Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nepilnamečių išlaikytinių neturintis, niekur nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 8 punktą ir BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

1. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per 1 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis (bausmę atlikęs);

2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, per mėnesį įpareigojant dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, t. y. 60 valandų viešųjų darbų pakeista į 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą;

3. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

4. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 m., pagal BK 178 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn., pagal BK 284 straipsnį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinti 1/3 ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsnio 2 dalimi Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartimi; galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m.; vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 63 straipsnio 9 dalimi pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. spalio 5 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu; galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų terminui, jį skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bauda (10 MGL) 500 Eur;

5. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 m.; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 m.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 63 straipsnio 9 dalimi pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį paskirta subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi, galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 2 m.; bauda (10 MGL) 500 Eur; baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas; į bausmės laiką įskaitytos pagal ankstesnius nuosprendžius iš dalies atliktos bausmės, įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 19 d. 18.45 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) ir laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; 2023 m. rugpjūčio 22 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2024 m. liepos 14 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iš kambaryje ant staliuko buvusios D. O. piniginės pagrobė dvi 100 eurų kupiūras, padarydamas nukentėjusiam D. O. 200 eurų turtinę žalą.

G. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad 2024 m. liepos 14 d. pavakare nuėjo pas savo pažįstamą D. O., buvo išgėręs, ten dar su D. O. vartojo alkoholį – alų ir degtinę. D. O. davė kaltinamajam pasiskolinti pinigų – 20 Eur, pervedė iš savo sąskaitos telefonu, ten abu gėrė kelias valandas. G. P. matė, kad D. O. turėjo piniginę – ją buvo pasidėjęs ant televizoriaus staliuko. Jiems jau gerokai išgėrus, D. O. užmigo. G. P. dar liko pas jį namuose, tada nuo staliuko pasiėmė piniginę, kurią atsidaręs pamatė, kad joje yra dvi 100 eurų kupiūros. Abi kupiūras pasiėmė ir išėjo iš jo namų. Kitą dieną D. O. jam paskambino ir pasakė, kad jis turi gražinti pinigus arba jis kreipsis į policiją. G. P. pažadėjo, kad pinigus grąžins – sutarė, kad pinigus gražins po atlyginimo – bandomajam laikotarpiui buvo priimtas dirbti kerdžiumi Kubilių žemės ūkio bendrovėje. Jokios žalos dalies nėra atlyginęs, nes ir pačiam trūksta pinigų. Atlyginimą turėjo gauti kito mėnesio 15 dieną, jis apie tai žinojo ir sutiko. Bet kaip supranta, D. O. persigalvojo ir apie vagystę pranešė policijai. Nenori, kad jam būtų skirta arešto bausmė, jiedu susitaiko su D. O. (b. l. 123, 125).

Nukentėjęs D. O. parodė, kad 2024 m. liepos 14 d. vakare, apie 18-19 val., pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas G. P., prašęs paskolinti jam 20 eurų. D. O. sutiko jam paskolinti – padarė pavedimą iš savo Swedbanko programėlės, ir jiedu išgėrė alaus, degtinės, po ko nukentėjusysis užmigo. Prabudęs pasigedo piniginėje buvusių pinigų – 200 eurų, buvusių dvejomis kupiūromis po 100 eurų, kuriuos buvo išsigryninęs bankomate po atlyginimo gavimo. Jam padaryta 200 eurų turtinė žala, tačiau civilinio ieškinio atsisako – tiki, kad kaltinamasis ir taip jam atlygins žalą. Sutinka taikytis su kaltinamuoju, nes su juo yra draugiški santykiai ir jam atleidžia (b. l. 123).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, buvo išvardinti ir ištirti kiti byloje esantys įrodymai 273 straipsnio 1 dalis ir 291 straipsnio 2 dalis).

Iš 2024 m. liepos 24 d. D. O. protokolo-pareiškimo matyti, jog jis Marijampolės AVPK nurodė, kad 2024 m. liepos 14 d. vakare, apie 18-19 val., pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas G. P., norėjęs pasiskolinti 20 eurų. D. O. sutiko jam paskolinti – padarė pavedimą iš savo Swedbanko programėlės, o paskui, kai jis jau išėjo, pasigedo piniginėje buvusių pinigų – 200 eurų, buvusių dvejomis kupiūromis po 100 eurų. Jam padaryta 200 eurų turtinė žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 16-18);

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta – atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, kurios įvykdymu yra kaltinamas, kadangi baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs – teistas jau penkis kartus, tame skaičiuje ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu dar yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (tai yra būdamas recidyvistas) (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į tai, kad: padarytas baudžiamasis nusižengimas; kaltinamasis anksčiau, tai yra iki veikos padarymo, yra teistas, tame skaičiuje ir terminuoto laisvės atėmimo bausme, ne kartą baustas administracine tvarka – dažniausiai baudomis, informacijos apie kurių sumokėjimą nėra pateikta (b. l. 67-87); kaltinamasis niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje – tai yra nuolatinių pajamų neturi; į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, neturi nepilnamečių išlaikytinių; į tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nebereiškiamas civilinis ieškinys, kurį kaltinamasis pripažino visiškai, tačiau kurio iki teisiamojo posėdžio nėra atlyginęs net iš dalies; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė būtų didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmių vidurkis. Kitos – švelnesnės bausmės skyrimas, nebūtų tikslingas, kadangi ankstesnis netgi ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skyrimas reikiamo rezultato nedavė.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, šios bausmės vykdymą atidėti nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, o taip pat vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamojo G. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas šioje baudžiamojoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi kaltinamajam nors arešto bausmė skiriama ir pirmą kartą, tačiau anksčiau kaltinamojo atžvilgiu buvo taikyta dar griežtesnės rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bet tai šio asmens nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam nėra galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą.

Teisme nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka bei tyrus įrodymus teisiamajame posėdyje sutrumpinta tvarka, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir esant aiškioms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, kaltinamajam skirtinos bausmės atžvilgiu pritaikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjęs D. O. byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 200 eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 30). Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog G. P. iš kambaryje ant staliuko buvusios D. O. piniginės pagrobė dvi 100 eurų kupiūras, padarydamas nukentėjusiam D. O. 200 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje su civiliniu ieškiniu sutiko, žalos dydžio neginčijo, tačiau iki teisiamojo posėdžio pradžios nebuvo atlyginęs žalos – žadėjo ateityje atlyginti civilinį ieškinį. Civiliniam ieškovui D. O. teisiamojo posėdžio metu atsisakius nuo civilinio ieškinio, iš kaltinamojo nebeliko pagrindo priteisti jo nusikalstama veika padarytos 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjęs D. O. teisme taip pat pareiškė, kad su kaltinamuoju G. P. susitaikė ir jam atleido, žodžiu susitarė su kaltinamuoju dėl turtinės žalos atlyginimo – jokios sutarties šiuo klausimu nustatyta tvarka tvirtinti teismui nepateikė. Tuo remdamasis kaltinamojo gynėjas, vadovaudamasis BK 38 straipsniu prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-760-443/2024 nutraukti.

Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių, nors kaltinamasis ir susitaikė su nukentėjusiuoju, jų teigimu, žodžiu susitarta dėl turinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam – joks konkretus susitarimas teismui patvirtinti nėra pateiktas. Kaltinamasis anksčiau teistas 5 kartus (teistumas neišnykęs), ir nors nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad daugiau jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi, jam atleidžia ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta pagal BK 38 straipsnio nuostatas, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, nėra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos reikiamos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Teismo vertinimu netenkinas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Kaltinamajam kardomoji priemonė buvo paskirta 2024 m. liepos 24 d. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-105). Pradėjus vykdyti arešto bausmę – kardomoji priemonė panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Teismas, spręsdamas bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka konstatavo būtinumą G. P. skirti gynėją BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį pranešta koordinatoriui, kad kaltinamajam ginti minėtu pagrindu reikalingas advokatas, kuris ir buvo paskirtas bei pagal byloje pateiktą 2024 m. rugpjūčio 12 d. pažymą Nr. APD-2024-07913 priskaičiuota 216,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs tas aplinkybes, kad advokato dalyvavimas procese yra įstatymo numatytas kaip privalomas, sprendžia, jog minėta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už advokato Aleksandro Pociaus suteiktą teisinę pagalbą procese nėra iš kaltinamojo priteistina.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti 27 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti areštą dienos.

Nustatyti arešto bausmę atlikti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime.

Išaiškinti, kad nuteistasis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo) darbo metu, atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu (elektroninio pašto adresas alytus@kalejimai.lt) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, t. y. Alytaus kalėjimo, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Nepriteisti iš G. P. antrinės teisinės pagalbos 216,98 Eur išlaidų už advokato Aleksandro Pociaus procese suteiktą teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.