Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-729-828/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-15
Bylos Nr.: e2A-729-828/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00888-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: UAB „Multikuta“
Atsakovas: UAB „Kasmonta“

Civilinė byla Nr. e2A-729-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00888-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Multikuta“ ir atsakovės UAB „Kasmonta“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Multikuta“ ieškinį atsakovei UAB „Kasmonta“ dėl žalos atlyginimo atlikus netinkamos kokybės darbus, ir UAB „Kasmonta“ priešieškinį ieškovei UAB „Multikuta“ dėl skolos už atliktus statybos darbus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Multikuta“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kasmonta“ 9 925,41 Eur žalos atlyginimo, 892,80 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2016-05-31 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 31/05/2016, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti darbus – paruošti pagrindus (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus – 36 980 Eur be PVM per 6 mėnesius iki š.m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą ir atliktų darbų aktą. Atsakovė atliekant statybos rangos darbus pateikė PVM sąskaitas faktūras bendrai sumai – 43 691,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad keletui PVM sąskaitų faktūrų buvo taikomas atvirkštinis PVM, bendra atsakovės ieškovei pateikta mokėtina suma sudarė 36 980 Eur. Ieškovė atsakovei sumokėjo 20 940,21 Eur, todėl liko neapmokėta pagal sutartį 15 873,41 Eur.

2. Nurodė, kad atsakovas nekokybiškai ir netinkamai atliko darbus, todėl sustabdė mokėjimus ir nepasirašė darbų atlikimo aktų bei nutraukė sutartį. Atsakovės darbai buvo atlikti su trūkumais, jų ištaisymui pagal sudarytą lokalinę sąmatą kainuos 9 925,41 Eur.

3. Atsakovė UAB „Kasmonta“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 15 873,41 Eur skolos už atliktus pagrindų paruošimo darbus, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė atliko darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį, o ieškovė pilnai neatsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 624,78 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-02-25) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 2 105,62 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei iš ieškovės 9 059,79 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-02-17) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 4 661,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovės 8,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai, o iš atsakovės 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.

Šalies argumentai

5. Teismas nurodė, kad šalys nesudarė rašytinio darbų perdavimo – priėmimo akto, kuriame būtų detalizuojami atlikti darbai bei užsakovės pastabos dėl darbų kokybės. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė darbų trūkumus, kurie jos netenkina, nors atsakovė nesutiko su ieškiniu, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad darbų vykdymo metu ieškovė reiškė pretenzijas dėl tam tikrų darbų trūkumų, pavyzdžiui, dėl pagrindų paruošimo ploto - plotas buvo patikslintas. Dėl pagrindų storio - buvo papildomai atvežta skaldos, išskirstyta ir papildomai suvibruota. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė neturėjo pretenzijų atsakovei dėl atliktų darbų kokybės.

6. Nurodė, kad teismo eksperto V. Š. 2019-08-05 ekspertizės akte nustatyti šie darbų trūkumai: statybvietėje neišlaikyti 2016-05-31 Statybos rangos sutartyje numatyti sluoksnių storiai. Rangovo deklaruojami faktiškai atliktų darbų kiekiai įvažiavime neatitinka sutartyje sutartų darbų kiekių.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pakartotine 2020-01-28 ekspertize nustatė, kad statybos darbų trūkumai: statybos aikštelėje (ginčo objektas Nr. 1) įrengti pagrindai mažesniame plote, skirtumas 68 m² (3500 m² (pagal sutartį) – 3432 m² (faktinis plotas)), supilta grunto mažiau 9,98 m³ (1400 m³ (pagal sutartį) -1390,02 m³ (faktinis kiekis). Įvažiavime (ginčo objektas Nr. 2) įrengti pagrindai didesniame plote skirtumas 172 m² (420 m² (pagal sutartį) – 592 m² (faktinis plotas)), supilta grunto daugiau 4,95 m³ (168 m³ (pagal sutartį) -172,95 m³ (faktinis kiekis).

8. Gruntų storių matavimo metu įvažiavime ( ginčo objekte Nr. 2) nustatė, kad gruntai supilti ant stambių, netvarkingai suverstų luitų. Įrengti 30 cm. Smėlio sluoksnį ant tokio tipo pagrindų neįmanoma, prieš tai neatlikus papildomų darbų, kurie sutartyje nenumatyti. Taip pat pažymėjo, kad įrengti 3 cm dolomitinės skaldos sluoksnį naudojant buldozerį ir nesumaišant skaldos sluoksnių, neįmanoma. Suskaičiuoti reikalingus papildomų darbų ir medžiagų kiekius, kuriais būtų įgyvendinti sutartyje numatyti sprendimai yra praktiškai neįgyvendinami pagal esamas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo didžiąją dalį planuojama užstatyti komercinės - pramonės paskirties statiniu, o tokio statybos proceso metu įprastai tokių pagrindų (šiuo metu įrengtų smėlio, skaldos) didžioji dalis susimaišo ir yra iškasami, o jų vietoje įrengiami pagrindai, pasiūlyta įvažiavime (ginčo objekte Nr. 2 ) įrengti 12 cm storio skaldos sluoksnį, kuris užimtų 70 proc. objekto ploto (414,0 m 2) ir jį sutankinti tam, kad įrengti gruntų pagrindai galėtų būti naudojami pagal paskirtį (kad transportas, statybinė technika patektų į sklypą, neklimptų). Darbai kainuotų 3 624,76 Eur (lokalinė sąmata (suskaičiuota kompiuterine programa „Sistela“ pagal vidutines rinkos kainas.)).

9. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė neneigė ekspertizės akte nustatytų darbų trūkumų, tačiau atsakovės vertinimu nustatyti trūkumai nėra esminiai, atsakovė atliko darbus didesniame plote, nei nurodyta sutartyje ir už tai neprašo jokio atlygio. Teismas įvertinęs teismo eksperto nustatytų darbų trūkumus ir jų mastą sutiko su ieškove, kad atsakovės atlikti darbai iš dalies turi trūkumų, nes neatitinka užsakovės pagrįstų lūkesčių.

10. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad ieškovė (užsakovė) bylos nagrinėjimo metu neįrodė visų būtinų CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų. Ieškovė, siekdama sumažinti atsakovės vienašališkai pasirašytais aktais perduotų darbų kainą, turėjo pagrįsti, kad konstatuotų defektų šalinimo išlaidų vertė atitinka aktuose nurodytą kainą.

12. Teismas ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, pripažino iš dalies pagrįstu ir tenkino, tik priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumažino iki sumos, kuri pakartotinės ekspertizės akto išvadose nustatyta kaip reikalinga atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti.

13. Teismas, nustatydamas darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, rėmėsi teismo eksperto N. B. teismo paskirtos pakartotinės statybos darbų kokybės ekspertizės (toliau- pakartotinė ekspertizė) išvada ir sumažino atlygintinos žalos dydį iki 3 624,78 Eur (ginčo objekto Nr. 2 atliktų darbų defektams pašalinti).

14. Teismas sprendė, kad su rangove už atliktus darbus pagal rangos sutartį ieškovė iš dalies neatsiskaitė nepagrįstai. Ieškovė neneigė, kad dėl užsakovės kaltės, atsakovė vėlavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir iki nustatyto termino atlikti visus darbus (keičiami projektiniai sprendiniai ir pan.). Rangovas privalo laiku ir tinkamai atlikti sutartus darbus, tačiau vien tai, kad rangovas turi pareigą ištaisyti tam tikrus defektus, nepaneigė ieškovės pareigos atsiskaityti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas, prašymus ištaisyti defektus, trūkumus dėl darbų, atliktų pagal dalinį darbų priėmimo aktą Nr. 30/11/2017.

15. Nurodė, kad šalių sutarties 4 punktas numatė, kad darbų pabaiga yra 2016-12-30 arba fiksuota data praėjus 45 darbo dienoms nuo darbų pradžios. Tačiau sutarties 7 punktas įtvirtina darbų termino pratęsimą (koregavimą). Sutarties 3 punktu šalys aptarė, kad užsakovė gali atsisakyti priimti darbus ir už juos nemokėti, jei darbai faktiškai neatlikti, tinkamai neatlikti (nekokybiški).

16. Šioje byloje ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė vėlavo atlikti darbus pagal konkretų darbų grafiką, kad ieškovė nesutiko su atsakovės nurodomomis aplinkybėmis dėl negalėjimo atlikti konkrečius darbus bei, kad atsakovei išties nebuvo jokių, nuo jos valios nepriklausančių, kliūčių atlikti sutartyje numatytus darbus.

17. Teismas nustatė, kad atsakovė ėmėsi bei atliko numatytus darbus, tačiau kaip nurodo atsakovė 2016 metų pabaigoje buvo gauta pretenzija iš gretimo sklypo savininko UAB „Skydmedis“ adresu (duomenys neskelbtini), kuris reikalavo atitraukti statybos aikštelės pagrindų įrengimą per 2 metrus nuo jų tvoros. Ieškovės atstovas žodžiu informavo atsakovę, kad statybos aikštelės įrengimą reikia koreguoti, Tačiau nenurodė iki kada tokie darbai turi būti atlikti. Darbai užsitęsė, nes buvo žiemos metas. Statybos aikštelės atitraukimo darbai buvo vykdomi 2017 metais.

18. Teismas sprendė, kad ieškovė puikiai suprato ir suvokė nesant objektyvių galimybių atsakovei įvykdyti darbus iki sutartyje numatyto termino, o taip pat pati, būdama suinteresuota dėl darbų atlikimo, siekė bendromis pastangomis įveikti kilusius nesklandumus. Pripažino, kad buvo šalių valios sutapimas dėl sutarties sąlygų, susijusių su sutarties įvykdymo terminu, keitimo ir šalys konkliudentiniais veiksmais šį terminą pratęsė neapibrėžtam laikui. Todėl atsakovė neturi prievolės mokėti ieškovei numatytus sutartyje delspinigius už vėlavimą.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad ginčijami darbai įvažiavime (objektas Nr.2) buvo atlikti nekokybiškai. Nurodytų darbų defektai buvo nustatyti ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės aktuose. Sprendė, kad defektai įvažiavime sudaro nepatogumus ją naudoti pagal pagrindę paskirtį.

20. Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio dalį dėl statybos aikštelės defektų šalinimo, rėmėsi ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės akto išvadomis, kad nors nei aikštelės nei įvažiavimo pagrindų paruošimo darbai nėra baigti, tačiau sutartyje nėra nurodyta, pagal kokią dangų konstrukcijų klasę reikėjo vykdyti dangų atlikimo darbus.

21. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovė neturi mokėti atsakovei už darbus, kurių jį neatliko. Pažymėjo, kad šalys pasirašydamos sutartį, sutarė dėl konkrečios kainos ir ji nebuvo keičiama. T. y. Sutarties 1 p. nurodyta, kad pagrindų paruošimas bus vykdomas 3 500 m2 aikštelės plote ir 420 m2 įvažiavimo plote. Sutarties 2 punkte nurodyta konkreti darbų kaina 36 980 Eur (be PVM). Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė neturi pareigos apmokėti atsakovei pagal 2017-11-20 atliktų darbų aktą, kuriame nurodytas atliktų darbų kiekis ir kaina buvo didesnė nei sutartyje.

22. Nustatė, kad atsakovė 2017-11-30 surašė dalinį atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad atliko pagrindų ir įvažiavimo pagrindų paruošimo darbus 3 333,333 m2 ir atliko darbų už 30 000 Eur. Iš viso ieškovė atsakovei už atliktus darbus yra sumokėjusi 20 940,21 Eur. Šalys nesudarė galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto, todėl sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ji pilnai įvykdė sutartyje sulygtus visus darbus 15 873,41 Eur sumai. Tai, kad atsakovė išrašė PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 36 940,21 Eur sumai nesudarė pagrindo teigti, kad ieškovė privalo atsakovei sumokėti minėtą sumą.

23. Išanalizavęs ekspertų V. Š. ir N. B. ekspertizių išvadas, teismas nustatė, kad įvažiavimo pagrindų statybos metu neišpildyti sluoksnių storiai, gruntai supilti ant stambių, netvarkingai suverstų luitų. Teismas darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė turėjo pagrindą už atliktus darbus išrašyti PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 30 000 Eur sumai, nes sutartų darbų atlikimo faktą pastarajai sumai patvirtina atsakovės surašytas 2017-11-30 atliktų darbų aktas. Kadangi ieškovė yra apmokėjusi 20 940,21 Eur, todėl ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei 9 059,79 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Multikuta“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-07-24 sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės: pilnai tenkinti ieškovės ieškinį, o UAB „Kasmonta“ priešieškinį atmesti, arba panaikinus ginčijamą sprendimą, bylą perduoti pirmai instancijai nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodo, kad šioje byloje yra įrodyta, jog atsakovė atliko darbus su esminiais trūkumais, visapusiškai pažeidė Statybos rangos sutartimi Nr. 31/05/2016 prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovei nekyla pareiga sumokėti už atliktus darbus, kurie yra visiškai netinkami ir turės būti iš naujo padaryti.

26. Nesutinka su teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti. Statybos rangos sutartimi Nr. 31/05/2016 šalys susitarė, kad atsakovė paruoš aikštelės dangą ne suveždama ir supildama bet kokį gruntą 40 cm storio, o būtent smėlio – 30 cm; malto betono – 7 cm; dolomitinės skaldos – 3 cm. Atsakovė, pati būdama statybos įmone, savo verslo srities profesionalia, pati paruošė sutartį ir įsipareigojo išpildyti būtent tokius sutartyje numatytus dangų storius. Netgi atskirai sutartyje buvo numatytos buldozerio nuomos paslaugos: atliekamų darbų kaina – 1 700 eurų be PVM. Akivaizdu, jog atsakovė atsakingai įvertino savo galimybes ir patirtį panašaus pobūdžio darbuose. Priešingu atveju netenka prasmės šalių susitartas dangų sluoksnių storis, nes šalys puikiausiai galėjo susitarti dėl, pvz., 40 cm storio malto betono ar betono laužo, kuris yra pati pigiausia medžiaga, tačiau, kaip minėta, buvo susitarta dėl konkrečių dangų storių, kurios visiškai nebuvo išpildytos ir atliktos netinkamai.

27. Visiškai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė defektų šalinimo kainos, nes V. V. (inv. veikla Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta Lokalinė sąmata pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas pagrindžia defektų šalinimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

28. Nesutinka su teismo išvada, kad atlygintinos žalos dydį reikia mažinti iki 3 624,78 eurų (ginčo objekto Nr. 2 atliktų darbų defektams pašalinti). Teismas visiškai išėjo už ieškinio ribų, vadovaudamasis teismo eksperto samprotavimais apie planuojamas komercinės – pramonės paskirties statinių statyba, nors tokių klausimų nebuvo ekspertui užduota ir tai nėra jo kompetencija. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie planuojamas statybas, nėra jokio techninio projekto, todėl pasvarstymai apie būsimą sluoksnių iškasimą ir susimaišymą negali būti teismo sprendimo pagrindimas. Pažymi, kad apeliantė ketina iš naujo ruošti pagrindus aikštelėje ir įvažiavime, tam reikės iškasti visą nekokybiškai supiltą gruntą ir iš naujo atskirais sluoksniais juos suformuoti. Naujų statybų ir grunto kasimo darbai yra tik jos apsisprendimas ir ne jokiu būdu eksperto nepagrįsta nuomonė. Apeliantė pateikė labai konkrečius paskaičiavimus, kiek kainuos iš naujo perdirbti atsakovės darbą ir teismas privalėjo šiais paskaičiavimais vadovautis.

29. Nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus pagal sutartį. Atsakovė pateikė 2017-11-20 atliktų darbų aktą, tačiau realiai darbai buvo baigti tik po metų. Atsakovė pati pateikė į bylą PVM sąskaitas – faktūras už pirktas medžiagas: 2018-01-26 (pirktas maltas betonas 60 m3); 2018-10-26 (pirkta dolomitinė skalda 45 t.). Taigi, akivaizdu, jog darbai galėjo būti baigti tik po 2018-10-26 (tik po metų, nei surašytas atliktų darbų aktas).

30. Teismas taip pat skundžiamame sprendime nurodė, kad jokių įrodymų, kad ieškovė atsakovei būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas, prašymus ištaisyti defektus, trūkumus dėl darbų, atliktų pagal dalinį darbų priėmimo aktą Nr. 30/11/2017, byloje nėra. Ieškovė, teigdama, kad darbai atlikti nekokybiškai ir dėl netinkamai atliktų darbų grindžiami prielaida. Nurodydamas šiuos motyvus dėl pretenzijų nereiškimo atsakovei, teismas pats sau prieštarauja, kadangi skundžiamo sprendimo 3 psl. nurodo: „Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė darbų trūkumus, kurie jos netenkina, nors atsakovė nesutiko su ieškiniu, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad darbų vykdymo metu ieškovė reiškė pretenzijas dėl tam tikrų darbų trūkumų, pavyzdžiui, dėl pagrindų paruošimo ploto, plotas buvo patikslintas. Dėl pagrindų storio, buvo papildomai atvežta skaldos, išskirstyta ir papildomai suvibruota, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė neturėjo pretenzijų atsakovei dėl atliktų darbų kokybės“.

31. Teismas taip pat skundžiamame sprendime teigia: „Taigi tiesioginis šalių atstovų bendravimas leidžia vertinti, kad ieškovė puikiai suprato ir suvokė nesant objektyvių galimybių atsakovei įvykdyti darbus iki Sutartyje numatyto termino, o taip pat pati, būdama suinteresuota dėl darbų atlikimo, siekė bendromis pastangomis įveikti kilusius nesklandumus, t.y. nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad buvo šalių valios sutapimas dėl Sutarties sąlygų, susijusių su Sutarties įvykdymo terminu, keitimo ir šalys konkliudentiniais veiksmais šį terminą pratęsė neapibrėžtam laikui“. Visiškai neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė tokią išvadą.

32. Niekada nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu UAB „Multikuta“ atstovai neteigė, kad suprato, jog rangovas neturi objektyvių galimybių atlikti prisiimtus darbus iki sutartyje nurodyto termino, netgi priešingai, visą laiką ieškovės atstovai teigė, jog sutartį paruošė ir įsipareigojimus surašė atsakovė, bei nebuvo jokio susitarimo, kad sutarties įvykdymo terminas yra pratęsiamas. Netgi įvyko priešingai, ieškovė 2018-11-09 įteikė atsakovei Pranešimą apie Statybos rangos sutarties Nr. 31/05/2016 nutraukimą, kadangi net du metus vėlavo įvykdyti sutartį bei tęsė darbus. Šio fakto neginčijo ir atsakovė.

33. Pažymi, kad sutartį ruošė atsakovė, profesionali savo darbo – statybos darbų atlikimo – žinovė, todėl ji turėjo įvertinti visas aplinkybes prieš pasirašant sutartį dėl būsimo žiemos laiko. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės sutarties termino pažeidimo, nevertino tai kaip esminį sutarties pažeidimą.

34. Be to, atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad buvo keičiami projektiniai sprendiniai, kurie sutrukdė nustatytu terminu baigti statybos darbus. Jokie projektiniai sprendiniai nebuvo keičiami, šalys privalėjo vadovautis sutartimi. Atsakovės nurodytos uždelsimo priežastys – reikalavimas iš UAB „Skydmedis“ nukasti gruntą – įvyko tik dėl atsakovės kaltės, kuri nerūpestingai ir atsainiai atliko darbus, ieškovė už tai neatsakinga. Juolab, kad, kaip nurodė pati atsakovė, iš UAB „Skydmedis“ pretenziją gavo 2016 metų pabaigoje, t.y. kai jau turėjo būti darbai pagal sutartį pabaigti.

