Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. Lukšienės apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punkto, 5 punkto, 7 punkto, 3 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, tęsti mokslą ir įgyti specialybę bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti priteistus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos.

Priteista iš nuteistojo K. Š. 92,00 (devyniasdešimt du) litai turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. B..

Priteista iš nuteistojo K. Š. 5000,00 (penki tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam T. B..

Priteista iš nuteistojo K. Š. 2692,00 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt du litai) turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiojo gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie kultūros namų, sudavęs T. B. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į kairiojo šono sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. B. blužnies plyšimą su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, sunkiai sužalojo T. B. dėl neatsargumo.

Atsikirtimu į prokuratūros apeliacinį skundą nuteistasis K. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2011 m. sausio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Atsikirtime nurodo, kad pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo j į palikti nepakeistą. Taip pat nurodo, kad teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teisingai konstatavo, jog K. Š. kaltė dėl tyčia padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam T. B. neįrodyta. Nėra įrodyti visi nusikalstamos veikos padarymo objektyvieji ir subjektyieji požymiai, bei priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, ir jis turi būti juridiškai reikšmingas, tai yra nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Taipogi nurodo, kad sprendžiat apie padarytą veiką būtina įvertinti kaltinamojo amens kaltės turinį, jos formą ir rūšį, tai galima padaryti atsižvelgiant į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, būtina atsižvelgti į nuskaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis. Pasak nuteistojo, byloje duoti išsamūs kaltinamojo ir liudininkų parodymai paneigia apeliaciniame skunde prokurorės iškeltą teiginį, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, t. y. kad kaltininkas suvokė veikos pavojingumą ir kad jį tenkino bet kokie padariniai. K. Š. teigimu, A. N., matęs jo nukentėjusiajam suduotą smūgį, nurodė, jog smūgis buvo suduotas nesmarkiai, kvailiojant, pajuokaujant ir kad po smūgio kaltinamais ir nukentėjusysis draugiškai apsikabinę grįžo į šokių salę. Nurodo, jog, kaip teigia liudytojai I. T., M. N., A. P., jaunimas šokiuose mėgsta susitikę pasisveikindami, prieidami vienas prie kito, pasikumščiuoti suduoti smūgį į petį, šoną, per pakaušį, į nugarą, yra tokie įpročiai. Nuteistojo nuomone, visos teisme ištirtos aplinkybės patvirtina kaltinamojo K. Š. parodymus, kad jis sudavė nukentėjusiajam netyčia, nenorėdamas jo sužaloti ir negalvodamas, kad gali atsitikti kokios nors pasekmės, sudavė ne iš blogos valios, o tik norėdamas pasisveikinti, užkalbinti, paklausti „ką veiki?“ Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog nesmarkiai sutrenkęs jis siekė tyčia sukelti skausmą ar kaip nors sutrikdyti sveikatą. Taipogi nurodo, kad nusikaltimo motyvas ir tikslas irgi yra nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai, atskleidžiantys kaltės turinį. Nusikaltimo padarymo motyvas yra asmens suvoktos vidinės paskatos, nulemiančios apsiprendimą padaryti nusikalstamą veiką, o nusikaltimo padarymo tikslas yra asmens įsivaizduojami objektyviosios tikrovės pasikeitimai, kurie turi atsirasti dėl nusikaltimo padarymo. Atsikirtime nurodo, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo normalūs, tarp jų konfliktų nebuvo, todėl sužaloti nukentėjusįjį T. B. jis neturėjo jokių vidinių paskatų. Nurodo, jog LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2008 konstatuoja, jog kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas dėl neatsargumo, jei kaltininkas numato galimybę padaryti žalą kito žmogaus sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti arba tokios galimybės nenumato, nors gali ir turi tai numatyti (BK 16 straipsnis). Taip pat nurodo, kad jo smūgis buvo vienintelis, suduotas nesmarkiai, pasisveikinant, kvailiojant, pajuokaujant ir kad po smūgio jis ir nukentėjusysis draugiškai apsikabinę grįžo į šokių salę, paneigia bet kokią tyčios formos galimybę. Taipogi nurodo, kad teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir įvertindamas padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo. Nurodo, kad prokurorės prašymas priteisti iš jo T. B. 512,01 Lt turtinės žalos laikytinas nepagrįstu, nes, nuteistojo nuomone, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas iš dalies pateiktais dviem mokėjimo kvitais dėl 92,00 Lt, o likusi šio ieškinio dalis 420,00 Lt neįrodyta ir atmestina, kadangi nebuvo pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jos dydį vadovaujantis LR CK 6.249 straipsniu, 6.263 straipsniu, LR BPK 115 straipsniu. Taipogi nurodo, kad nukentėjusysis mokosi aukštojoje mokykloje, jam nėra nustatytas neįgalumas, pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nepateikti jokie duomenys apie nukentėjusiojo dažnus sirgimus, apie operacijų reikalingumą ir kainą, apie sunkią tėvų padėtį ir kiti neturtinei žalos dydžiui nustatyti reikšmingi duomenys. O nuteistasis šiuo atveju gyvena vienas, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nedirba, pragyvena iš moksleivio stipendijos ir maitintojo netekimo pašalpos. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde prokurorė nepateikia jokių naujų duomenų, dėl kurių neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis nei 5000,00 Lt, todėl, pasak nuteistojo, apeliacinis skundas ir šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokuratūros skundą tenkinti.

Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl K. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą ir skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją ir jos aplinkybes, neišsamiai ištyrė nuteistojo K. Š. kaltės turinį ir neteisingai nustatė jo tyčios formą – esminius subjektyviuosius požymius, lemiančius nuteistojo K. Š. veikos kvalifikaciją. Nevisapusiškai ištyręs surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo K. Š. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį. Taigi, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išspręsti K. Š. tyčios formos, o taip pat jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Pagrindinis, t. y. esminis, BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atribojimų požymis yra skirtinga kaltės forma. Apie kaltės turinį, jos formą ir rūšį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes – kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juo nutraukus) ir t. t. bei remiantis ištirtų įrodymų viseto analize. Jeigu nustatoma, kad kaltininkas, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentėjusysis dėl tiesioginių smūgio padarinių patiria sužalojimų ir dėl to sunkiai sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 135 straipsnyje (kasacinė nutartys Nr. 2K-854/2007, 2K-194/2008).

Apylinkės teismo nustatytos K. Š. padarytos veikos aplinkybės rodo faktą, kad nukentėjusiajam T. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai konstatuota specialisto išvadose, kuriose nustatyta, kad nukentėjusiajam T. B. blužnies plyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje padarytas kietu buku daiktu, galbūt nuo vieno trauminio poveikio paveikus pilvo sritį, aplinkybėse nurodytu laiku ir dėl šio sužalojimo jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 19 b. l.). Nukentėjusiajam T. B. padarytas sužalojimas pavojingas jo gyvybei ir atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, labiau tikėtina, kad jis padarytas nuo tiesioginio trauminio poveikio, o ne griuviminės ar kritiminės traumos metu (1 t., 21 b. l.). Šioje dalyje teismo išvados yra pagrįstos. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas H. Daujotas, kuris patvirtino byloje esančias specialisto išvadas ir atsakydamas į užduodamus klausimus parodė, kad nėra metodikos nustatyti smūgio stiprumui ir intensyvumui, tačiau kapsulė blužnyje neapsaugota ir greitai plyšta, nereikia labai stipraus smūgio, smūgis turi būti koncentruotas ir mažai tikėtina, kad buvo suduotas plaštakos nugarine dalimi (2 t., 80–81 b. l.).

