- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1789-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20587-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Nerijus Meilutis, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- O. D. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ir atsakovės O. D. P. atstovės advokatės R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1672-947/2015 pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovei O. D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir pagal atsakovės O. D. P. patikslintą priešieškinį ieškovui E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 24–47) prašė: šalių santuoką, sudarytą 1982-02-20 Kauno m. CMS, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo pavardes palikti „P.“, „P.“; priteisti ieškovui butą su rūsiu, esantį(duomenys neskelbtini), 28 962 Eur (100 000 Lt) vertės, atsakovei priteisti 9 654 Eur (33 333,33 Lt) piniginę kompensaciją, t. y. 1/3 dalį sumos už butą su rūsiu; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus 10 863,22 Lt vertės: šaldytuvą 1 298 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 1 200 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 500 Lt vertės; 4 dalių sekciją 3 000 Lt vertės, 419 Lt vertės mobilųjį telefoną NOKIA 3500 (pilka), trijų durų spintą 500 Lt vertės, 499 Lt vertės fotoaparatą OYIMPUS FE-110, 129 Lt vertės atminties kortelę (duomenys neskelbtini) Mb xD blist, sofą–lovą 200 Lt vertės, 1 264 Lt vertės stacionarų kompiuterį SONEX serijinis Nr. 94473, 24,99 Lt vertės Trust USB 1.1 koncentratorių HU-1240TP 4 x portų, 86,99 Lt vertės Logitech internetinę kamerą Quick C. M. NEW retail, 279,95 Lt vertės H. P. (HP) skanerį HP ScanJet 3800C USB 4, 1 175 Lt vertės monitorių 48 cm (19) LCD Samsung 930BF, sidabrinis/juodas, 4ms, 287,29 Lt vertės lazerinį spausdintuvą HP LASERJET 1018, 12 ppm; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus 6 719 Lt vertės: skalbimo mašiną 1 499 Lt vertės, dulkių siurblį 265 Lt vertės, minkštų baldų kampą 500 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą (susidedantis iš 3 durų spintos, 2 spintelių prie lovos, dvigulės lovos, veidrodžio, tualetinio staliuko) 3 000 Lt vertės, telefoną (duomenys neskelbtini) Lt vertės, vonios baldus 600 Lt vertės, elektroninį laikrodį su palydovine tikslinimo sistema 400 Lt vertės, 55 Lt vertės MP3 grotuvą Apacer AU851, pastatomą veidrodį 100 Lt vertės; iš ieškovo priteisti atsakovei 420,09 Eur (1 450,47 Lt) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį.
Atsakovė patikslintu priešieškiniu (t. 3, b. l. 48–52) prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; palikti pavardes „P.“, „P.“; priteisti iš ieškovo atsakovei 2 896,20 Eur (10 000 Lt) kompensaciją santuokos metu patirtai neturtinei žalai atlyginti; butą su rūsiu, esantį(duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; už sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį atsakovei priteisti 14 481 Eur (50 000 Lt) kompensaciją; visus kilnojamuosius – namų apyvokos daiktus, sutuoktiniams priklausančius bendrosios jungtinės nuosavybės teise (5 092,10 Eur (17 582 Lt) vertės) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui: skalbimo mašiną (1 200 Lt vertės), dulkių siurblį (265 Lt vertės), mikrobangų krosnelę (500 Lt vertės), virtuvės baldų komplektą (500 Lt vertės), trijų durų spintą (500 Lt vertės), vonios baldus (600 Lt vertės), šaldytuvą (1 298 Lt vertės), stacionarų kompiuterį Sonex (1 264 Lt), trust USB 1.1 koncentratorių (24 Lt vertės), internetinę kamerą (86,99 Lt vertės), fotoaparatą (499 Lt vertės), atminties kortelę (129 Lt vertės), skanerį (279,95 Lt vertės), Samsung monitorių (1 175 Lt vertės), lazerinį spausdintuvą (287,29 Lt vertės), minkštų baldų kampą (500 Lt vertės), pastatomą veidrodį (100 Lt vertės), Nokia mobilųjį telefoną (419 Lt vertės), MP3 grotuvą (55 Lt vertės), įkroviklį HAMA (25 Lt vertės), miegamojo baldų komplektą (3 000 Lt vertės), sekciją 4 dalių (3 000 Lt vertės), sofą– lovą (200 Lt vertės); priteisti atsakovei iš ieškovo 2 546,05 Eur (8 791 Lt) piniginę kompensaciją už atsakovei priklausančią ½ dalį namų apyvokos daiktų, kurie atitenka ieškovui; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką, sudarytą 1982-02-20 Kauno m. CMS (įrašo Nr. 494), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „P.“, atsakovei – „P.“; priteisė ieškovui butą su rūsiu, esantį(duomenys neskelbtini), 28 962 Eur (100 000 Lt) vertės ir atsakovei priteisė iš ieškovo 14 481 Eur (50 000 Lt) piniginę kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkantį butą; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė visus kilnojamuosius daiktus ir iš ieškovo priteisė atsakovei 1 782,25 Eur (6 153,77 Lt) kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkančius kilnojamuosius daiktus; priteisė atsakovei iš ieškovo 277,72 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog išimtinai tik dėl ieškovo kaltės iširo santuoka, ir padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 1 d.), abiems sutuoktiniams nerėmus vienas kito moraliai, pažeidus santuokos institutu prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Byloje nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, atmetęs atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad būtent sutuoktinio elgesys jai sukėlė rimtas sveikatos problemas (CK 6.250 str.). Medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovė jau nuo 2000 m. buvo gydoma dėl širdies negalavimų, pati nurodė, kad jos sveikata ypatingai suprastėjo po to, kai į sutuoktinių bendrus namus atsikėlė gyventi ieškovo motina (t. 3, b. l. 87, atsakovės ligos istorija). Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovės sveikatos būklė ir su tuo susijusi gyvenimo kokybė yra nulemta ne išimtinai ieškovo veiksmais, bet dėl be išimties visų gyvenimo aplinkybių, ką patvirtino ir tai, kad atsakovei nuo 2001 m. yra mokama invalidumo / netekto darbingumo pensija (t. 2, b. l. 128).
Dėl santuokoje įgyto buto padalinimo. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu nutraukiant santuoką ieškovui būtų pagrįsta priteisti butą natūra, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją, kurios dydis atitiktų ne ½ dalį, o tik 30 procentų šalių neginčytos buto vertės. Ginčo butas buvo privatizuotas santuokos metu, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad butas buvo privatizuotas išimtinai vien tik iš ieškovo asmeninių lėšų. Santuoka sudaryta 1982 m., o butas nuosavybės teise įgytas po 10 m. po santuokos sudarymo. Nuo turto įsigijimo nuosavybės teisė nebuvo modifikuojama – Nekilnojamojo turto registro duomenimis nebuvo užregistruota juridinio fakto, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (t. 1, b. l. 16). Abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą nuo 1985-11-26 deklaravo (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 13). Kauno miesto liaudies deputatų tarybos VK 1985-10-30 (po santuokos sudarymo) išduotame orderyje Nr. 832 taip pat nurodyta, kad teisė apsigyventi ginčo bute buvo suteikta ne tik ieškovui, bet ir jo šeimos nariui – sutuoktinei (t. 1, b. l. 43). Ieškovo pateikta 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2013-12-23 pažyma ir Swedbank“, AB 2013-12-11 pažyma nepatvirtina ieškovo paaiškinimų, kad visi be išimties mokėjimai buvo atliekami vien tik iš ieškovo asmeninių lėšų. Šie teisiškai reikšmingi byloje nustatyti faktai sudarė pagrindą, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nustatyti lygias sutuoktinių dalis ginčo turte, pripažįstant šalių nuosavybės teisę į ½ dalį buto kiekvienam, todėl teismas tenkino atsakovės reikalavimą ir, ieškovui priteisęs butą, jai iš ieškovo priteisė 14 481 Eur (50 000 Lt) kompensaciją.
Dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo. Teismas nurodė, kad paskutiniojo (2015-03-19) teismo posėdžio metu ieškovui sutikus sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už visus jam nuosavybės teise atitenkančius kilnojamuosius daiktus (įvertinus daiktų nusidėvėjimo laipsnį, kuris mažina daiktų vertę) ir nelikus ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, todėl visus kilnojamuosius daiktus priteisė ieškovui, o atsakovei iš jo priteisė 1 782,25 Eur (6 153,77 Lt) kompensaciją už juos (7 604,25 Lt + 4 703,30 Lt).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 15–26) prašo Kauno apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui butą su rūsiu ((duomenys neskelbtini), vidutinė buto rinkos vertė 100 000 Lt, o atsakovei kompensaciją 33 333,33 Lt (9 653,99 Eur), t. y. 1/3 dalį sumos už butą su rūsiu; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: šaldytuvą – 375,93 Eur (1 298 Lt) vertės, mikrobangų krosnelę – 347,54 Eur (1 200 Lt) vertės, virtuvės baldų komplektą „Šilutė“ – 144,81 Eur (500 Lt) vertės, 4 dalių sekciją – 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės, mobilųjį telefoną NOKIA 3500 (pilka) – 121,35 Eur (419 Lt) vertės, trijų durų spintą – (144,81 Eur (500 Lt) vertės, fotoaparatą OYIMPUS FE-110 – 144,52 Eur (499 Lt) vertės, atminties kortelę (duomenys neskelbtini) Mb xD blist – 37,36 Eur (129 Lt) vertės; sofą–lovą – 57,92 Eur (200 Lt) vertės, stacionarų kompiuterį SONEX serijinis Nr. 94473 – 366,08 Eur (1 264 Lt) vertės, Trust USB 1.1 koncentratorius HU-124TP 4x portų – 7,24 Eur (24,99 Lt), Logitech internetinę kamerą Quick C. M. NEWretail – 25,19 Eur (86,99 Lt) vertės, H. P. (HP) Skanerį HP ScanJet 3800C USB 4 – 81,08 Eur (279,95 Lt) vertės, monitorių 48cm (19) LCD Samsung 930BF, sidabrinis/juodas, 4ms – 340,30 Eur (1 175 Lt) vertės, lazerinį spausdintuvą HP LASERJET 1018, 12 ppm – 83,20 Eur (287,29 Lt) vertės; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: skalbimo mašiną – 434,14 Eur (1 499 Lt) vertės, dulkių siurblį–- 76,75 Eur (265 Lt) vertės, minkštų baldų kampą – 144,81 Eur (500 Lt) vertės, miegamojo komplektą (susidedantį iš 3 durų spintos, 2 spintelių prie lovos, dvigulės lovos, veidrodžio, tualetinio staliuko) – 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės, telefoną NOKIA – 86,89 Eur (300 Lt) vertės, vonios baldus – 173,77 Eur (600 Lt) vertės, elektroninį laikrodį su palydovine tikslinimo sistema – 115,85 Eur (400 Lt) vertės, MP3 grotuvą Apacer AU851 – 15,93 Eur (55 Lt) vertės, pastatomą veidrodį – 28,96 Eur (100 Lt) vertės; iš ieškovo priteisti atsakovei 420,01 Eur (1 450,47 Lt) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį; priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl santuokoje įgyto buto padalijimo. Teismas, priteisęs ieškovui butą 100 000 Lt vertės, visiškai nepagrįstai atsakovei priteisė iš ieškovo 50 000 Lt piniginę kompensaciją, paskaičiuotą nuo ½ dalies buto vertės, vietoj ieškovo prašytos priteisti 33 333,33 Lt kompensacijos, paskaičiuotos nuo 1/3 dalies buto vertės. Teismas neįvertino, kad dar iki santuokos sudarymo ieškovas, o ne atsakovė (šeima) buvo įtrauktas į asmenų, norinčių gauti valstybinį butą sąrašą ir kad ieškovas įdėjo didesnį piniginį indėlį į buto įsigijimą. Pirmas įnašas, t. y. 31,7 proc. viso buto įsigijimo kainos, už butą buvo sumokėtas iš ieškovo asmeninių lėšų, dar įgytų iki santuokos. Ieškovas iki santuokos sudarymo su atsakove turėjo sukaupęs nemažai investicinių čekių, kuriais ir buvo atsiskaityta už dalį buto, jų pagrindu ir buvo galutinai privatizuotas butas pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Taigi ieškovas sumokėjo ir privatizavo likusius 51,8 proc. buto vertės. Iš terminuoto indėlio sąskaitos Nr. 07164, buvusios V. T. banko skyriuje Nr. 673/011, Terminuotas indėlis buvo padėtas dar 1979-02-12 ir į jį įnešta suma 3 573 rub. 43 kap. Ieškovas vienas beveik visą santuokos laikotarpį darė kapitalinius ir einamuosius buto remontus, vienintelis pirko buities techniką ir kitus namų apyvokos daiktus, mokėjo buto komunalinius mokesčius, atsakovė prie buto išlaikymo mažai prisidėjo. Teismas nevertino to, kad ieškovas tiek prieš santuokos sudarymą, tiek po santuokos sudarymo nepertraukiamai dirbo, o atsakovė nuo 1997 m. iki 2008 m. pabaigos, t. y. tuo metu, kada buvo įsigytas valstybinis butas, niekur nedirbo, todėl negalėjo įnešti į šeimos gerbūvį jokių santaupų ir prisidėti ir prie ginčo buto įsigijimo. Teismas nepagrįstai vertino buto įsigijimo momentu galiojančius ir taikytinus teisės aktus, t. y. LR Butų privatizavimo įstatymą ir tuo metu galiojusių Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas. Tuo tarpu šiuo metu galiojančio CK 3.117 str. preziumuoja, kad sutuoktinių dalys yra lygios, o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. numatytos aplinkybės, kurioms esant galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.123 str. 2–4 d. nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. LAT 2005-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2005 nurodė, kad CK 3.123 str. pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d. s). Pagal CK 3.123 str. šios aplinkybės vertintinos kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (LAT 2007-10-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-463/2007). Kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas sprendimo dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo, šioje dalyje sprendimas yra keistinas, atsižvelgiant į LAT suformuluotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Ieškovas nesutinka, kad dėl kilnojamojo turto padalijimo nebuvo likę šalių ginčo, ir prašo šioje dalyje pakeisti teismo sprendimą – kilnojamąjį turtą padalinti taip, kaip jis prašė 2014-11-10 patikslintame ieškinyje. Atsižvelgiant į ieškovo prašomus padalinti kilnojamuosius daiktus, atitinkamai mažesnė turi būti priteista iš jo kompensacija atsakovei už jai nuosavybės teise atitenkančią kilnojamųjų daiktų dalį, t. y. iš ieškovo atsakovei turi būti priteista 420,01 Eur (1 450,47 Lt) kompensacija (2 900,95 Lt /2 = 1 450,47 Lt). Teismas netinkamai taikė CK 3.127 str. 3 d. ir nesivadovavo ieškovo 2014-11-10 patikslintame ieškinyje ir bylos nagrinėjamo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad šioje dalyje turtą buvo galima paskirstyti atsižvelgiant į ieškovo išdėstytus argumentus ir reikalavimus, todėl teismo sprendimas dalyse dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo iš ieškovo atsakovei už ieškovui nuosavybės teise atitenkančius kilnojamuosius daiktus keistinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismas netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, išimtinai atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, priimdamas sprendimą vadovavosi prielaidomis ir samprotavimais. Teismas nevertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės ir iš įrodymų viseto duomenų padarė nepagrįstą išvadą dėl žalos dydžio. Faktinių duomenų gavimo tvarka gali būti nustatyta ne tik CPK, bet ir kitų įstatymų, tačiau svarbu, kad šie faktiniai duomenys būtų patikimi. Teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimą reglamentuojančias teisės normas, iš dalies pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas iš dalies keistinas.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 3–8) prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės ir priteisti iš ieškovo atsakovei 10 000 Lt (2 896, 20 Eur) kompensaciją santuokos metu patirtai neturtinei žalai atlyginti; priimti naujus įrodymus: VPK Kauno miesto SPK KP skyriaus 2015-04-27 Pažymą Nr. 20-S-76708 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl CK 3.60 str. 3 d. taikymo ir aiškinimo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas 2013-10-28 baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-2850-246/2013 buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 dalyje. Nors ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti ieškovą kaltu dėl iširusios santuokos (CK 3.60 str. 3 d.), teismas šį prejudicinį faktą įvertino tik kaip vieną iš įrodymų, atskleidžiančių sutuoktinių tarpusavio konfliktinius santykius per pastaruosius dešimt metų ir pažymėjo, kad sutuoktinių konfliktas, kurio metu atsakovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, negali būti laikomas pagrindu vien tik ieškovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Su tokia teismo išvada atsakovė nesutinka, kadangi ji buvo padaryta sistemiškai neįvertinus visų bylos įrodymų, nesilaikant 3.60 str. 3 d. taikymo ir aiškinimo taisyklių. Atsakovė ne kartą pabrėžė, kad ieškovas nuolat prieš ją vartojo psichologinį smurtą, kuris vėliau peraugo ir į fizinį smurtą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas namuose bėgioja ir mosuoja peiliais, kirviu, grasina kumščiais, stumdo ją, neleidžia normaliai nei praeiti, nei pavalgyti, gąsdina, kad nužudys; pažymėjo, kad toks atsakovo elgesys ir dabar tebekelia jai didžiulę grėsmę. Tai paliudijo ir atsakovės liudytojai. Atsakovės sesuo V. P. nurodė, kad jai sesuo dažnai skambindavo guostis dėl patirto fizinio smurto, apie atsakovės dažnus pasisakymus dėl patirto smurto paliudijo ir atsakovės sūnėnas D. P. (D. P. sūnus) bei kaimynė B.-G. Teismas konstatavo, kad negali remtis liudytojų paaiškinimais dėl jų prieštaravimo iš esmės, remdamasis vienintele aplinkybe, kad atsakovė 2014-12-02 teismo posėdyje nurodė, jog sutuoktinis prieš ją nuolat naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, tačiau apie tai ji niekam niekada nepasakojo, neišeidavo iš namų, nes „neturėjo kur išeiti“. Tačiau tokia teismo išvada yra nelogiška ir padaryta be pakankamo pagrindo. Teismas ne kartą pažymėjo, kad sutuoktinių konfliktai truko ne vienerius metus. Nors atsakovei iš pradžių buvo gėda prisipažinti artimiesiems giminaičiams apie santuokoje patiriamą psichologinį ir fizinį smurtą, atsakovė, nebepakeldama sunkios santuokos naštos ir ieškodama paguodos bei palaikymo, kurios sutuoktinis jai neteikė, nusprendė nebelaikyti visko savyje ir pasidalinti rūpesčiais su artimaisiais žmonėmis ir kaimyne, tokiu būdu palengvinti kenčiamą skausmą. Ir procesiniuose dokumentuose iki 2014-12-02 teismo posėdžio atsakovė pažymėjo, kad jos pateiktas aplinkybes dėl santuokos iširimo paliudys liudytojai. Teismas, neatsižvelgęs į bylos duomenų visumą, ištraukė iš konteksto atsakovės pasakytus žodžius teismo posėdyje ir be pakankamo pagrindo nesirėmė liudytojų paaiškinimais, kurie neabejotinai yra laikytini svariais įrodymas, kad ieškovas naudojo psichologini ir fizini smurtą atsakovės atžvilgiu nuolat. Ieškovo psichologinis smurtas atsakovės atžvilgiu nesibaigė ir teismui nutraukus šalių santuoką. 2015-04-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jos pareiškimą apie tai, jog 2015-04-08 apie 03.30 val. namuose jos sutuoktinis grasino ją nužudyti (pridedama KA VPK Kauno miesto Santakos PK kriminalinės policijos skyriaus Pažyma). Atsakovė paaiškino, kad tą naktį ieškovas bandė išlaužti jos kambario duris rėkdamas, kad jai liko gyventi tik keletas valandų. Ji, išsigandusi dėl kilusios grėsmės jos gyvybei, išsikvietė policijos pareigūnus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą pažymėjo, kad atsakovo smurtinis elgesys ir dabar tebekelia jai didžiulę grėsmę, tačiau teismas to visiškai nevertino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pakartotinai grasino atsakovei nužudymu jau po teismo sprendimo priėmimo, atsakovė prašo priimti naujus įrodymus. Iš pateiktų aplinkybių matyti, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu nuolat naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau teismas sistemiškai neįvertinęs ir neatsižvelgęs į visus bylos įrodymus, netaikė CK 3.60 str. 3 d. normų, nustatančių sutuoktinio kaltės prezumpcijas, ir šalių kaltės klausimą sprendė remdamasis bendrosiomis nuostatomis dėl sutuoktinio kaltės nustatymo. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Tokiomis aplinkybėmis sunku iš kito sutuoktinio reikalauti lojalumo ir supratimo. Nepaisant to, teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo elgesio šeimoje smurtinį pobūdį, konstatavo abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo remdamasis tik bendro pobūdžio motyvais apie atsakovės konfliktavimą su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl teismo motyvų, įrodančių atsakovės kaltę dėl iširusios santuokos. Pirma, teismas, be pakankamo pagrindo ir neįsitikinęs įrodymų patikimumu, nustatydamas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, rėmėsi ieškovo pateiktais garso įrašais, kurie, teismo vertinimu, atskleidė aplinkybę, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, bendraudami namų aplinkoje, yra vienas kitam visiškai nepakantūs, nebesugebantys rasti bendrų pomėgių, interesų, sprendimų. Tačiau teismas visiškai nesiaiškino šio įrodymo patikimumo, nenustatė garso įrašo padarymo laiko, dėl ko neatmestina galimybė, kad garso įrašas buvo padarytas jau bylai esant teisme, iš ko seka, jog pokalbių metu atsakovė galėjo būti ieškovo specialiai provokuojama. Pažymėtina, kad būtent ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, dėl ko yra akivaizdu, kad garso įrašo turinys galėjo būti suplanuotas iš anksto. Be to, teismas pripažindamas atsakovės kaltę remdamasis minėtu garso įrašu nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012, kurioje, esant analogiškoms bylos aplinkybėms, teismas pripažino, kad garso įrašas yra nepakankamai patikimas ir nepakankamas sutuoktinio kaltei dėl iširusios santuokos konstatuoti. Antra, teismas įvertino sutuoktinių konflikto aplinkybes dėl ieškovo motinos apsigyvenimo bendruose namuose remdamasis išskirtinai tik ieškovo paaiškinimais, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesugebėjo suprasti sutuoktinio valios globoti motiną. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, kad ieškovo motina atsakovės atžvilgiu elgėsi negarbingai: prisidėjo prie ieškovo patyčių ir psichologinio smurto, nuolat priekabiavo, visuomet buvo priešiška, ką patvirtina ieškovo motinos B. P. paaiškinimai teisme apie tai, kad jos „marti yra nekokia“, „mano sūnus yra tik jos vergas“, „nieko čia jos nėra, butas sūnaus“. Akivaizdu, kad ji nepripažino atsakovės sutuoktinės statuso ir jos negerbė, negana to, nuolat nuteikinėjo ir savo sūnų atsakovės atžvilgiu, kas lėmė sutuoktinių santykių pablogėjimą. Atsižvelgdama į ieškovo motinos neigiamą įtaką sutuoktinių santykiams, atsakovė, siekdama išsaugoti judviejų šeimą ir atkurti šiltus tarpusavio santykius, ne kartą prašė ieškovo iškraustyti motiną iš bendrų namų, tačiau ieškovas neieškojo kompromiso ir atsakovės nuomonės visiškai nepaisė, nors motiną galėjo globoti ir jos dukra. Be to, teismas nevertino, kad ieškovo motina nėra asmuo, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpyba, be to, ji turi asmeninės nuosavybės teise daug turto, kuriame galėtų gyventi. Dėl šių priežasčių teismo motyvas, kad atsakovė kalta dėl iširusios santuokos, kadangi nesugebėjo suprasti ieškovo valios globoti motiną, laikytinas visiškai nepagrįstu. Teismas neatsižvelgė į įstatymo leidėjo aiškiai suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos sutuoktinis yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė santuokos institutu prisiimtus įsipareigojimus taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. LAT ne kartą pažymėjo, kad esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (LAT 2013-07-05 nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Tačiau byloje nebuvo nustatyti jokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas, kurie leistų pripažinti, kad ji iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas. Teismas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo konstatavo remdamasis išskirtinai tik bendro pobūdžio motyvais apie atsakovės konfliktavimą su ieškovu.
Dėl neturtinės žalos. Atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodžiusi, kad sutuoktinio elgesys kėlė ir dar dabar tebekelia jai didžiulę grėsmę, ji jaučia nuolatinę įtampą, psichologinį terorą, namuose negali atsipalaiduoti, kadangi ieškovo ir jo motinos nuolatiniai priekabiai labai kenkia jos sveikatai. Dėl minėtų ieškovo veiksmų, ypač dėl jėgos naudojimo prieš ją, ji daug kartų patyrė didžiulius skausmus, turėjo rimtų sveikatos problemų ir šiuo metu pastoviai patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nuolatinį stresą. Per fizinio smurto panaudojimo atvejį, kurio pasekoje ieškovas buvo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, atsakovei buvo sukeltas didelis fizinis skausmas ir stiprūs dvasiniai išgyvenimai, dar ilgą laiką po incidento ji bijojo vaikščioti savo namuose, nueiti į virtuvę ar vonią. Net priėmus teismo sprendimą nutraukti santuoką, ieškovas ir toliau tęsia psichologinį smurtą, grasina ją nužudyti. Atsakovė buvo ir yra nuolat engiama, gąsdinama, dėl ko negali ramiai gyventi ir nuolat patiria emocinius sukrėtimus. Medicininiai duomenys patvirtina, kad atsakovė serga širdies ligomis, kurios per pastaruosius metus smarkiai paūmėjo. Neabejotina, kad to priežastis buvo įvardintas ieškovo žiaurus elgesys su atsakove. Teismas, nepagrįstai nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą netenkino. Atsižvelgiant į tai, kad teismo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės naikintina kaip teisiškai nepagrįsta, tenkintinas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kompensaciją santuokos metu patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas, sistemiškai neįvertinęs ir neatsižvelgęs į visus byloje pateiktus įrodymus, netaikė CK 3.60 str. 3 d. normų, nustatančių sutuoktinio kaltės prezumpcijas, ir šalių kaltės klausimą sprendė remdamasis bendrosiomis nuostatomis dėl sutuoktinio kaltės nustatymo. Teismas neatsižvelgė į įstatymo leidėjo ir LAT aiškiai suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos sutuoktinis yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo ir nepagrįstai, remdamasis išskirtinai tik bendro pobūdžio motyvais apie atsakovės konfliktavimą su ieškovu, konstatavo, kad atsakovė pažeidė santuokos institutu prisiimtus įsipareigojimus, ko pasekoje priėmė sprendimą neatitinkantį CPK 263 str. įtvirtintų reikalavimų ir nepagrįstai pripažino atsakovę kalta dėl iširusios santuokos.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 57–68) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 46–52) prašo palikti teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo daikto padalinimo ir santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK Trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina tai, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos, todėl būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu taip pat laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, prieš vaikus ar kitus šeimos narius vartojama fizinė ar psichinė prievarta, santuokinė neištikimybė ir pan. LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2010-05-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-254/2010 ir kt.).
Nors bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas 2013-10-28 baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-2850-246/2013 buvo pripažintas kaltu, padaręs BK 140 str. 2 (2) d. numatytą nusikaltimą, kurio metu atsakovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuoja ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau, kolegijos nuomone, šis prejudicinis faktas dar nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas ne vien tik ieškovas, bet ir atsakovė, tuo labiau, jog, kaip matyti iš 2013-10-28 baudžiamojo įsakymo, atsakovės nežymus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas smakre ir kairio skruosto sumušimas) buvo padaryti ieškovo pasekoje kilusio konflikto, kai atsakovė ėmė priekaištauti anytai dėl trankomų durų. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad atsakovės nurodytai aplinkybei, jog atsakovas prieš ją smurtavo nuolat, patvirtinti nebuvo galima remtis atsakovės liudytojų paaiškinimais dėl jų prieštaravimo pačios atsakovės paaiškinimams 2014-12-02 teismo posėdyje, jog sutuoktinis prieš ją nuolat naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, tačiau apie tai ji niekam niekada nepasakojo, neišeidavo iš namų, nes „neturėjo kur išeiti“. Be to, pažymėtina ir tai, jog šiais atsakovės parodymais (dėl nuolatinio ieškovo smurtavimo) nėra pagrindo remtis ir dėl tos priežasties, kad nei vienas iš liudytojų (kurie pagrinde susiję su atsakove giminystės ryšiais, nes V. P. yra atsakovės sesuo, o D. P. – atsakovės sūnėnas) nepatvirtino patys matę ieškovo smurto veiksmus, o teigė tai girdėję iš atsakovės žodžių. Apeliantė taip pat nurodo, kad 2015-04-08, t. y. jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pagal atsakovės pareiškimą, kuriame teigiama, kad 2015-04-08 namuose atsakovas grasino ją nužudyti. Kadangi, kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20005-15 2015-06-12 nutarimu yra nutrauktas (4 t, b. l. 73–75), akivaizdu, jog tai, kad prieš ieškovą po teismo sprendimo priėmimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, taip pat niekaip nepatvirtina atsakovė teiginių apie nuolatinį ieškovo smurtavimą jos atžvilgiu.
Pažymėtina, kad pati atsakovė pripažino tai, kad šeimoje dažnai vyko konfliktai, tačiau duomenų apie tai, kad tų konfliktų iniciatorius būtų buvęs vien tik ieškovas, byloje nepateikta. Bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovė savo elgesiu būtų siekusi suartinti ir stabilizuoti santykius šeimoje. Kaip iš šalių paaiškinimų ir iš liudytojų parodymų nustatė pirmosios instancijos teismas, sutuoktiniai, pragyvenę apie 20 metų santuokoje, vėliau pradėjo nebesutarti, konfliktuoti, paskutiniuosius dešimt metų elgtis nepagarbiai ir nelojaliai vienas kito atžvilgiu. Nors byloje atsakovės atstovė kategoriškai prašė teismo nesiremti byloje ieškovo pateiktais garso įrašais, kaip padarytais neteisėtai, t. y. be atsakovės sutikimo, tačiau būtent šie garso įrašai atskleidžia aplinkybę, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, bendraudami namų aplinkoje, vienas kitam yra visiškai nepakantūs, replikuodami vienas kitam, kalbėdami įžeidžiančiai ir paniekinamai sutuoktiniai nebesugeba rasti bendrų pomėgių, interesų, elementariausiais buities klausimais (puodų naudojimas ir pan.) sutuoktiniai nebesugeba rasti bendrų sprendimų. Pokalbių garso įrašai atskleidė faktinę aplinkybę, kad sutuoktinių bendras gyvenimas yra nebeįmanomas dėl abiejų sutuoktinių apsisprendimo nebeprisidėti prie bendrų šeimos ir kiekvieno sutuoktinio atskirai poreikių tenkinimo. Tai, kad teismas pagrįstai rėmėsi šia įrodinėjimo priemone, patvirtina garso įrašuose užfiksuoti atsakovės teiginiai apie tai, kad ji suvokia ir žino apie įrašinėjamą jos ir sutuoktinio pokalbį. Nustačius, kad šiuos įrašus darė ieškovas, atsakovei žinant ir neprieštaraujant dėl pokalbio įrašymo, t. y. nustačius, kad informacija buvo surinkta laikantis įrodymų leistinumo taisyklių (t. 2, b. l. 48–54; CPK 177 str. 2 d.), šiuos garso įrašus, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė leistinais įrodymais byloje, nežiūrint į tai, kad nebuvo nustatytas tikslus tų įrašų padarymo laikas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, pripažindamas atsakovės kaltę remdamasis minėtu garso įrašu, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012, kurioje, esant analogiškoms bylos aplinkybėms, teismas pripažino, kad garso įrašas yra nepakankamai patikimas ir nepakankamas sutuoktinio kaltei dėl iširusios santuokos konstatuoti. Kolegija pažymi, jog nurodyta byla nėra analogiška nagrinėjamai situacijai, nes toje byloje buvo vertinamas vienos iš šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas, o nagrinėjamoje byloje ieškovas nesiekė įrodyti, kad vien tik atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo.
Tai, kad sutuoktiniai nesugebėjo rasti bendrų sprendimų, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė apylinkės teismas, patvirtina ir jų konfliktas dėl ieškovo motinos B. P. apsigyvenimo bendruose jų namuose. Sutuoktiniai nesugebėjo rasti bendro sprendimo, kaip spręsti ieškovo motinos, dėl savo garbingo amžiaus nebesugebančios pasirūpinti savimi, globos ir gyvenamosios vietos klausimą. Ieškovas, jausdamas pareigą pasirūpinti savo senyvo amžiaus motina (CK 3.205, 3.207 straipsniai), be sutuoktinės sutikimo savo motiną apgyvendino šeimos bendruose namuose. Savo ruožtu atsakovė, nesugebėjusi suprasti sutuoktinio valios globoti motiną, dėl ieškovo motinos gyvenimo bendruose namuose nesiekė rasti bendro kompromiso, o, priešingai, nuolat tam priekaištavo ir įsiveldavo su anyta į konfliktus, ką patvirtina ir 2013-10-28 baudžiamasis įsakymas ir kt. įrodymais (garso įrašai, t. 2, b. l. 48-54; rašytiniai įrodymai, t. 1, b. l. 18, 21, t. 3, b. l. 124, 125). Atsakovės argumentai, kad ji, atsižvelgdama į ieškovo motinos neigiamą įtaką sutuoktinių santykiams, siekė išsaugoti judviejų šeimą ir atkurti šiltus tarpusavio santykius, ne kartą prašė ieškovo iškraustyti motiną iš bendrų namų, kolegijos nuomone, jokiu būdu nepatvirtina atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nebuvimą. Kolegijos nuomone, įvertinant tiek moralines vertybes, tiek įstatymo nustatytą vaikų pareigą rūpintis senais ir pagalbos reikalingais tėvais, atsakovė turėjo morališkai palaikyti ieškovą ir kartu padėti rūpintis jo motina, kuriai šiuo metu jau 92 metai amžiaus. Atsakovės motyvas dėl jos prašymo iškraustyti ieškovo motiną iš namų, kolegijos nuomone, neigiamai charakterizuoja atsakovę kaip asmenybę ir tik patvirtina tai, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo yra akivaizdi, o siekiai iškraustyti motiną yra ne darnios šeimos ir tarpusavio santykių sukūrimas, o priešingai – tokie atsakovės veiksmai galėjo tik dar labiau atitolinti šalis vieną nuo kitos. Todėl teismo motyvas, kad atsakovė kalta dėl iširusios santuokos, kadangi nesugebėjo suprasti ieškovo valios globoti motiną ir jį morališkai palaikyti, laikytinas visiškai pagrįstu, nežiūrint į tai, kad motina pati turėjo nekilnojamojo turto, kuriame būtų galėjusi gyventi, ir netgi nežiūrint į tai, kad motina galėjo pasirūpinti ne tik sūnus (ieškovas), bet ir jos dukra (ieškovo sesuo).
Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, tai, kad sutuoktinių interesai ir požiūris į laisvalaikio leidimo būdą išsiskyrė, patvirtina bylos šalių paaiškinimai, kad jie kategoriškai nepritaria vienas kitam dėl naminių augintinių: ieškovas negali pakęsti namuose auginamų kačių, savo ruožtu atsakovė bendruose namuose be sutuoktinio sutikimo apgyvendino keletą kačių (t. 1, b. l. 58–62). Pažymėtina, jog atsakovė šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės apeliaciniame skunde net neginčija.
Įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės žodinius paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, garso įrašus, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl vieno iš sutuoktinių – ieškovo kaltės. Kolegijai taip pat yra akivaizdu, kad, šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo ne tik kaltę dėl santuokos iširimo preziumuojantis ieškovo elgesys, bet ir netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima; abi šalys pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.27 str.), kas yra pagrindu išvadai, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, liudytojų parodymus bei visus kitus byloje surinktus įrodymus, nenukrypdamas nuo LAT formuluojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, visiškai pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą šalių santuoką nutraukti vien tik dėl ieškovo kaltės ir tenkino ieškovo reikalavimą santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, todėl sprendimo dalis, kurioje nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi būti palikta nepakeista, o apeliantės reikalavimas pakeisti sprendimą ir nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos. Šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai netenkintas ir atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu dėl santuokos iširimo yra kalta vien tik priešinga šalis.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LAT suformuota teismų praktika, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai sudaro pagrindą, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyti lygias sutuoktinių dalis ginčo turte (bute), pripažįstant ieškovo nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, atsakovės – 1/2 dalį. Ieškovas, prašydamas jam nustatyti didesnę dalį (2/3) šiame turte, nepateikė neginčytinų įrodymų, jog butas buvo privatizuotas išimtinai vien tik jo asmeninėmis lėšomis, o, remiantis tuo, kad ginčo butas buvo privatizuotas santuokos metu, taikyti butui kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį rėžimą, kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo. Tokia teismo išvada atitinka ir LAT formuojamą teismų praktiką, kurioje LAT ne kartą pažymėjo, kad butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998-07-02 įstatymu Nr. III-847 buvo papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. LAT 1999-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999 išaiškino, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 str.). LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002-05-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002 išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (LAT 2012-03-29 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-128/2012). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina, neginčytinai įrodo, kad ieškovo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad dar iki santuokos sudarymo ieškovas, o ne atsakovė (šeima) buvo įtrauktas į asmenų, norinčių gauti valstybinį butą sąrašą, yra teisiškai visiškai nereikšmingas, siekiant teisingai nustatyti bylos šalims priklausančią turto dalį ginčo bute, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Pabrėžtina, kad teismas minėtas įstatymo nuostatas pagrįstai taikė nustatant sutuoktinių nuosavybės teisinį rėžimą į ginčo butą, tuo tarpu visi kiti klausimai, susiję su skundžiama teismo sprendimo dalimi, buvo sprendžiami vadovaujantis šiuo metu galiojančio CK teisės normomis. Ieškovas apeliaciniu skundu teisingai pažymėjo, kad šiuo metu galiojančio CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. LAT, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (LAT 2007-06-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-220/2007, 2009-12-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir LAT formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo byloje pateikta 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2013-12-13 pažyma (t. 1, b. l. 184) tik patvirtina aplinkybę, kad už ginčo buto įsigijimą buvo mokama santuokos metu trimis etapais, t. y. 1984-01-26 sumokėta 2 880 rublių, 1985–1992 m. laikotarpiu – 14 945 rublių, 1992-05-12 iš privatizacijos fondo gauta 4 703 rublių, tačiau ši pažyma nepatvirtina ieškovo žodinių paaiškinimų, kad visi be išimties mokėjimai už butą buvo atliekami vien tik iš ieškovo asmeninių lėšų ar iš jo iki santuokos sukauptų investicinių čekių. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina ir ieškovo pateikta AB „Swedbank“ 2013-12-11 pažyma Nr. SR/13-40987 (t. 3, b. l. 54–58), kadangi bankas neturi išsaugojęs duomenų apie 1984–1992 m. vykdytas finansines operacijas. Akivaizdu, jog apeliantas be jokio pagrindo teigia, kad teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovas taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė tuo laikotarpiu, kada buvo įgytas valstybinis butas, niekur nedirbo, todėl negalėjo prisidėti prie ginčo buto įsigijimo. Kadangi santuoka buvo sudaryta 1982 m., atsakovė, paties ieškovo teigimu, nedirbo laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2008 m., o butas nuosavybės teise įgytas 1992 metais, akivaizdu, jog ginčo buto įsigijimo metu atsakovė nebuvo nedirbanti, kas paneigia ieškovo teiginius, kad ji perkant butą neturėjo (negalėjo turėti) piniginių lėšų. Negana to, byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą nuo 1985-11-26 buvo deklaravę ginčo bute (t. 1, b. 1. 13), o duomenų, kad jie buto įgijimo metu nevedė bendro ūkio, byloje nepateikta. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis vienas beveik visą santuokos laikotarpį mokėjo buto komunalinius mokesčius, vienintelis darė einamuosius ir kapitalinius remontus. Atsakovė teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose ne kartą patvirtino faktą, kad, nepaisant to, jog bankrutavus bendrovei ji neteko nuolatinės darbo vietos, jai buvo paskirta netekto darbingumo pensija, kurios pinigai ir buvo skiriami bendram atsakovės su ieškovu gyvenimui. Atsakovė nurodė, jog visuomet mokėjo ginčo buto komunalinius mokesčius per pusę su ieškovu (ko ieškovas įrodymais nepaneigė), taip pat yra prisidėjusi prie būsto remonto. Visos nurodytos aplinkybės, kolegijos nuomone, tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto (buto) dalis (po ½) nustatė atsižvelgdamas į nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir kad toks padalijimas atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (LAT 2011-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-517/2011). Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, jog, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis LAT praktika, byloje nebuvo nustatyta svarbių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikęs materialinės teisės normas skundžiamoje sprendimo dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, kolegijos nuomone, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio keiti nėra jokio teisėto pagrindo.
Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovui priteisė asmeninės nuosavybės teise visus 17 582,22 Lt, įvertinęs 30 proc. nusidėvėjimą, vertės kilnojamuosius daiktus, o iš ieškovo atsakovei priteisė 1 782,25 Eur (6 153,77 Lt) kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkančius kilnojamuosius daiktus.
Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka, kad dėl kilnojamojo turto padalijimo nebuvo likę šalių ginčo, ir prašo šioje dalyje pakeisti teismo sprendimą – kilnojamąjį turtą padalinti taip, kaip jis prašė 2014-11-10 patikslintame ieškinyje, t. y.:
ieškovui priteisti 10 863,22 Lt vertės: šaldytuvą 375,93 Eur (1 298 Lt) vertės, mikrobangų krosnelę 347,54 Eur (1 200 Lt) vertės, virtuvės baldų komplektą „Šilutė“ 144,81 Eur (500 Lt) vertės, 4 dalių sekciją 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės, mobilųjį telefoną NOKIA 3500 (pilką) 121,35 Eur (419 Lt) vertės, trijų durų spintą (144,81 Eur (500 Lt) vertės, fotoaparatą OYIMPUS FE-110 144,52 Eur (499 Lt) vertės, atminties kortelę (duomenys neskelbtini) Mb xD blist 37,36 Eur (129 Lt) vertės; sofą–lovą 57,92 Eur (200 Lt) vertės, stacionarų kompiuterį SONEX serijinis Nr. 94473 366,08 Eur (1 264 Lt) vertės, Trust USB 1.1 koncentratorius HU-124TP 4x portų 7,24 Eur (24,99 Lt), Logitech internetinę kamerą Quick C. M. NEWretail 25,19 Eur (86,99 Lt) vertės, H. P. (HP) Skanerį HP ScanJet 3800C USB 4 – 81,08 Eur (279,95 Lt) vertės, monitorių 48cm (19) LCD Samsung 930BF, sidabrinis/juodas, 4ms – 340,30 Eur (1 175 Lt) vertės, lazerinį spausdintuvą HP LASERJET 1018, 12 ppm – 83,20 Eur (287,29 Lt) vertės;
atsakovei priteisti 6 719 Lt vertės: skalbimo mašiną 434,14 Eur (1 499 Lt) vertės, dulkių siurblį 76,75 Eur (265 Lt) vertės, minkštų baldų kampą 144,81 Eur (500 Lt) vertės, miegamojo komplektą (susidedantį iš 3 durų spintos, 2 spintelių prie lovos, dvigulės lovos, veidrodžio, tualetinio staliuko) 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės, telefoną NOKIA 86,89 Eur (300 Lt) vertės, vonios baldus 173,77 Eur (600 Lt) vertės, elektroninį laikrodį su palydovine tikslinimo sistema 115,85 Eur (400 Lt) vertės, MP3 grotuvą Apacer AU851 15,93 Eur (55 Lt) vertės, pastatomą veidrodį 28,96 Eur (100 Lt) vertės;
iš ieškovo priteisti atsakovei 420,01 Eur (1 450,47 Lt) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį.
Ieškovo teigimu apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į ieškovo prašomus padalinti kilnojamuosius daiktus, atitinkamai mažesnė turi būti priteista iš jo kompensacija atsakovei už jai nuosavybės teise atitenkančią kilnojamųjų daiktų dalį, t. y. iš ieškovo atsakovei turi būti priteista 420,01 Eur (1 450,47 Lt) kompensacija (2 900,95 Lt /2 = 1 450,47 Lt).
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo tarp šalių nebebuvo likę ginčo. Pažymėtina, jog 2015-03-17 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog palaiko savo patikslinto ieškinio reikalavimus, o į teisėjos klausimus, ar baigiamųjų kalbų metu jo išsakyti teiginiai reiškia, kad jis sutinka, jog jam būtų priteistas visas kilnojamasis turtas, ieškovas atsakė, kad jis turėtų būti įsitikęs, jog atsakovė smulkių daiktų, kuriuos jis prašė priteisti jai, nėra iš jo pasiėmusi ir kad ji tuos daiktus jam grąžins, ir išreiškė abejonę dėl to, ar jam tokiu būdu nereikės sumokėti už daiktus, kurie taip ir liks pats atsakovę. Iš to, kolegijos nuomone, yra akivaizdu, jog jis neišreiškė besąlyginio sutikimo dėl visi kilnojamojo turto priteisimo jam natūra, tuo labiau – CPK nustatyta forma neatsisakė ir nepakeitė savo pareikštų reikalavimų.
Kadangi ieškovas savo 2014-11-10 patikslintą ieškinį palaikė ir jo neatsisakė, taikos sutarties su atsakove dėl nekilnojamojo turto padalijimo nustatyta tvarka nesudarė, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nebeliko ginčo dėl kilnojamojo turto padalijimo, yra nepagrįsta.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog, vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, pripažįsta, jog 2014-11-10 patikslintame ieškinyje išdėstytas reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalijimo labiau atitiko šią įstatymo nuostatą nei atsakovės prašymas priešieškinyje visą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, šią teismo sprendimo dalį, kuria visas kilnojamasis turtas priteistas ieškovui, o iš ieškovo atsakovei priteista 1 782,25 Eur (6 153,77 Lt) kompensacija už ieškovui nuosavybės teise atitenkančius kilnojamuosius daiktus, pakeičia ir atsakovei priteisia 6 719 Lt vertės (įvertinus 30 proc. nusidėvėjimą – 4 703,3 Lt, kas atitinka 1 362,17 Eur) kilnojamąjį turtą: skalbimo mašiną 434,14 Eur (1 499 Lt) vertės, dulkių siurblį 76,75 Eur (265 Lt) vertės, minkštų baldų kampą 144,81 Eur (500 Lt) vertės, miegamojo komplektą (susidedantį iš 3 durų spintos, 2 spintelių prie lovos, dvigulės lovos, veidrodžio, tualetinio staliuko) 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės, telefoną NOKIA 86,89 Eur (300 Lt) vertės, vonios baldus 173,77 Eur (600 Lt) vertės, elektroninį laikrodį su palydovine tikslinimo sistema 115,85 Eur (400 Lt) vertės, 15,93 Eur (55 Lt) vertės MP3 grotuvą Apacer AU851, pastatomą veidrodį 28,96 Eur (100 Lt) vertės, o iš ieškovo atsakovei priteistą 1 782,25 Eur (6 153,77 Lt) kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkančius kilnojamuosius daiktus sumažina iki 1 450,35 Lt (kas atitinka 420,05 Eur), kompensacijos dydį paskaičiuodama tokiu būdu: 10 863,22 Lt x 0,7 = 7 604,25 Lt (turto priteista ieškovui); (4 703,3 + 7 604,25) / 2 = 6 153,78 Lt (kiekvienam tenkančios kilnojamojo turto dalies vertė); 6 153,78 – 4 703,3 = 1 450,48 Lt (kas atitinka 420,08 Eur) (skirtumas tarp kiekvienam tenkančios kilnojamojo turto dalies vertės ir atsakovei priteisto turto vertės).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šioje byloje yra patenkinta apytiksliai ½ dalis ieškinio reikalavimų ir ½ dalis priešieškinio reikalavimų (tenkintas ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestas priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, atmestas priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestas ieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto padalinimo būdo, tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto padalinimo būdo, bylos šalys teismo posėdyje iš esmės priėmė bendrą sprendimą dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo būdo), nurodė, jog ieškovui iš atsakovės priteistina ½ dalis ieškovo turėtų 994,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (77,04 Eur žyminis mokestis ir 916,99 Eur už advokatės teisinę pagalbą išlaidų), t. y. 497,01 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteistina ½ dalis jos turėtų 1 549,46 Eur (43,44 Eur žyminis mokestis, 434,43 Eur už teismo ekspertizės atlikimą, 1 071,59 Eur (t. 1, b. l. 103, t. 3, b. l. 105) už advokatės teisinę pagalbą) išlaidų, t. y. 774,73 Eur, tačiau, padarius priešpriešinių sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteista 277,72 Eur (774,73 – 497,01) bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo pagal ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, atitinkamai perskirstytinos (sumažintinos) ir pirmosios instancijos teismo iš ieškovo atsakovei priteistos 277,72 Eur bylinėjimosi išlaidos. Laikant, jog šalia ieškovo apylinkės teisme laimėtų 2 reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo ir dėl moralinės žalos pagal priešieškinį) iš buvusių keturių reikalavimų yra patenkintas dar 1 reikalavimas, ieškovui iš atsakovės priteistina ¾ dalys ieškovo turėtų 994,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (77,04 Eur žyminis mokestis ir 916,99 Eur už advokatės teisinę pagalbą išlaidų), t. y. 745,52 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteistina visa 434,43 Eur suma už nekilnojamojo turto teismo ekspertizės atlikimą (susiję tik su atsakovės laimėtu reikalavimu) ir 1/4 dalis jos turėtų 1 105,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (43,44 Eur žyminis mokestis, 1 071,59 Eur (t. 1, b. l. 103, t. 3, b. l. 105) už advokatės teisinę pagalbą) išlaidų, t. y. 276,26 Eur + 434,43 Eur = 710,69 Eur, tačiau, padarius priešpriešinių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 34,83 Eur (745,52 – 710,69) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas už apeliacinio skundo surašymą advokatei sumokėjo 500 Eur (4 t., b. l. 27–28) bei sumokėjo 50 ir 253 Eur žyminio mokesčio (4 t., b. l. 30, 43). Atsakovė sumokėjo 10 Eur žyminio mokesčio (4 t., b. l. 38), o nuo 117 Eur sumokėjimo atleista teismo nutartimi, be to, atsakovė už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 400 Eur (4 t., b. l. 43).
Kolegijai ieškovo apeliacinį skundą patenkinus tik dalyje dėl 4 703,3 Lt (kas atitinka 1 362,17 Eur) kilnojamųjų daiktų padalijimo (o atitinkamai ir dėl priteistos 6 153,77 Lt kompensacijos sumažinimo iki 1 450,48 Lt), tačiau netenkinus reikalavimo dėl nekilnojamojo turto padalijimo, sumažinant iš ieškovo atsakovei priteistą 50 000 Lt (14 481 Eur) kompensaciją iki 33 333,33 Lt (9 653,99 Eur), t. y. netenkinus skundo 4 827 Eur sumos dalyje, kolegija proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 22 proc. (paskaičiuota taip: 1 362,17 x 100 proc. / (4 827 + 1 362,17)) priteisia ieškovui iš atsakovės 110 Eur (500 x 0,22) už advokatės pagalbą surašant apeliacinį skundą bei 40,87 Eur žyminio mokesčio, viso 150,87 Eur; o atsakovei, laimėjusiai 78 proc. pagal ieškovo apeliacinį skundą, priteistina 312 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Padarius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo iš priteistina 126,3 Eur (34,83 + 150,87 – 312) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl priteistino ieškovui iš atsakovės 93,84 Eur žyminio mokesčio kolegija paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai paskaičiavo ieškovo už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį. Kadangi ieškovas skundė 1 362,17 Eur kilnojamųjų daiktų padalijimą, be to, skundė nekilnojamojo turto padalijimą, prašydamas sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistą 50 000 Lt (14 481 Eur) kompensaciją iki 33 333,33 Lt (9 653,99 Eur), t. y. 4 827 Eur suma, laikytina, jog teisinga ieškovo ginčijama suma buvo 6 189,7 Eur (1 362,17+ 4 827), nuo kurios mokėtinas žyminis mokestis sudaro tik 185,69 Eur, todėl ieškovo už apeliacinį skundą permokėta 117,31 Eur suma ieškovui grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria visas kilnojamasis turtas priteistas ieškovui E. P., o iš ieškovo E. P. atsakovei O. D. P. priteista 1 782,25 Eur (6 153,77 Lt) kompensacija už ieškovui nuosavybės teise atitenkančius kilnojamuosius daiktus, pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti šie kilnojamieji daiktai: skalbimo mašina – 434,14 Eur (1 499 Lt) vertės, dulkių siurblys – 76,75 Eur (265 Lt) vertės, minkštų baldų kampas – 144,81 Eur (500 Lt) vertės, miegamojo komplektas (susidedantis iš 3 durų spintos, 2 spintelių prie lovos, dvigulės lovos, veidrodžio, tualetinio staliuko) – 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės, telefonas NOKIA – 86,89 Eur (300 Lt) vertės, vonios baldai – 173,77 Eur (600 Lt) vertės, elektroninis laikrodis su palydovine tikslinimo sistema – 115,85 Eur (400 Lt) vertės, MP3 grotuvas Apacer AU851 – 15,93 Eur (55 Lt) vertės, pastatomas veidrodis – 28,96 Eur (100 Lt) vertės.
A. O. D. P. priteisti 1 945,96 Eur (kas atitinka 6 719 Lt (papildomai įvertinus 30 proc. nusidėvėjimą – 4 703,3 Lt, kas atitinka 1 362,17 Eur)) vertės kilnojamąjį turtą (nuo toliau nurodytų kainų minusuojant 30 proc. nusidėvėjimą): skalbimo mašiną – 434,14 Eur (1 499 Lt) vertės, dulkių siurblį – 76,75 Eur (265 Lt) vertės, minkštų baldų kampą – 144,81 Eur (500 Lt) vertės, miegamojo komplektą (susidedantį iš 3 durų spintos, 2 spintelių prie lovos, dvigulės lovos, veidrodžio, tualetinio staliuko) – 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės, telefoną NOKIA – 86,89 Eur (300 Lt) vertės, vonios baldus – 173,77 Eur (600 Lt) vertės, elektroninį laikrodį su palydovine tikslinimo sistema – 115,85 Eur (400 Lt) vertės, MP3 grotuvą Apacer AU851 – 15,93 Eur (55 Lt) vertės, pastatomą veidrodį – 28,96 Eur (100 Lt) vertės.
Iš ieškovo atsakovei priteistą 1 782,25 Eur (6 153,77 Lt) kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitenkančius kilnojamuosius daiktus sumažinti iki 1 450,48 Lt (kas atitinka 420,08 Eur).
A. O. D. P. iš ieškovo E. P. priteistas 277,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, įvertinus ir apeliacinės instancijos teismo išlaidas, sumažinti iki 126,3 Eur.
Įpareigoti VMI grąžinti ieškovui E. P. permokėtą 117,31 Eur žyminio mokesčio sumą, sumokėtą 2015-05-18 mokėjimo nurodymu Nr. 216 Swedbank, AB