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio dalį dėl statybos aikštelės defektų šalinimo, remiasi ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės akto išvadomis, kad nors nei aikštelės nei įvažiavimo pagrindų paruošimo darbai nėra baigti, tačiau Sutartyje nėra nurodyta, pagal kokią dangų konstrukcijų klasę reikėjo vykdyti dangų atlikimo darbus. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo ( statybos aikštelė, objektas Nr.1) didžiąją dalį planuojama užstatyti komercinės – pramonės paskirties statiniu, kurios statybos proceso metu įprastai tokių pagrindu (šiuo metu įrengtų smėlio, skaldos) didžioji dalis susimaišo ir yra iškasami, o ieškovė nepateikė įrodymų šiems argumentams nuginčyti. Nesuprantama, ką šiuose teiginiuose ieškovė turėjo ginčyti, juolab, jog nėra pateikta byloje jokių techninių projektų apie planuojamas statybas ar būsimą kasinėjimą, todėl privaloma vadovautis Statybos rangos sutartimi Nr. 31/05/2016.

36. Nesutinka su teismo išvadomis dėl skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad remiantis ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės akto išvadomis, kad nors nei aikštelės nei įvažiavimo pagrindų paruošimo darbai nėra baigti, tačiau vis tiek vadovaujasi 2017-11-20 atliktų darbų aktu. Teismui pasiūlius atsakovei pateikti realiai atliktų darbų paskaičiavimą, atsakovė to nepadarė, tačiau teismas vis tiek vadovaujasi nurodytu atliktų darbų aktu, kuris akivaizdžiai neteisingas.

37. Teismas nepagrįstai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, suteikė vieniems įrodymams, tokiems kaip atsakovės atstovų žodiniai paaiškinimai dėl statybos darbų vykdymo, didesnę įrodomąją reikšmę, nei ieškovų teiktiems įrodymams dėl defektų. Ir būtent dėl to, kad teismas neatskleidė bylos esmės, byla gražintina nagrinėti į pirmą instanciją.

38. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir procesines normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes visiškai neanalizavo byloje esančių įrodymų, dėl jų nepasisakė, teismo išvados neparemtos byloje esančiais įrodymais, o tai, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p., yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Šalies argumentai

39. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kasmonta“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 24 d. sprendimo dalį ir priimti dalyje naują sprendimą: priteisti iš UAB „Multikuta“ 15 873,41 Eur nesumokėtą atlyginimą (skolą) už atliktus pagrindų paruošimo darbus; sumažinti iš UAB „Kasmonta“ priteistos žalos atlyginimą iki 2 999,65 Eur žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

40. Nurodo, kad nesutinka su teismo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad labiau tikėtina, kad atsakovė turėjo pagrindą už atliktus darbus išrašyti PVM sąskaitų - faktūrų bendrai 30 000 Eur sumai, nes sutartų darbų atlikimo faktą patvirtina atsakovės surašytas 2017-11-30 atliktų darbų aktas.

41. Pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktuose nustatytomis aplinkybėmis, kad apeliantė atliko darbus didesniame plote, ir jų nevertino kartu su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais - abiem atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais Nr. 20/11/2017 ir Nr. 30/11/2017. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl jis vadovavosi tik atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktu Nr. 20/11/2017, o kitų susijusių įrodymų nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

42. Byloje pateikti duomenys, kad bendra sąskaitose nurodyta suma sudaro 36 980 Eur be PVM. Bendra PVM sąskaitų - faktūrų suma su PVM – 43 691,20 Eur, o ieškovė iki atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų pateikimo ir po atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų pateikimo apmokėjo tik 20 940,21 Eur, t. y. liko skolinga apeliantei 15 873,41 Eur už atliktus pagrindų paruošimo darbus.

43. Pažymi, kad sutartyje nebuvo numatyti jokie grunto tankinimo darbai, o juo labiau kelio įrengimas, kuris turi būti įrengtas pagal Statybos techninių reglamentų reikalavimus.

44. Ieškovė netikslino ieškinio, siekdama įrodyti, kad pagrindų paruošimo darbai atlikti su trūkumais, nepagrindė savo ieškinio leistinais įrodymais. Iš bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumos matyti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ieškinyje prašomos atlyginti žalos ir jos dydžio.

45. Mano, kad apeliantė tinkamai įvykdė sutartį, todėl priešieškinys turėjo būti patenkintas pilna apimtimi. Nesutinka su teismo pozicija dėl žalos dydžio priteisimo. Ekspertai nurodė, jog ginčo objektai nebuvo atskirti, statybos rangos sutartyje Nr. 31/05/2016 nedetalizuota (nenumatyta) jų vieta sklype projektine dokumentacija ar schema, o numatytas medžiagiškumas nesiskiria. Sąmatoje darbų defektams pašalinti yra numatytas 12 cm storio skaldos sluoksnis ir atliekami sutankinimo darbai, o tokio storio skaldos sluoksnio įrengimas ir tankinimo darbai realiai pagerintų ieškovės padėtį, nes sutartyje tokio storio sluoksniai ir grunto tankinimo darbai nebuvo numatyti, t. y. būtų pažeisti civilinės atsakomybės principai, nes visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtu atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žala padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą ir ieškovei leido praturtėti apeliantės sąskaita.

