Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. H., trečiasis asmuo A. S., dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad prašoma išlaikymo suma reikalinga, nes ieškovas šiuo metu mokosi ir neturi galimybės dirbti, neturi jokio kito turto. Pažymi, jog atsakovė ieškovui išlaikymo neteikia apie vienerius metus. Šiemet kovo 8 d. pervedė tik 100 Eur ieškovo gimtadienio proga. Šiuo metu paramą teikia tik ieškovo tėvas. Nurodo, jog ieškovui reikalinga apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovo tėvams priklauso būstas, esantis (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena ieškovas ir jo močiutė. Jam nėra žinoma apie atsakovės turtinės padėties pokyčius. Teigia, jog atsakovė yra pajėgi teikti išlaikymą, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių, atsisako tai daryti.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. nurodė, jog ji yra ieškovo teta ir trečiojo asmens A. S. sesuo. Pažymi, jog atsakovė paliko gyventi ieškovą su močiute, kai jis buvo dvylikos metų amžiaus. Atsakovė ieškovu nesirūpina, teikti išlaikymą nustojo prieš metus po konflikto su trečiuoju asmeniu. Paskutiniu metu atsakovė nebemoka ir už buto komunalines paslaugas. Atsakovės turtinę padėtis yra gera, nes ji, grįžusi į Lietuvą, išlaidauja įvairioms prekėms ir paslaugoms. Trečiojo asmens A. S. turtinė padėtis nėra gera, jis trečiasis asmuo turi kitą šeimą ir išlaikytinį, nepaisant to, ieškovui teikia išlaikymą apie 200 Eur per mėnesį. Didesnio išlaikymo teikti ieškovui jis neturi galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra ieškovo motina. 2019 m. kovo 8 d. ieškovas tapo pilnamečiu. Iš teismui pateiktos pažymos nustatyta, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini), IV gimnazijos klasėje. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog brandos egzaminų sesija pasibaigia 2020 m. liepos 21 d. Ieškovas savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė dirba Vokietijos Federacijoje, darbo užmokestis siekia 1100 Eur. Atsakovei priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas ieškovo paskaičiavimas, kad kas mėnesį jo pragyvenimui reikalingos lėšos per mėnesį sudaro 400 eurų sumai: maistui per mėnesį man reikia apie 180-200 eurų (įskaitant po 3 eurus kiekvienai darbo dienai pietums, užkandžiams ir/ar gėrimui nusipirkti). Higienos priemonėms (skalbimo priemonėms, muilui, dantų pastai, šepetėliams, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia apie 15 eurų mėnesiui. Gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms vidutiniškai reikia apie 10 eurų per mėnesį. Rūbams ir avalynei reikia apie 50 eurų mėnesiui (per metus apavo ir aprangos poreikių patenkinimo reikmės yra apie 600 eurų). Lavinimo, mokymosi reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams (sąsiuviniams, rašymo ir kt. kanceliarinėms priemonėms, kopijavimo paslaugoms, įskaitant mokyklos baigimo renginius – šimtadienį, išleistuves ir kt.) per mėnesį reikia apie 30 eurų. Laisvalaikiui, gimtadieniui, šventėms šv. Kalėdoms, Velykoms) reikalinga suma sudaro apie 20 eurų mėnesiui. Taipogi lėšų reikia ir prisidėjimui prie būsto išlaikymo (komunaliniai mokesčiai, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą) - vidutiniškai būsto išlaidų dalis, tenkanti vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro ½ visų komunalinių išlaidų – apie 50 eurų (ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame būste gyvena dviese – ieškovas ir močiutė (tėvo A. S. mama). Piniginių lėšų reikia ir augintinio (šuns), kurį nupirko mama, kai ieškovui buvo 6 metai, maistui, priežiūrai – apie 100 Eur per mėnesį. Mobilaus ryšio ir interneto paslaugai reikalinga suma sudaro apie 15 eurų mėnesiui. Transporto išlaidoms kas mėnesį reikia apie 5-6 eurus (viešojo transporto bilieto mėnesiui Klaipėdos mieste kaina su nuolaida moksleiviams).

Dėl materialinės paramos ieškovui būtinumo

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovas yra pilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini), IV gimnazijos klasėje dieniniame skyriuje, brandos egzaminų pabaigos data - 2020 m. liepos 21 d., nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, jokių pajamų negauna. Ieškovui materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms, pateiktas detalus ieškovo išlaidų apskaičiavimas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas nėra pažangus mokinys ar nesąžiningai vykdo pareigą mokytis (nėra duomenų apie neigiamai įvertintus atsiskaitymus, pamokų praleidimą ir pan.). 2019 m. kovo 8 d. ieškovas tapo pilnametis, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas, vasaros metu uždirbtas santaupas panaudojo savo asmeninėms būtiniausioms reikmėms – kompiuterio įsigijimui. Mokslo metų metu ieškovas dirbti neturi jokios galimybės dėl įtempto mokslų grafiko gimnazijoje, po pamokų ir savaitgaliais ieškovas turi ruošti namų darbus ir atlikti įvairius projektus, rengti rašto darbus. Tokiu būdu, ieškovas neturi objektyvių galimybių pats savęs išlaikyti, nes dėl užimtumo mokykloje mokslo metų eigoje jis neturi galimybės dirbti ir užsidibti. Teismo vertinimu, ieškovas kol kas neturi galimybių laisvu nuo mokslų laiku gauti papildomų pajamų ir pats iš dalies pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, nes ieškovo pastangos sutelktos į bent jau vidurinio išsilavinimo įgijimą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas neišnaudojo galimybių pats išlaikyti save, savo išlaikymu privalo rūpintis pats. Ieškovo ir liudytojos nuomone, ieškovui parama iš atsakovės būtina, kadangi ieškovo tėvas (trečiasis asmuo A. S.) vienas nėra pajėgus išlaikyti ieškovą. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė ieškovui išlaikymo neteikia vieneri metai, kai ieškovui suėjo pilnametystė. Ieškovu rūpinasi ir materialiai jį išlaiko ieškovo tėvas ir močiutė.

Teismas nustatė, kad ieškovas yra vidurinės mokyklos moksleivis, nors yra darbingas ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje visuomenėje būtino vidurinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pagrindu siekti aukštesnio išsilavinimo ar įgyti profesiją.

Atsižvelgiant į įtvirtintą reguliavimą, kad tėvai turi pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įvertinus besimokančio mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, teismas sprendžia, kad siekiant padėti ieškovui, kaip moksleiviui, įgyvendinti savo teisę siekti vidurinio išsilavinimo (nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą), būtina tėvų parama, kol jis baigs mokslus.

Dėl galimybės teikti paramą ir priteistinos paramos dydžio

Nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, išlaikymo dydžiui nustatyti taikytini tie patys kriterijai, kaip ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Pažymėtina, kad materialinė parama pilnamečiui vaikui teikiama, nustačius tokios paramos būtinumą, tačiau tai nėra susiję su reikalingumu nustatyti sunkią materialinę padėtį. Teismas pažymi ir tai, kad konkrečių pilnamečio vaiko poreikių ir jo galimybių gauti papildomų pajamų pragyvenimui nustatymas yra fakto klausimas, kurį įrodyti privalo materialinio išlaikymo prašantis pilnametis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 200 Eur paramą ir teigia, kad jam kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma patenkinti būtiniausius poreikius. Atsakovė teigia, kad teikti išlaikymą ieškovui ji neturi finansinių galimybių, nes jos gaunamos pajamos yra per mažos. Paaiškino, kad jo pajamas sudaro tik gaunamas darbo užmokestis, ji turi finansinių įsipareigojimų bankui mokant būsto kreditą, taip pat turi išlaidų asmeninių poreikių tenkinimui – maistui, higienos priemonėms, aprangai, komunaliniams mokesčiams ir kt. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1100 Eur, kitų išlaikytinių ji neturi, gyvena Vokietijos Federacijoje, jos vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, duomenų apie sveikatos problemas nepateikta. Sunkią savo finansinę padėtį atsakovė grindžia ir tuo, kad ji moka būsto kreditą, kurio mėnesinė mokėtina kredito įmoka sudaro apie 90 Eur. Atsakovė nurodo, kad sūnus gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl mano, kad išlaikymas jam galėtų būti gyvenamojo ploto, kuriame jis gyvena, kredito ir būsto išlaikymo mokesčiai, kuriuos ji moka.

Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės nepašalina motinos paramos ieškovui būtinumo. Atsakovės nurodytos aplinkybės vertintinos nustatant konkretų priteistiną išlaikymo dydį. Sutiktina, kad ne tik ieškovui, bet ir atsakovei reikalingos lėšos pragyvenimui, maistui, aprangai, higienos, buitinėms reikmėms, mokesčiams už komunalines paslaugas ir kt. Tačiau atsakovė duomenų apie nurodytų išlaidų pagrįstumą nepateikė. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. S. ir ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo šiuo metų nebemoka būsto išlaikymo išlaidų. Ieškovas nurodo, kad atsakovė jam neteikia išlaikymo nuo 2019 m. birželio, jis yra gavęs tik 100 Eur kaip dovaną savo gimtadienio proga. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė, sūnui sukakus 18 metų, neturėjo realios galimybės teikti paramą. Nėra pagrindo išvadai, kad ir šiuo metu atsakovė tokios galimybės neturi, ar, kad jai pačiai reikalinga parama, todėl atsakovės pareiga sūnui, sulaukus pilnametystės, teikti paramą neišnyko. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė išlaikymą teikė ieškovui būnant nepilnamečiui tik patvirtina, kad tokią galimybę ji turi. Byloje atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad būtų įvykę esminiai jos turtinės padėties pokyčiai, lėmę pajamų ir turimo turto sumažėjimą. Atsakovė, būdamas rūpestinga, turėjo galimybę pasidomėti apie sūnų, ar jam reikalinga parama dar iki kreipimosi į teismą. Teismo vertinimu, atsakovė turi pareigą padėti ieškovui įgyvendinti jo teisę siekti išsilavinimo, ypač įgyjant vidurinįjį. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovo tėvas (taip pat ir močiutė) prisiėmė didesnę atsakomybę ir pareigą teikti sūnui išlaikymą. Tačiau tokia situacija, kai esant galimybei, paramą teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Ieškovo siekis įgyti vidurinį išsilavinimą be tėvų paramos būtų sunkiai įgyvendinamas. Nagrinėjamu atveju pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiui vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta tik ieškovo tėvui. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Vertinant atsakovės galimybę teikti ieškovui (sūnui) reikalingą finansinę paramą, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių esminį atsakovės turtinės padėties ir jos sveikatos būklės pasikeitimą paskutiniu metu, priešingai, atsakovė gauna pakankamai dideles pajamas – 1100 Eur. Teismas įvertines šalių finansinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovė turi realių galimybių teikti išlaikymą ieškovui, kol jis mokysis mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą, dėl išlaikymo teikimo jos turtinė padėtis esmingai nebus pabloginta, esminė žala nebus padaryta, priteistiną paramą bus įmanoma įvykdyti, o ieškovui parama suteiks papildomas galimybes tęsti mokslą.

Sprendžiant dėl priteistinos paramos dydžio, nustatyta, kad ieškovui turtinė parama reikalinga mokslų gimnazijoje baigimui, taip pat, kad galėtų patenkinti savo asmeninius poreikius ir prisidėti prie pragyvenimui būtinų išlaidų, už kurias moka tėvas ir močiutė, t. y. maistas, internetas, telefonas, elektra, šildymas, dujos ir vanduo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškovo reikalavimą dėl nurodytų poreikių tenkinimo. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad teikti prašomo dydžio išlaikymą ar kitaip prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo neturi finansinių galimybių. Gaunamo atlyginimo nepakanka jos pačios būtinųjų poreikių tenkinimui.

Ieškinyje ieškovas detaliai nurodo, kokie yra jos poreikiai ir kokio dydžio piniginės sumos tam yra reikalingos. Teismo vertinimu, materialinė parama yra būtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat mokyklinėms reikmėms ir kitoms būtinosioms reikmėms (pvz., susijusioms su sveikata). Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog prašomas priteisti išlaikymas reikalingas maistui, higienos priemonėms, gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms, rūbams ir avalynei, lavinimo, mokymosi reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams, laisvalaikiui, gimtadieniui, šventėms, būsto išlaikymui, augintiniui (šuniui), mobilaus ryšio ir interneto paslaugai ir transporto išlaidoms. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, būtinos asmeniui, siekančiam patenkinti būtiniausius poreikius.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nutarimu patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 425 – 445 Eur. Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tai, kad ieškovas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, rodo, jog jo galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nekilnojamojo ir/ar registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su močiute, yra jos ir tėvo išlaikomas. Ieškovo finansinė padėtis patvirtina, jog jis neturi pakankamai lėšų pragyvenimui. Atsakovė yra dirbantis ir gaunanti pakankamas nuolatines pajamas, duomenų apie išlaikytinius, sveikatos problemas teismui nepateikė. Jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas mano, kad pilnamečio ieškovo išlaikymui per mėnesį turėtų pakakti, o atsakovė yra pajėgi teikti prašomą 200 Eur dydžio išlaikymą. Ši suma kartu su ieškovo tėvu teikiamu išlaikymu užtikrins bent minimalius būtiniausius ieškovo poreikius. Išlaikymas priteistinas iki ieškovas baigs mokytis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, t. y. iki brandos egzaminų sesijos pabaigos, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Šiuo metu byloje nėra duomenų, apie ieškovo ketinimus ir galimybes mokytis aukštojoje ar profesinėje mokykloje ir, ar jam bus reikalinga parama. Ieškovui tęsiant mokslus kitoje mokymo įstaigoje, jis turės teisę iš naujo kreiptis dėl paramos priteisimo iš atsakovės, jeigu tokia parama bus reikalinga.

Įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens turtinę padėtį, siekiant nepagrįstai neapsunkinti ir nepabloginti atsakovo materialinės padėties, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 200 Eur suma kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovas baigs mokytis (duomenys neskelbtini), t. y. iki brandos egzaminų sesijos pabaigos – 2020 m. liepos 21 d., bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė 2020 m. birželio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, jog valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 335,75 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Taip pat ieškovas pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį buvo atleistas nuo 50 Eur dydžio žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visiškai, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, Valstybei iš atsakovės priteistina 385,75 Eur suma bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini), tai yra iki 2020 m. liepos 21 d., bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Priteisti Valstybei iš atsakovės L. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 385,75 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.