Taigi iš specialisto išvadų ir eksperto paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam blužnies plyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje padarytas kietu buku daiktu, galbūt dėl vieno trauminio poveikio paveikus pilvo sritį, t. y. nuteistajam sudavus smūgį nukentėjusiajam, ko nuteistasis ir neneigia. Ir nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusiajam trinktelėjo ranka į šoną, plaštakos apatine dalimi, ne kumščiu, paklausdamas „Ką veiki?“, nenorėjo jo sužaloti, taip išėjo netyčia (2 t., 77–79 b. l.), tačiau teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą šią nuteistojo versiją atmeta.

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu tiek nuteistasis K. Š., tiek nukentėjusysis T. B., tiek liudytojas A. N. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie kultūros namų, nuteistasis K. Š. išėjęs iš šokių salės eidamas pro šalį, prie durų stovinčiam nukentėjusiajam T. B., iškelta ranka pasirėmusiam į sieną, sudavė į šoną vieną smūgį (1 t., 50 b. l., 2 t., 77–79, 79–80 b. l.). Iš minėtų aplinkybių matyti, kad pats nuteistasis K. Š. pripažįsta, jog sudavė vieną smūgį į šoną T. B. plaštakos viršumi, sudavė sakydamas „Ką veiki?“, taip norėdamas pasisveikinti, nes tarp jaunimo taip priimta sveikintis, sužaloti Tado nenorėjo (2 t., 77–79 b. l.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertindamas K. Š. tikslo ir motyvo buvimą, jam siekiant sužaloti nukentėjusįjį atkreipia dėmesį į to vakaro įvykio seką, t. y. į nukentėjusiojo ir nuteistojo konfliktą iki suduodant smūgį nukentėjusiajam. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu tiek liudytojas M. N. (1 t., 51 b. l.), tiek liudytojas A. P. (2 t., 51–52 b. l.), tiek pats nukentėjusysis (2 t., 79–80 b. l.) parodė, kad būnant netoli kultūros namų ir geriant alų, T. B. pasiūlė K. Š. išgerti alaus, K. Š. atsisakė, po to T. B. pasiūlė K. Š. dar kartą alaus, tada K. Š. jam atsakė: „Jeigu dar kartą pasiūlysi, gausi į snukį“, tada T. B. daugiau jam nebesiūlė. Būtent šis nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas, kolegijos vertinimu, ir buvo tolesnė įvykių seka, t. y. nuteistojo suduoto smūgio nukentėjusiajam išdava, ir tai, kolegijos manymu, priešingai, nei nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, ir buvo nuteistojo vidinė paskata padaryti nukentėjusiajam sužalojimą. Taipogi kolegija atmeta nuteistojo teiginį, kad jis nukentėjusiajam sudavė plaštakos viršumi, o ne kumščiu, kadangi tą aplinkybę paneigia apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas H. Daujotas, kuris parodė, kad nėra metodikos nustatyti smūgio stiprumui ir intensyvumui, tačiau kapsulė blužnyje neapsaugota ir greitai plyšta, nereikia labai stipraus smūgio, smūgis turi būti koncentruotas ir mažai tikėtina, kad buvo suduotas plaštakos nugarine dalimi (2 t., 80–81 b. l.). Be to, tą aplinkybę, kad nuteistojo suduotas smūgis buvo stiprus ir, kad nukentėjusiajam K. Š. sudavė kumščiu patvirtina ir nukentėjusiojo T. B. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kur jis parodė, kad mano, jog K. Š. jam smūgiavo kumščiu, nes smūgis buvo labai stiprus, jautė didelį skausmą (2 t., 79–80 b. l.). Taip pat teismas vertindamas įvykusią situaciją atsižvelgia ir į apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą (liudytojų V. B., A. N., I. T., M. N., A. P., L. Ž., paties nukentėjusiojo T. B. parodymus), kurie patvirtina, kad nuteistasis iki įvykusio konflikto, kai nukentėjusysis siūlė K. Š. alaus, su nukentėjusiuoju nesipyko, buvo bendraklasiais, ir daro išvadą, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam, K. Š. norėjo tokiu būdu „duoti atsaką“ nukentėjusiajam, kad jis jam anksčiau siūlė alaus, ir taip sukelti nukentėjusiajam skausmą. Be kita ko, kolegija vertindama nukentėjusiajam suduoto smūgio stiprumą atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepaminėtą svarbią aplinkybę, kad K. Š. lanko bokso užsiėmimus, tai patvirtina tiek (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir paslaugų mokyklos pažyma (1 t., 76 b. l.), tiek paties K. Š. (2 t., 77–79 b. l.), liudytojų A. N. (1 t., 50 b. l.), M. N. (1 t., 51 b. l.) parodymai. Minėta aplinkybė leidžia teigti, kad K. Š., būdamas sportininkas, lankydamas kovinės sporto šakos, bokso, užsiėmimus, turi būti apdairesnis ir žinoti, kad jo suduoti smūgiai, net jam pačiam atrodantys nestiprūs, kitiems gali būti pakankamai stiprūs.

Pirmiausia, nukentėjusiajam nebūtų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jei nuteistasis nebūtų jam sudavęs smūgio, nuteistojo veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo sužalojimo sąlyga. Tačiau sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Baudžiamoji atsakomybė dėl padarinių, šiuo atveju sunkaus tyčinio sveikatos sutrikdymo iškyla tik tuo atveju, kai tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismas laiko, kad vienas, stiprus smūgis kumščiu į pilvą, kuriame yra gyvybiškai svarbių žmogaus organų, gali būti pripažintas dėsninga kilusio sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Byloje nenustatyta, jog tarp suduoto smūgio ir sunkaus sveikatos sutrikdymo būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos šių padarinių atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2009).

Nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo atsitiktinumą. Teisme nustatyta, kad nuteistasis, būdamas sportininkas, lankydamas kovinės sporto šakos, bokso, užsiėmimus sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį kumščiu į pilvą, dėl to plyšo nukentėjusiojo blužnis, ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be nuteistojo smurtinių veiksmų, jokių kitų aplinkybių (pvz., gydytojų klaidos, vėliau patirtų traumų ir pan.), galėjusių sukelti nukentėjusiajam tokį sveikatos sutrikdymą, byloje nenustatyta.

K. Š. 2009 m. rugpjūčio 29 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie kultūros namų, sudavė T. B. vieną kartą kumščiu į kairiojo šono sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. B. blužnies plyšimą su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, taip sunkiai sužalojo T. B..

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su prokuratūros skunde nurodytais teiginiais ir daro išvadą, kad nuteistasis K. Š. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. B. sveikatą ne dėl neatsargumo, o taip jis pasielgė veikdamas neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, todėl atsakomybė kyla už faktiškai padarytą žalą, kadangi K. Š. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, dėl to, jo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 137 str. 1 d. į BK 135 str. 1 d.

Dėl bausmės

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnyje.

Už nusikaltimą, kurį padarė K. Š., numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki dešimties metų (BK 135 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tai yra sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), bausmės vykdymas remiantis BK 75 str. negali būti atidėtas. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat negali būti taikomos, kadangi tam nėra būtinų sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte išaiškinta, kad, nesant BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Būtent šio straipsnio nuostatos šiuo atveju ir taikytinos.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai byloje tokios išimtinės aplinkybės, kurios suponuotų išvadą, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos, o ne švelnesnės bausmės paskyrimas būtent šiam asmeniui už jo nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje yra išskirtinės aplinkybės, kurios leidžia teigti, kad K. Š. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeidžiamas teisingumo principas.