Žemesnės instancijos teismas

46. Priteisdamas ieškovei 3 624,78 Eur žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad, atliktų darbų defektams pašalinti sąmatoje (Pakartotinės ekspertizės akto 47 lapas), šie darbai nurodyti ir teismo priteisti kartu su PVM. Pažymi, kad jeigu ieškovė realiai neatliks N. B. pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nebus apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų vertė be PVM. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra PVM mokėtojas, ir ji, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, turi teisę į PVM atskaitą, todėl šia suma gali sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumą arba ją susigrąžinti iš biudžeto, tai pirmosios instancijos teismas jos nuostoliu pripažintina reikalaujamos žalos suma be PVM, t.y. 2 999,65 Eur.

Atsiliepimas

47. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kasmonta“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė neteisingai nurodo faktines aplinkybes, jog darbai turėjo būti atlikti (duomenys neskelbtini), kadangi pagal sutartį darbai turi būti atlikti (duomenys neskelbtini). Darbai pagal Sutartį buvo baigti 2017 metų lapkričio mėnesį ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais Nr. 20/11/2017 ir Nr. 30/11/2017 buvo perduoti apeliantei UAB „Multikuta“, o apeliantė UAB „Multikuta“ toliau nuosekliai moka už atliktus darbus 2018-01-15, 2018-02-13 ir 2018-03-19 mokėjimo pavedimais. Mano, kad teismas visiškai pagrįstai nustatė ir konstatavo, kad ieškovė UAB „Multikuta“ tik abstrakčiai teigė, kad buvo vėluojama atlikti darbus pagal grafiką tačiau jokių tai patvirtinančių įrodančių nepateikė, ir nurodė, kad ieškovė UAB „Multikuta“ neneigė, kad dėl užsakovės (UAB „Multikuta“) kaltės, atsakovė UAB „Kasmonta“ vėlavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir iki nustatyto termino atlikti visus darbus (keičiami projektiniai sprendiniai ir pan.).

Žemesnės instancijos teismas

48. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad Sutarties 4 punktas numatė, kad darbų pabaiga yra 2016-12-30, tačiau Sutarties 7 punktas įtvirtina darbų termino pratęsimą (koregavimą), t.y. vertinant šalių sudarytą tarpusavio susitarimą galima spręsti, kad šalys buvo numačiusios galimybę keisti Sutarties turinį. Ieškovė UAB „Multikuta“ nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė vėlavo atlikti darbus pagal konkretų darbų grafiką. Be to, ieškovės UAB „Multikuta“ atstovas žodžiu informavo atsakovę UAB „Kasmonta“, kad statybos aikštelės įrengimą reikia koreguoti, todėl Sutartyje nurodyti darbai užsitęsė, nes buvo žiemos metas.

Šalies argumentai

49. Ieškovės teiginiai dėl netinkamai atliktų darbų grindžiami prielaida. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės UAB „Multikuta“ ieškinio dalį dėl statybos aikštelės defektų šalinimo, remdamasis ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės aktų išvadomis, kad sutartyje nėra nurodyta, pagal kokią dangų konstrukcijų klasę reikėjo vykdyti dangų atlikimo darbus, taip pat nurodė kad praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo atliktų darbų akto pasirašymo pateikimo, ieškovė UAB „Multikuta“ turėjo galimybę tiksliai nustatyti realius ir konkrečius darbų trūkumus, pateikti įrodymus, tačiau to nepadarė ir neįvardijo savo neveikimo priežasčių.

50. Pažymi, kad atsakovė pirma pateikė pretenziją ieškovei dėl nevykdomų atsiskaitymų pagal sutartį ir pirma kreipėsi į teismą, ir tik pradėjus bylas teisme, ieškovė pateikė teismui V. V. parengtą lokalinę sąmata, nors iki bylų pradėjimo teisme ieškovė neteikė atsakovei darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio apskaičiavimo, t. y. tik prasidėjus teismo procesams ieškovė nurodė jos įsivaizduojamus darbų trūkumus.

51. Pažymi, kad ekspertizės aktuose konstatuota, kad sutartyje nurodyti pagrindų paruošimo darbai: 30 cm - smėlio sluoksnis, 7 cm - malto betono sluoksnis ir 3 cm - dolomitinės skaldos sluoksnis, t. y. nurodyti piltiniai sluoksnių storiai (pvz.: žiūrėti 2020-01-28 ekspertizės akto Nr. 20-01 34-36 lapai) iš esmės atitinka sutartyje nurodytus, tačiau dėl atmosferinių reiškinių poveikio jie savaime tankėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Multikuta“ ir atsakovės UAB „Kasmonta“ apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

53. Apeliacijos dalyką sudaro skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo priteista skola už atliktus darbus pagal Rangos sutartį bei priteista žala už defektų ištaisymą.

Dėl ieškovės UAB „Multikuta“ apeliacinio skundo

54. Apeliantė UAB „Multikuta“ nurodo, kad ieškovė netinkamai atliko darbus pagal sutartį, todėl jai nekyla pareiga sumokėti už darbus, kuriuos reikia perdaryti. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ji neįrodė jos reikalaujamų priteisti nuostolių dėl darbų trūkumų šalinimo dydžio.

55. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Kolegijos vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-05-31 ieškovė UAB „Multikuta“ ir atsakovė UAB „Kasmonta“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 31/05/2016 dėl pagrindų paruošimo darbų Lėkiškio g. 7 iki 9 c, Panevėžio mieste. Pagrindų (statybos aikštelės) paruošimas (įrengimas): 50 m x 70 m = 3 500 m². Atliekamų darbų kaina- 31 500 Eur be PVM. Įvažiavimo (įvažiavimo pagrindų) paruošimas (įrengimas): 7 m x 60 m = 420 m². Atliekamų darbų kaina - 3 780 Eur. Buldozerio nuomos paslaugos: atliekamų darbų kaina - 1 700 Eur be PVM. Paruošimo darbai: smėlis - 30 cm, maltas betonas - 7 cm, dolomitinė skalda - 3 cm. Atsakovė darbus įsipareigojo baigti iki 2016-11-30. Ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti už atliktus darbus – darbų kaina 36 980 Eur (Sutarties 2 punktas). Taigi, iš šalių pasirašytos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl pagrindų paruošimų, ne inžinierinių statinių įrengimo. Jokių kitų darbų šalys sutartyje nesutarė. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad buvo tartasi dėl kitokios nei nurodyta sutartyje darbų sudėties (inžinierinių statinių įrengimo ar pan.).

57. Byloje įrodyta, kad darbai buvo atlikti su trūkumais. 2020-01-28 ekspertizės akte Nr. 20-01 konstatuoti statybos darbų trūkumai: statybos aikštelėje (ginčo objektas Nr. 1) įrengti pagrindai mažesniame plote, skirtumas 68 m² (3500 m² (pagal sutartį) – 3432 m² (faktinis plotas)), supilta grunto mažiau 9,98 m³ (1400 m³ (pagal sutartį) -1390,02 m³ (faktinis kiekis). Įvažiavime (ginčo objektas Nr. 2) įrengti pagrindai didesniame plote skirtumas 172 m² (420 m² (pagal sutartį) – 592 m² (faktinis plotas)), supilta grunto daugiau 4,95 m³ (168 m³ (pagal sutartį) -172,95 m³ (faktinis kiekis). Iš ankstesnės byloje atliktos ekspertizės išvadų, akivaizdu, kad neišlaikyti ir dangų storiai, nurodyti šalių sudarytoje sutartyje. Be to nustatyta, kad dalis gruntų yrta supilti ant statybinio laužo (netvarkingai suverstų luitų). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo darbų trūkumus.

58. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

59. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Tai, kaip minėta anksčiau, yra vienas iš užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą pripažino iš dalies pagrįstu ir patenkino. T.p. ieškovė, prašydama netenkinti priešieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, kartu siekė įgyvendinti savo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisę - reikalauti sumažinti darbų kainą. Tokiu būdu šie du užsakovo teisių gynimo būdai – nuostolių atlyginimas ir darbų kainos sumažinimas (dalies kainos nemokėjimas) – yra naudojami tai pačiai pažeistai jo teisei apginti, tai yra ieškovė savo reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama atsakovės atliktų darbų kokybe. Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors darbai atlikti su trūkumais, tačiau tai savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti. Todėl pagrįstai iš apeliantės buvo priteista skolos už darbus dalis.

60. Įrodinėdama jos reikalaujamų priteisti nuostolių dydį, apeliantė teigia, kad defektų šalinimo kainą pagrindžia į bylą pateikta V. V. sudaryta Lokalinė sąmata pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas. Tačiau iš šios sudarytos lokalinės sąmatos matyti, kad yra numatyti aikštelės ir kelio tankinimo darbai. Šie darbai nebuvo numatyti šalių sutartyje. Be to šalys nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokia žala padaryta ieškovei, t. y. kuris plotas pagal sutartį taisytinas ir kiek. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis ekspertizės išvada (kurioje ekspertas nurodė, kokius darbus reiktų atlikti papildomai, šalinant rangovo atliktų darbų trūkumus, ir kokių medžiagų kiekiai yra reikalingi bei kokie yra to kaštai), sumažino atlygintinų nuostolių dydį iki 3 624,78 Eur. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes.

61. Priešingai negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas neišėjo už ieškinio ribų, kadangi reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo pareikštas, jis buvo keliamas iš šalių sudarytos 2016 m. gegužės 31 d. rangos sutarties ir buvo ištirtas dviejų byloje atliktų ekspertizių metu bei, kaip minėta, tinkamai įvertintas pirmosios instancijos teismo.

62. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas nevertino sutarties termino pažeidimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių bendradarbiavimą sutarties laikotarpiu, pagrįstai sprendė, kad buvo šalių valios sutapimas dėl sutarties sąlygų, susijusių su sutarties įvykdymo terminu, keitimo ir šalys konkliudentiniais veiksmais šį terminą pratęsė neapibrėžtam laikui. Be to, sutarties 7 punkte šalys taip pat įtvirtino darbų termino pratęsimą (koregavimą). Akivaizdu, kad darbų terminai buvo pratęsti, esant pakankamam pagrindui - gavus UAB „Skydmedis“ pretenziją.

63. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2017 m. lapkričio 30 d. aktu, nes jis yra neteisingas. Tačiau tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Pripažįstama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Apie pagrindą, dėl kurio iš esmės pagrįstai buvo remtasi 2017 m. lapkričio 30 d. aktu, bus pasisakyta toliau šioje nutartyje.

Dėl atsakovės UAB „Kasmonta“ apeliacinio skundo

64. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria tik iš dalies buvo tenkintas reikalavimas priteisti skolą, kadangi ji atliko visus darbus pagal sutartį, o su ja iki galo nebuvo atsiskaityta. Be to nurodo, kad darbai atlikti be trūkumų, o nuostoliai dėl galimų trūkumų neįrodyti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

65. Bylos duomenimis t.p. nustatyta, kad atsakovė 2017-11-20 surašė vienašališką atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 20/11/2017, kur nurodė, kad atliko statybos aikštelės ir įvažiavimo pagrindų įrengimo darbus - 4 200 m² pagrindų paruošimas 60 m x 70 m. Už atliktus darbus ieškovė turėjo sumokėti 37 800 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks priėmimo – perdavimo darbų aktas neatitiko šalių pasirašytos sutarties, todėl ieškovė pagrįstai atsisakė jį pasirašyti bei apmokėti nurodomą sumą. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė neprašė priteisti iš ieškovės didesnės sumos negu buvo numatyta šalių pasirašytoje sutartyje. Duomenų, kad šalys būtų pakeitusios Rangos sutartį dėl didesnės darbų apimties, didesnės jų kainos byloje taip pat nėra pateikta.

66. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. 2016-05-31 Rangos sutarties 1 punkte nurodyta, kad pagrindų paruošimas bus vykdomas 3 500 m² aikštelės plote ir 420 m² įvažiavimo plote. Sutarties 2 punkte nurodyta konkreti darbų kaina 36 980 Eur (be PVM). Sutartis nuginčyta nebuvo, taigi visi susitarimai, įskaitant ir darbų kiekius bei kainą yra galiojantys ir negalima jų vienašališkai keisti. Apeliantė neįrodinėjo byloje, kad tarp šalių buvo pakeista darbų apimtis ar buvo papildomas susitarimas dėl papildomo pagrindų paruošimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis apeliantės pateiktu 2017-11-20 vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu.

67. T.p. 2017-11-30 rangovė surašė dalinį atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 30/11/2017, kur nurodė kad atliko pagrindų paruošimo darbus 3 333,333 m² plote, pagrindų paruošimas 60 m x 70 m., darbų kaina - 30 000 Eur. Įvertinęs byloje atliktų ekspertizių išvadas (nustatęs, kad pagrindų įrengimo metu nebuvo išpildyti sutartyje numatyti dangų sluoksnių storiai, be to darbai turi ir kt. trūkumų – gruntai supilti ant statybinio laužo), pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, jog rangovė realiai atliko darbų būtent už šiame (2017-11-30) akte nurodytą kainą. Todėl, pripažinus užsakovės pareigą sumokėti už atliktus darbus (nutarties 59 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė likusią nesumokėtą kainos už darbus dalį - 9 059,79 Eur (CK 6.644 str. 1 d.).

68. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas negalėjo priteisti iš atsakovės nuostolius. Kaip jau aptarta nutarties 57 punkte, byloje nustatyta, kad darbai atlikti su trūkumais. Tiek 2019 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės akte, tiek pakartotinės 2020 m. sausio 28 d. ekspertizės akte yra nurodoma, kad atsakovė atlikdama darbus pagal 2016-05-31 rangos sutartį, išlaikė sutartyje numatytą grunto sudėtį, tačiau vietomis nėra išlaikyti sutartyje numatyti sluoksnių storiai, be to nustatyti ir kt. darbų trūkumai (gruntai užpilti ant statybinio laužo). O ieškovė pasinaudojo vienu iš įstatyme numatytų jos pažeistų teisių gynimo būdų, t. y. reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Ta aplinkybė, kad atsakovė tam tikroje dalyje atliko daugiau darbų negu buvo sutarta sutartyje nepatvirtina, kad darbai apskritai buvo atlikti be trūkumų.

69. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad byloje neįrodyti nuostoliai dėl darbų trūkumų šalinimo. Kaip jau aptarta nutarties 60 punkte, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pakartotinės ekspertizės išvadas, į tai, kad sutartyje šalys nenumatė papildomų darbų, be kurių neįmanoma pasiekti sutartyje numatyto rezultato, pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateikta lokaline sąmata ir žalos dydį sumažino iki 3 624,76 Eur, t.y. nurodyto ekspertizės išvadoje. Tuo pačiu pripažįstama, kad šis nuostolių dydis, priešingai nei teigia apeliantė, yra įrodytas.

70. Kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentais ir dėl, jos teigimu, nepagrįsto PVM ne išskyrimo iš nuostolių dydžio. Akivaizdu, jog šiuo metu nėra žinoma, ar užsakovė realiai šalins darbų trūkumus, ar ji tai darys asmeniškai, ar samdys rangovą, ar rangovas bus PVM mokėtojas ir kt. Todėl pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priteisdamas nuostolius, neišskyrė juose PVM.

71. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

72. Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaLaimantasMisiūnas