- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-89-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05174-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. T. 235,42 Eur skolos, 153,94 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-020988-GV – 14,5 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (235,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2007 m. kovo 5 d. AB Swedbank bankas ir atsakovas R. T. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-020988-GV, pagal kurią bankas atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas banko naudai. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl AB Swedbank bankas pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2008 m. birželio 18 d. AB Swedbank bankas ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. ST-08-738/08-20-15, pagal kurią AB Swedbank bankas perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal sutartį. Ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas jų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovo bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio pro 130 straipsnyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame teismo internetiniame puslapyje, atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo R. T. ieškovei UAB „Gelvora“ 235,42 Eur skolos, 30,00 Eur palūkanų, t. y. iš viso 265,42 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 42 ct) įsiskolinimo, 14,50 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-020988-GV nuo pagrindinės skolos sumos, t.y. 235,42 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 265,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų pilnai sumokėjęs skolą ieškovei. Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti kreditą, paskutinę skolos dengimo įmoką sumokėjo 2012 m. birželio 18 d., tačiau vėliau jokių mokėjimų ieškovei neatliko, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 235,42 Eur negrąžinto kredito suma.Pagal atsakovo su AB Swedbank sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 14,5 proc. dydžio metines palūkanas už pirminio kreditoriaus suteiktus pinigus. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 153,94 Eur palūkanų, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. (už 1646 dienas), skaičiuojant nuo pagrindinės skolos (negrąžinto kredito), t.y. 235,42 sumos.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas jam suteikto kredito nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei nėra grąžinęs, todėl reikalavimą dalyje dėl palūkanų priteisimo pripažino pagrįstu ir jį tenkino, tačiau tik iš dalies. Palūkanų suma buvo sumažinta iki 30 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal turimas finansines galimybes stengėsi grąžinti kreditą, t.y. 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. balandžio 11 d. 2011 m. gegužės 17 d., 2011 m. birželio 21 d., 2012 m. kovo 16 d. 2012 m. balandžio 18 d. ir 2012 m. birželio 18 d. atliko mokėjimus ieškovei bendrai 2467,59 Lt (714,66 Eur) sumai. Taip pat į tai, kad ieškovės reikalavimo teisę perėmė 2009 m. sausio 26 d., paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2012 m. birželio 18 d., tačiau ieškovė iki 2016 m. birželio 18 d. delsė kreiptis į teismą ar raginti atsakovą sumokėti skolą, taip didindamas priteistinų palūkanų sumą ir niekaip nepagrįsdamas šio delsimo.Pirmosios instancijos teismas priteisę ieškovei iš atsakovo 14,5 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 235,42 Eur dydžio kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo dienos, pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-020988-GV.Teismas darė išvadą, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 6 d.) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus patenkino tik iš dalies (priteisė 235,42 Eur skolos + 30,00 Eur palūkanų), t.y. patenkino 68,18 procentus pareikštų reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei, atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai, priteista 10,23 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 123,94 Eur palūkanų – papildomai priteisti iš atsakovo 123,94 Eur palūkanų. Taip pat, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Nurodė, kad Vartojimo kredito sutartyje Nr. 07-020988-GV numatytos 14,5 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisimų palūkanų dydį, vadovaujantis CK 6.228 straipsniu, turėjo nustatyti, kad egzistavo esminė šalių nelygybė, sudaranti pagrindą modifikuoti šalių sudarytų sutarčių sąlygas, t. y. sumažinti sutartinių palūkanų dydį. Pažymėtina, kad esminė šalių nelygybė turi būti (egzistuoti) sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (LAT 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 206/2014). Pirmosios instancijos teismas esminės šalių nelygybės sutarties sudarymo metu, spręsdamas klausimą dėl palūkanų dydžio pagrįstumo, nekonstatavo. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo sprendimas, toje dalyje, kurioje neprileistos 123,94 Eur palūkanos yra nepagrįstas ir neteisėtas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, negynė savo pažeistų teisių bei tai laikė priežastimi mažinti iš atsakovo priteistinas palūkanas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas atliko ikiteisminius skolos išieškojimo veiksmus, t.y. neregistruotu paštu siuntė pranešimus dėl įsiskolinimo, bendravo su atsakovais telefonu, todėl pagrindo mažinti palūkanas nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti 123,94 Eur palūkanų yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatytą, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. kovo 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-020988-GV AB „Swedbank“ suteikė atsakovui 2900,00 Lt (839,90 Eur) kreditą. Pagal šią sutartį atsakovas, taip pat, įsipareigojo mokėti 14,50 procentų dydžio palūkanas, 0,1 procento dydžio delspinigius. 2009 m. sausio 26 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.08-20-15, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į R. T. 2102,30 Lt (608,87 Eur) skolą. 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Gelvora“ kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai 235,42 Eur skolos, 153,94 Eur palūkanų. Taip pat, priteisti iš atsakovo 5 procentų procesines palūkanas, 14,5 procentų sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 235,42 Eur skolą, 30 Eur palūkanų, 14,50 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 5 procentų metines procesines palūkanas.Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta iš atsakovo ieškovei priteistina palūkanų suma. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria UAB „Gelvora“ iš atsakovo nepriteista 123,94 Eur palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK. 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teismų praktikoje palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).Nagrinėjamu atveju kredito sutarties šalys, AB „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) ir atsakovas, susitarė, jog sutartyje numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (Sutarties 5.1 punktas). Taigi, prašomos priteisti palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Be to, paminėta sutartinė nuostata patvirtina, kad atsakovui negrąžinus kredito iki galutinio grąžinimo termino, pareiga (prievolė) mokėti pelno palūkanas išliko.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju, atsakovas yra atlyginęs pelno palūkanas už laikotarpį nuo Vartojimo kredito suteikimo iki 2012 m. birželio 18 d. (paskutinis mokėjimas), o Vilniaus rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 14,5 procentų palūkanas nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti pelno palūkanas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016 m. gruodžio 20 d. – iš viso 153,94 Eur. Vadovaujantis vartojimo kredito sutartimi, atsakovas sutiko mokėti metinė 14,5 procento palūkanų normą. Kadangi iki kreipimosi į teismą buvo praėjusios 1645 kalendorinės dienos, galima priteisti palūkanų suma šiuo atveju buvo 156,01 Eur ((1645/360 (sutarties 5.1 punkte numatytas kalendorinių metų skaičiavimas)) * 34,14 Eur (gaunamas metinę palūkanų normą padauginus iš negrąžinto kredito sumo ir padalinus gautą skaičių iš šimto procentų) =156,01 Eur palūkanų. Tai reiškia, kad apeliantės ieškiniu prašoma priteisti palūkanų suma už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. neviršija galimos priteisti palūkanų sumos.Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 75 procentų (21 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai. Kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams neprieštarauja nei 11 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006), nei 14,75 proc. metinių palūkanų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).Šiuo atveju, nesutiktina su pirmosios instancijos sprendimu sumažinti priteistinų palūkanų dydį iki 30 Eur, atsižvelgiant į tai, kad iki 2012 m. birželio 18 d. atsakovas siekė įvykdyti prievolę ir grąžinti lėšas ieškovei, o ieškovė elgėsi nesąžiningai ir delsė kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad prašoma priteisti palūkanų suma yra susidariusi jau po atsakovo bandymų susimokėti skolą, t.y. nuo 2012 m. birželio 18 d.. Kaip matyti iš teismo sprendimo ir procesinių dokumentų, atsakovas žinojo, kad vartojimo kredito sutarties reikalavimas yra perleistas UAB „Gelvora“ ir iki 2012 m. birželio 18 d. siekė grąžinti kreditą, tačiau nuo 2012 m. birželio 18 d. atsakovas nebendravo su ieškove, neprašė perskaičiuoti skolos, palūkanų, atidėti mokėjimų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nepateikė paaiškinimų apie savo finansines galimybes, t.y. elgėsi pasyviai, negynė savo, kaip vartotojo teisių, todėl nėra galimybės nustatyti dėl kokių priežasčių jis nevykdė įsipareigojimo grąžinti kreditą UAB „Gelvora“ ir mokėti palūkanas. Be to, remiantis Vartojimo kredito įstatymu, sutartyje numatytos 14,5 procentų metinės palūkanos nelaikytinos neprotingomis, nepagrįstomis ar nesąžiningomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 153,94 Eur palūkanas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamo sprendimo dalis dėl 30 Eur palūkanų keistina – ieškovei priteistina 153,94 Eur palūkanų suma.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Ieškovė teikdama ieškinį susimokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino tik iš dalies, priteisė 10,23 Eur žyminį mokestį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas keičia dalį sprendimo dėl palūkanų, ieškovės pirmosios instancijos reikalavimai patenkinti 100 procentų. Atsižvelgiant į tai, keistina sprendimo dalis dėl 10,23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai priteisimo ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisima 15 Eur žyminis mokestis.Taip pat, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).Pagal CPK 96 str. 6 d. pašto išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 235,42 Eur skolos, 153,94 Eur palūkanų, 14,50 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-020988-GV nuo pagrindinės skolos sumos, t.y. 235,42 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 389,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (į. k. 125164834) naudai iš atsakovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 eurų bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.