K. Š. anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo praėjo vieneri metai ir septyni mėnesiai, ir jis per tą laiką nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, nebaustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tik 18 metų amžiaus, gyvena vienas, nes motina mirusi, o tėvas turi kitą šeimą, gyvenamosios vietos seniūnija jo adresu nusiskundimų neturi, mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokykloje, ir mokyklos charakterizuojamas teigiamai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, teismas pripažįsta K. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat, kolegijos nuomone, skiriant bausmę būtina atsižvelgti į nusikaltimo padarymo mechanizmą ir specifiką, t. y. kad nuteistasis nukentėjusiajam sudavė visgi tik vieną smūgį, ir nors tai nepaneigia jo kaltės, tačiau tai rodo jo mažesnį pavojingumą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas K. Š., atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju K. Š. skirtina švelnesnė nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės rūšis – viešieji darbai nustatant maksimalų jų terminą (Lietuvos Respublikos BK 46 str. 2 d.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. Lukšienė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš K. Š. T. B. 512,01 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. 2009-09-04 nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., 25 b. l.) ir tos pačios dienos nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., 27 b. l.), po to 2010-04-22 pareiškė civilinį ieškinį dėl 512,01 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo T. B. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam T. B. iš K. Š. 92 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio matyti, kad turtinę žalą jis grindė: pirktais vitaminais – 46,01 Lt, jam atlikta ekspertize – 46 Lt ir jo mamos kelionės išlaidomis į Šiaulių apskrities ligoninę – 420 Lt, iš viso 512,01 Lt. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą patvirtina tik du nukentėjusiojo pateikti kvitai (1 t., 32 b. l.) iš kurių matyti, kad nukentėjusysis patyrė 92 Lt turtinę žalą, todėl likusi ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo laikytina nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti jos dydį, todėl ji atmestina. Atsižvelgiant į paminėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos dydžio laikytina pagrįsta.

Tačiau, ryšium su tuo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir nuteistojo veika perkvalifikuotina iš BK 137 straipsnio 1 dalies į 135 straipsnio 1 dalį, t. y. iš neatsargaus nusikaltimo į tyčinį, todėl keistina ir pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis T. B. dėl nuteistojo K. Š. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai.

Nukentėjusiajam nuteistojo K. Š. neteisėtais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo pašalintas svarbus organas – blužnis, kaip nukentėjusysis nurodė civiliniame ieškinyje, jis dėl sumušimo labai išgyveno dvasiškai, kadangi žlugo jo svajonė mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, nes ten reikalingi sveiki ir stiprūs vaikinai, toje mokykloje mokslas būtų buvęs nemokamas, dabar mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, kur mokslas yra mokamas, tėvams jį išlaikyti labai sunku, apylinkės teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad neturtinės žalos atlyginimas dar reikalingas plastinei operacijai – rando pašalinimui, vaistams ir vitaminams, nes dažniau serga infekcinėmis ligomis. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas nukentėjusiam padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajam nėra nustatytas neįgalumas, nepateikti jokie duomenys apie jo dažnus sirgimus, apie plastinės operacijos reikalingumą ir jos kainą, apie mokamas studijas, apie sunkią tėvų turtinę padėtį, apie jo išbraukimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos kursantų sąrašų, nes jis išbrauktas pačiam prašant, nenurodant priežasčių (2 t., 15–17 b. l.), todėl, kolegijos vertinimu, prokurorės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (100000) turi būti mažinamas. Taip pat, kolegija spręsdama klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgia ir į kaltininko K. Š. padėtį, kad jis gyvena vienas, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nedirba, pragyvena iš moksleivio stipendijos ir maitintojo netekimo pašalpos (1 t., 73 b. l.), tačiau yra sveikas ir darbingas, padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes: nukentėjusiajam pašalintas svarbus organas – blužnis ir, kaip apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu parodė ekspertas H. Daujotas (2 t., 81 b. l.), pasekmės gali būti susijusios su kraujodara, su imuniteto susilpnėjimu, kad be blužnies būna dažnesnės infekcinės ligos, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (5000 Lt) yra per mažas, todėl jis didintinas iki 30000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nuspre ndžia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti:

K. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

K. Š., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti viešuosius darbus vieneriems metams, nustatant 240 valandų viešųjų darbų atlikimo laiką, įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmės laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo – 2011 m. balandžio 5 d.

Priteistą iš nuteistojo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, padidinti iki 30000,00 (trisdešimties tūkstančių litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.