Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-05-02 · Byla Nr. ATP-242-491/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-03-18Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
ATP-242-491/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00601-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-242-491/2016
Proceso Nr. 4-08-3-00601-2016-1Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.7.4.3.; 3.26.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) viršininko V. M. apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo V. R. (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2016-02-20 11²⁶ val. (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis 0,54 promilės), taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą – netaikyti ATPK 30¹ str. ir skirti Pažeidėjui nuobaudą ne mažesnę nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. Cituoja apylinkės teismo nutarimą, remiasi teismų praktika bylose dėl ATPK 30¹ str. taikymo. Nurodo, jog apylinkės teismas Pažeidėjui nepagrįstai skyrė švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, kadangi teismo nustatytos aplinkybės, jog Pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, jog teisė vairuoti reikalinga ūkininkaujant, užsidirbant pragyvenimui, kad Pažeidėjui nustatytas alkoholio kiekis organizme nežymiai viršijo leistiną ribą, nėra išskirtinės. Akcentuoja, kad Pažeidėjas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių pažeidimų, o vairuodamas traktorių būdamas neblaivus rizikavo ne tik savo, tačiau ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, sukėlė grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucijos atstovas neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, pažeidimo įrodymų ir jo kvalifikavimo – jis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti Pažeidėjui mažesnę papildomą nuobaudą. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 126 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-2013). Svarbu čia pažymėti, jog ypač paskutinėje teismų praktikoje yra akcentuojamas administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo reikalavimas, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).

Skunde Institucijos atstovas akcentuoja, kad Pažeidėjas padarė vieną pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų bei grėsmę ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai bei gyvybei, už ką įstatymo leidėjas numato pakankamai griežtą sankciją. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir tam pritaria. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad gyvenime bendrai imant ir šiuo atveju konkrečiai Pažeidėjui iš viso negalima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir skirti švelnesnę nuobaudą ar nuobaudas ar netgi iš viso jų neskirti. Tai yra sprendimą priimančio teismo prerogatyva, o ne vienos ar kitos proceso pusės norų ar pageidavimų tenkinimas. Be abejonės, ATPK 30¹ str. turi ir gali būti taikomas ypatingais ir tik išimtinais atvejais. Kita vertus, kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl ATPK 30¹ str. taikymas neblaiviam vairavusiam asmeniui turėtų būti labai pamatuotas ir pagrįstas.

Institucijos atstovas teigia, kad skundžiamame nutarime nustatytos aplinkybės nėra išskirtinės, todėl jos neturėtų sudaryti pagrindą švelninti Pažeidėjo atsakomybę ir lemti švelnios administracinės nuobaudos taikymą. Visgi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog Pažeidėjui nustatytas girtumas tik nežymiai viršijo draudžiamą ribą (9 b. l.). Apylinkės teismas, įžvelgęs galimybę švelninti Pažeidėjo atsakomybę, atsižvelgė į tai, kad jo pragyvenimo šaltinis bei gyvenimo kokybė yra tiesiogiai susiję su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, o netekęs šios teisės jis negalėtų įsidarbinti kitame ūkyje bei užsidirbti pajamų (13 b. l.). Nustatyta ir tai, kad Pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, anksčiau niekada nebuvo baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam, kas leidžia spręsti, kad pastarasis jo vairavimas esant neblaiviam šiuo atveju yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne netinkamo ir sistemingo jo elgesio pasekmė. Šie duomenys jį charakterizuoja iš esmės neblogai, nors jis ir yra keletą kartų pažeidęs KET reikalavimus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pažeidėjui šiuo atveju teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę papildomą nuobaudą.

Esant nustatytų ir aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skirdamas nuobaudą Pažeidėjui apylinkės teismas šiuo atveju tinkamai atsižvelgė į teisės pažeidimo sunkumą ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, teisingai įvertino Pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybei įtakos, o tuo pačiu ir ATPK 30¹ str. taikymui, įtakos turinčias reikšmingas aplinkybes. Todėl šiuo atveju tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus