- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-680-739/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- T. B., I. B., A. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17464-877/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ ieškinį atsakovams I. B., T. B., T. B., A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Kaunas“( toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovų, proporcingai jiems priklausančiai turto daliai, ieškovei priteisti 290,97 Eur skolą: iš T. B. – 48,50 Eur; iš I. B. – 48,50 Eur; iš T. B. – 48,50 Eur; iš A. B. – 145,47 Eur; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugsėjo 16 d. gautas ieškovės pareiškimas, kuriuo atsisakoma ieškinio, kadangi skola buvo apmokėta po kreipimosi į teismą, tačiau prašoma iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 1 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Mano būstas Kaunas“ atsisakymą nuo ieškinio, pareikšto atsakovams I. B., T. B., T. B., A. B. dėl skolos priteisimo ir bylą Nr. e2‑17464‑877/2021 nutraukė, priteisė ieškovei UAB „Mano būstas Kaunas“ iš I. B., T. B., T. B. bei A. B. po 10,47 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei iš atsakovų priteisė po 5,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovai sumokėjo skolą, tačiau neatlygino ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Kadangi ieškovė sumokėjo 8 Eur žyminį mokestį, grąžino jai 75 procentus šios sumos, t. y. 6 Eur (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis), o likusią ieškovės byloje sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 2 Eur, bei kitas patirtos bylinėjimosi išlaidas – 39,88 Eur, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 10,47 Eur.
6. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudarė 23,41 Eur, teismas jas lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno po 5,85 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas T. B. (toliau ir atsakovas, ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17464- 877/2021 dalį, kurioje iš atsakovų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
7.1. Apeliantas teigia, kad ieškinyje ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, prie ieškinio netgi nebuvo pridėtas dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą, dėl ko teismas apskritai turėjo spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
7.2. Teigia, kad skola ieškovei buvo visiškai sumokėta 2021 m. liepos 21 d., apie tai ieškovė buvo informuota el. paštu, o praėjus beveik dviem mėnesiam po skolos sumokėjimo, ieškovei nesąžiningai neatsisakant teisme pareikšto ieškinio dėl jau sumokėtos skolos, apeliantas 2021 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę, įspėdamas, jog jos neveikimas turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, ir dar kartą paragino atsisakyti ieškinio. Nors reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo pagrįstas nei vienu dokumentu, apeliantas sutiko šias išlaidas geranoriškai padengti, todėl pasiteiravo, kaip galėtų jas sumokėti ir 2021 m. rugsėjo 21 d. bylinėjimosi išlaidos buvo padengtos, ieškovė apie tai informuota, paraginant apie tai informuoti teismą. Tačiau ieškovė toliau elgėsi nepateisinamai aplaidžiai ir jokių veiksmų nesiėmė, ir toliau byloje palaikė (neatsisakė) savo reikalavimo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7.3. Apeliantas nurodo, kad būtų ir pats informavęs teismą apie tai, kad bylinėjimosi išlaidos buvo padengtos, tačiau teismas nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį posėdį neinformavęs bylos šalių, todėl nesudarė galimybių apeliantui pateikti įrodymus, jog ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nebeturi faktinio pagrindo.
7.4. Apelianto nuomone, egzistuoja pagrindas teismui savo nuožiūra įvertinti, ar ieškovės veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo skirti ieškovei baudą už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, ir akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų reiškimą.
