04 paieškos paskelbimas V. S. buvo pernelyg skubotas, nepatikrinus visų galimų V. S. buvimo vietų, pasikliovus tik suinteresuotos V. S. suradimu jo sesers V. J. kategoriškais ir nepagrįstais spėjimais. Tuo tarpu pats V. S. tuo metu buvo pas draugės L. M. mamą (duomenys neskelbtini), ten padėjo atlikti ūkinius darbus, o baigęs darbus 2017-04-08, turėjo grįžti namo, tik tuo metu buvo atsitiktinai sulaikytas policijos pareigūnų pagal L. M. mamos pranešimą. Teisiamojo posėdžio metu liudytojos L. M. bei B.J. G. patvirtino, kad V. S. pas jas buvo apie 9 dienas ir gal truputį daugiau ne slapstydamasis, o tam, kad padėti dirbti visokius darbus. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias V. S. ir liudytojų nurodytas nurodytas aplinkybes dėl darbų atlikimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, byloje esantys tarnybiniai pranešimai (11, 21 b. l.), kuriuose nurodyta, jog patikrinimų metu V. S. savo gyvenamojoje vietoje Liubeko g. 1-19, Klaipėda, nebuvo rastas, kad V. S. telefonas išjungtas, nesudaro pagrindo laikyti, kad jis slapstydamasis vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau minėta, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokių nuteistojo veiksmų, kuriuos jis turėtų atlikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat nenumato, kur jis turėtų kreiptis įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kad jam ši bausmė būtų įvykdyta. Taigi įstatymams nereglamentuojant, kaip turi elgtis nuteistasis laisvės atėmimo bausme, vien jo neradimas du kartus per šešių dienų laikotarpį gyvenamojoje vietoje negali būti laikomas vengimu atlikti paskirtą bausmę. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Tuo būdu V. S. pagal BK 242 straipsnį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. S. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.