7.5. Apeliantas ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei pagrįstumą, nurodydamas, kad jo prieštaravimai dėl teismo įsakymo buvo pateikti per EPP, apeliantas turėjo prieigą prie elektroninės bylos kortelės, prieštaravimuose buvo nurodytas adresas korespondencijai, tačiau pirmos instancijos teismas be reikalo ex officio atliko apelianto duomenų paiešką ir dokumentus siuntė registruotu paštu. Šie veiksmai, kurie, pasak apelianto, neabejotinai didino bylinėjimosi išlaidas, buvo visiškai nereikalingi, kadangi byloje buvo duomenys apie apelianto adresą korespondencijai. Taigi dalis bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, buvo patirtos ne dėl atsakovų, o dėl nereikalingų teismo veiksmų, tačiau dėl kokių priežasčių teismas nusprendė apeliantui dokumentus siųsti registruotu paštu, o ne per EPP, apeliantui nėra žinoma. Apelianto nuomone, turėjo būti sprendžiama, jog atsakovai negali būti laikomi atsakingi už bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė dėl perteklinių veiksmų, siekiant dokumentus įteikti apeliantui.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė UAB „Mano būstas Kaunas“ teigia, kad civilinėje byloje nėra ginčo, jog procesas buvo pradėtas dėl atsakovų kaltės, t. y. jiems gera valia nesumokėjus ieškovei skolos. Įvertinant tai, kad atsakovai, gera valia ir laiku įvykdę savo piniginę prievolę, galėjo užkirsti kelią pagrįstam ieškovės ieškinio jiems pareiškimui, spręstina, jog neigiamas pasekmes, kylančias iš ginčo nagrinėjimo teisme, taip pat turi prisiimti atsakovai. Paaiškina, kad atsakovams padengus bylinėjimosi išlaidas nebūtų inicijuotas priverstinio išieškojimo procesas (prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo teikimas; vykdymo proceso inicijavimas). Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir informuoti teismą apie bylinėjimosi išlaidų padengimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą ieškovei atsisakius ieškinio dėl skolos priteisimo, priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovų atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gegužės 27 d. išduotas teismo įsakymas, kuriuo tenkinti kreditorės reikalavimai. 2021 m. birželio 8 d. teisme gauti skolininko T. B. prieštaravimai dėl 2021 m. gegužės 27 d. teismo įsakymo. Teismui 2021 m. birželio 9 d. nutartimi priėmus skolininko prieštaravimus, kreditorė nustatytu terminu pateikė ieškinį, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. teismo įsakymą ir priėmė ieškovės ieškinį. Po bylos teisme iškėlimo, tai yra 2021 m. liepos 22 d apeliantas sumokėjo visą ieškiniu reikalaujamą sumą, todėl ieškovė 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio, t. y. nuo pagrindinės skolos, tačiau neatsisakė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą ir išsprendė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas bylinėjimosi išlaidas, kurių ieškiniu prašė ieškovė, jai sumokėjo 2021 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau po to, kai teisme buvo gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio. Šioje konkrečioje byloje susiklostė situacija, kai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei buvo priteistos teismo nutartimi, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu jos atsakovo ieškovei jau buvo sumokėtos, bet apie šią aplinkybę teismui nebuvo žinoma.
12. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas negalėjo priteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes jis visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas jau buvo jai atlyginęs. Taip pat apeliantas ginčija ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
13. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
14. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
15. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek pareiškimo dėl teismo įsakymo, tiek ieškinio pareiškimą, tiek atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į CPK 85, 88, 98 straipsnių ir kt. nuostatas.
16. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo, atsakovai skolą ieškovei sumokėjo po bylos teisme iškėlimo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė reiškė nepagrįstą ieškinį, priešingai, spręstina, kad visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovų neveikimo, t. y. skolos nemokėjimo. Atsakovams skolą sumokėjus tik po ieškovės kreipimosi į teismą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apelianto dėstomi argumentai apie nepagrįstas ieškovės išlaidas yra paneigti byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirma, ieškovė, pateikusi teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pridėjo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. gyventojų ir nekilnojamojo turto registrų išrašus, už kuriuos pašė priteisti sumas, atitinkančias www.registrucentras.lt viešai skelbiamų įkainių dydžius, teisinių paslaugų sutartį ir pagal ją atliktus mokėjimus. Antra, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė sumokėjo 8 Eur žyminį mokestį. Dėl to apelianto argumentai, kad teismas iš viso negalėjo priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jos nėra pagrįstos, atmestini kaip nepagrįsti.
17. Visgi, kaip jau buvo nurodyta, šioje konkrečioje byloje susiklostė situacija, kai skundžiamos nutarties priėmimo metu būtent apeliantas ieškovei jau buvo sumokėjęs visą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią teismas priteisė iš apelianto ir kitų atsakovų. Ieškovė, gavusi iš apelianto visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėjo arba atsisakyti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, arba teismas tokį ieškovės reikalavimą turėjo atmesti. Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo metu teisme nebuvo gautas ieškovės atsisakymas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant šios nutarties dalis, kuriomis ieškovei buvo priteistos apelianto jau atlygintos bylinėjimosi išlaidos, ir atmetant ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Taip pat apeliantas skundžia teismo nutarties dalį, kuria iš jo ir kitų atsakovų valstybei priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis kitų atsakovų yra įgaliotas vesti jų bylą (CPK 56-59 straipsniai), byloje nėra duomenų, kad kiti atsakovai nustatyta tvarka apeliantui pavedė juos atstovauti teisme (CPK 56 straipsnio 1 dalis 3 punktas), todėl sprendžiama tik dėl tos skundžiamos nutarties dalies, kuria yra išspręstas klausimas dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo valstybei iš paties apelianto pagrįstumo, o apeliacinis procesas pagal atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl valstybei priteistų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš kitų atsakovų nutrauktinas ( CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliantas tvirtina, jog prieštaravimus dėl teismo įsakymo priėmimo byloje jis teikė elektroninėmis priemonėmis, todėl teismas nepagrįstai jam siuntė procesinius dokumentus paštu, taip didindamas bylinėjimosi išlaidas. Jis taip pat nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįstai padidinta kreipiantis į valstybės registrus, siekiant sužinoti informaciją apie apelianto gyvenamąją vietą, nes adresą korespondencijai apeliantas buvo nurodęs teikdamas prieštaravimus.
20. CP K 175¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be CPK 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti asmenų, kuriems CPK nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Asmenys, kuriems CPK nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.
21. Kadangi apeliantas nėra priskiriamas prie asmenų, kuriems CPK nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, o 2021 m. birželio 7 d. teismui pateiktuose prieštaravimuose apeliantas nenurodė teismui, kad pageidauja procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismas, nutaręs įteikti bylos šalims procesinius dokumentus CPK 123 straipsnyje numatyta tvarka, jokių procesinių normų nepažeidė. Be to, CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tokie duomenys teisme nėra gaunami už atlygį ir tokių duomenų gavimas bylinėjimosi išlaidų teisme nedidina, todėl apelianto argumentai dėl teismo veiksmų nepagrįstai padidinant bylinėjimosi išlaidas laikytini nepagrįstais. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi iš apelianto 5,85 Eur išlaidos valstybei priteistos nepagrįstai ar neteisėtai. Kaip jau nurodyta šios nutarties 16 punkte, būtent dėl atsakovų (tarp jų ir apelianto) veiksmų (neveikimo) byla buvo iškelta teisme, todėl apeliantas turi atlyginti valstybei patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
22. Nors apeliantas kaltina ieškovę piktnaudžiavimu procesu ir prašo teismo savo nuožiūra įvertinti ieškovės veiksmus procese CPK 95 straipsnio prasme, svarbu tai, kad pačio atsakovo elgesys procese buvo nenuoseklus. Atsakovas, pateikęs prieštaravimus, dėl ko ieškovė buvo priversta teikti ieškinį, vėliau ieškovei sumokėjo visą reikalaujamą sumą, o dar vėliau ir ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, siekdamas greito bylos išnagrinėjimo ir turėdamas pareigą bendradarbiauti su teismu, neinformavo teismo nei apie skolos, nei apie bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą ieškovei (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi siekdama apginti savo teisėtus interesus, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę įsipareigojimus, ieškovei nebūtų reikėję inicijuoti bylos (CPK 5 straipsnis). Atsižvelgus į tai, apelianto argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu atmestini kaip nepagrįsti.
23. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
24. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš apelianto priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis procesas pagal tą atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl valstybei priteistų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo iš kitų atsakovų nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas keičia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartį, panaikindamas nutarties dalis, kuriomis ieškovei UAB „Mano būstas Kaunas“ iš atsakovų I. B., T. B., T. B. bei A. B. priteista po 10,47 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir atmesdamas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal apelianto T. B. atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl valstybei priteistų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš atsakovų I. B., T. B. ir A. B. nutraukti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalis, kuriomis iš atsakovų I. B., T. B., T. B. bei A. B. ieškovei UAB „Mano būstas Kaunas“ priteista po 10,47 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Likusias nutarties dalis palikti nepakeistas.