Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriu prašo: 1) panaikinti 2019 m. spalio 25 d. tarp ieškovo A. M. ir atsakovo T. M. sudarytą Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas A. M. (dovanotojas) neatlygintinai perdavė (padovanojo) atsakovui T. M. (dovanotojo sūnui), o pastarasis priėmė ieškovui, asmeninės nuosavybės teise priklausančią dovaną: 1) ½ (vieną antrąją) dalį Buto/ Patalpos – Buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė – 25 750,00 Eur); 2) ½ (vieną antrąją) dalį Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 3), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė – 13 050,00 Eur); 3) ½ (vieną antrąją) dalį Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 28), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė – 12 450,00 Eur); 2) taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovo A. M. asmeninėn nuosavybėn: 1) ½ (vieną antrąją) dalį Buto/ Patalpos – Buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 2) ½ (vieną antrąją) dalį Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 3), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini); 3) ½ (vieną antrąją) dalį Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 28), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo T. M. ieškovo A. M. naudai šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už teikiamą ieškinį sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 25 d. tarp ieškovo A. M. ir atsakovo T. M. buvo sudaryta Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas A. M. (dovanotojas), neatlygintinai perdavė (padovanojo) atsakovui T. M. (dovanotojo sūnui), o pastarasis priėmė ieškovui, asmeninės nuosavybės teise priklausančią dovaną: 1) ½ (vieną antrąją) dalį 51,55 kv. m. ploto Buto/ Patalpos – Buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė – 25 750,00 Eur); 2) ½ (vieną antrąją) dalį 48,95 kv. m. ploto Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 3), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė – 13 050,00 Eur); 3) ½ (vieną antrąją) dalį 21,76 kv. m. ploto Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 28), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė – 12 450,00 Eur). Minėtas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas dovanojimo sandorio sudarymo metu buvo išnuomotas tretiesiems asmenims ilgalaikių nuomos sutarčių pagrindu ir nuolat generavo pajamas. Siekdamas išvengti konfliktų (ypač su savo vaikais), taip pat siekdamas užtikrinti priklausančio turto apsaugą ir turto išlaikymą šeimos narių (ieškovo ir vyriausio sūnaus) rankose, kartu manydamas, kad tokiu būdu įvykdys savo, kaip tėvo, moralinę pareigą prisidėti prie vaikų finansinės gerovės, nes vykdant bendro turto nuomos veiklą tiek ieškovas, tiek sūnus gaus finansinės naudos, be to, manydamas, kad dėl tokio geranoriško gesto stabilizuosis ieškovo ir vaikų santykiai, nuslūgs įtampa tarpusavio santykiuose, sutiko atsakovui T. M. padovanoti ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškovas pasitikėjo sūnumi bei pagrįstai tikėjosi ir manė, kad neatlygintinai perduodamas dalį turto savo sūnui, kaip pačiam artimiausiam šeimos nariui (o ne svetimam žmogui), galės ir toliau netrukdomai vykdyti konkretaus turto nuomos veiklą bei gauti pajamas (atitinkamą jų dalį), o sūnus, atsakovas T. M., puikiai žinojo, kad dėl pašlijusios sveikatos neturi galimybės normaliai dirbti ir uždirbti, todėl iš atitinkamo turto nuomos gaunamos stabilios pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Sudarydamas dovanojimo sandorį tikėjosi, kad bus užtikrintas priklausančio turto saugumas, atitinkamai nenutrūkstamas pajamų gavimas iš turto nuomos. Kurį laiką po dovanojimo sandorio sudarymo su sūnumi bendravo ir palaikė pakankamai normalius santykius, nekilo ginčų dėl bendro turto valdymo, nes viskuo ir toliau rūpinosi ieškovas, pasikeitė tik tai, kad pusę nuomos pajamų ieškovas (o vėliau ir tiesiogiai nuomininkai) pervesdavo atsakovui T. M. Tačiau į bendro turto valdymo reikalus pradėjus kištis oficialiai sutuoktinei, atsakovo motinai M. M., bendro turto valdymas pradėjo komplikuotis. Atėjus laikui pratęsti nuomos sutartis su aukščiau minėtų nekilnojamojo turto objektų savininkais, tai buvo padaryta ir nuomos teisniai santykiai toliau tęsėsi, nuomininkai mokėjo, o ieškovas ir atsakovas reguliariai gavo nuomos mokestį. Tačiau apie tai sužinojus atsakovo motinai ir ieškovo oficialiai sutuoktinei M. M. bei galimai kilus sūnaus ir jo motinos tarpusavio konfliktui, 2021 m. gruodžio mėn. gavo itin emocionalią (galimai parašytą po atsakovo konflikto su motina) savo sūnaus, atsakovo T. M., nepagarbią, grasinančią ir jo pasikeitusį požiūrį į bendrą turtą ir jo valdymą, taip pat atitinkamą požiūrį į ieškovą, kaip tėvą, žinutę, kurioje jis nurodė, kokių vienašališkų veiksmų ketina imtis tiek dėl bendro turto, tiek dėl kito ieškovui priklausančio turto, reikalaudamas perrašyti jam ir kitą ieškovui asmeniškai priklausantį turtą, ir pan., nes jis pasistengs, kad jį prarastų. 2024 m. rugsėjo mėnesį iš aukščiau minėto nekilnojamojo turto nuomininkų sužinojo, kad juos nuolatiniais skambučiais ir žinutėmis terorizuoja sutuoktinė M. M., kuri nėra ieškovui ir sūnui priklausančio turto savininkė, ragindama juos mokėti didesnę nuomą (pakeisti sutartis) arba bus nutrauktos nuomos sutartys. Tik iš ieškovui bei atsakovui T. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto ir komercinės paskirties patalpų nuomininkų sužinojo, kad visų trijų nekilnojamojo turto objektų, kurių bendraturčiais yra ieškovas ir sūnus, atsakovas T. M., nuomininkai gavo atsakovo T. M. 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimus, kuriais bei žodžiu (skambino atsakovo motina M. M., prisistačiusi įgaliotu asmeniu) nuomininkai buvo informuoti apie terminuotų nuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą (nepratęsimą), nebent būtų sutarta pakeisti nuomos sąlygas, t. y. esminę sutarties sąlygą dėl kainos. Ieškovas apie tai nebuvo niekaip informuotas, su ieškovu, kaip turto bendrasavininkiu, niekas nesitarė, o atsakovas T. M. jokių sutikimų dėl konkrečių veiksmų atlikimo bendro turto atžvilgiu iš ieškovo negavo. Po šios informacijos gavimo bandė įvairiais būdais susisiekti su atsakovu T. M., tačiau to nepavyko padaryti – jis neatsakė nei į skambučius, nei žinutes, taip pat iš esmės neatsakė ir į elektroninius laiškus, tik juos persiuntė savo motinai bei nurodė, kad motina yra jo įgaliotas asmuo, su ja ir reikėtų viską derinti. Po ilgų pokalbių ir didelių pastangų išlaikyti ilgalaikius nuomos teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis, komercinės paskirties patalpų nuomininkai ir toliau liko vykdyti veiklą patalpose iki nuomos sutarties termino pabaigos (iki 2025 m. gruodžio 31 d.), tačiau gyvenamosios paskirties patalpų – buto – nuomininkai nurodė, kad jie nenori turėti reikalų su neadekvačia ieškovo sutuoktine ir atsakovo motina, nebegali pakęsti nuolatinio psichologinio ir finansinio teroro, todėl nuo 2024 m. spalio 1 d. išsikraustė, t. y. nutraukė terminuotus nuomos teisinius santykius net nesuėjus nuomos sutarties terminui. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigos ieškovo atžvilgiu prasidėjo intensyvūs atsakovo T. M., veikiančio per įgaliotą asmenį M. M., ekonominio ir psichologinio spaudimo veiksmai. 2025 m. vasario 20 d. elektroniniu paštu gavo atsakovo T. M., atstovaujamo įgalioto asmens M. M., per notarų biurą siunčiamą pareiškimą, kuriuo pranešama, kad sūnus, atsakovas T. M., ketina parduoti jam padovanotą nekilnojamąjį turtą už bendrą 95 000,00 Eur sumą. Pareiškime nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas A. M., yra šio turto bendraturtis, turi pirmumo teisę pirkti atsakovo parduodamą turtą (jam priklausančią turto dalį) už nurodytą 95 000,00 Eur kainą, atitinkamai prašoma per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos pareikšti notarų biurui savo atsisakymą arba ketinimą pirkti atitinkamą turtą, o per nustatytą terminą nepateikus jokio atsakymo, bus laikoma, kad nenori pasinaudoti pirmumo teise ir atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalys bus parduotos kitam asmeniui. Minėtas atsakovo elgesys ir susiklosčiusi situacija neatitinka nei dovanojimo sandorio tikslų, motyvų ir teisėtų lūkesčių, nei geros moralės principų. Pažymėjo, kad atsakovui yra puikiai žinoma, kokiu tikslu (siekiant užtikrinti asmeninio turto išsaugojimą) ieškovui priklausančio turto dalis jam buvo padovanota, jam taip pat žinoma, kad pašlijusios sveikatos būklė neleidžia normaliai dirbti ir užsidirbti, ieškovas neturi jokių kitų pastovių pajamų, reikalingų pragyvenimui, tik gaunamas pajamas iš ginčo turto nuomos, atitinkamai neturi jokių santaupų, juolab jo prašomos sumokėti pinigų sumos už ieškovo paties jam neatlygintinai padovanotą turto dalį, taip pat neturi galimybės pasiskolinti, ko pasėkoje, prieš ieškovo valią turtą perleidus svetimam žmogui, praras visas pajamas ir bus ekonomiškai sužlugdytas. Tuo atveju, jeigu būtų žinojęs, kad atsakovas pradės visiškai ignoruoti ir nustos su bendrauti, nusišalins nuo visų bendro turto valdymo klausimų sprendimų, taip pat įgaliojimo pagrindu bendro turto valdymą perduos savo motinai, su kuria jam žinomai santykiai yra priešiški ir konfliktiniai, ko pasėkoje ne tik patirs didžiulį psichologinį terorą, nuolatinį menkinimą ir įžeidinėjimus, didelį ekonominį spaudimą, bendro turto valdymas taps objektyviai neįmanomas, taip pat jeigu būtų žinojęs, kad dėl tokio neatlygintinio turto perleidimo savo sūnui, pastarajam per įgaliotą asmenį trukdant nuomoti turtą, objektyviai negalės gauti pajamų iš turto nuomos, o galiausiai – apskritai bus priverstas išsipirkti (arba prarasti) savo sūnui padovanoto turto dalį, o neturėdamas tam lėšų neteks ir turto, ir pajamų šaltinio, t. y. bus ekonomiškai sužlugdytas ir psichologiškai sugniuždytas, niekada nebūtų sudaręs dovanojimo sandorio ir nebūtų neatlygintinai perdavęs ½ (vienos antrosios) dalies asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto savo sūnui, atsakovui T. M. Kadangi visi tiek atsakovo, tiek jo motinos aktyvūs veiksmai ieškovo atžvilgiu prasidėjo vienu metu, laiko, kad tai nėra sutapimas – tokiais veiksmais siekiama visiško ieškovo ekonominio ir finansinio sužlugdymo, išreikalaujant visą ieškovui priklausantį turtą iš ieškovo dispozicijos, o tokie veiksmai tėvo atžvilgiu, žinant apie jo pašlijusią sveikatos būklę, siekiant, kad jis prarastų visą turtą, kuris yra vienintelis pajamų šaltinis, yra akivaizdžiai smerktini geros moralės požiūriu. Kadangi atsakovas T. M. pats tiesiogiai ir veikdamas per savo įgaliotą asmenį ieškovo atžvilgiu atlieka tokius veiksmus, kurie neabejotinai yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu, taip pat paaiškėjo, kad buvo apgautas ir suklaidintas dėl sudaromo dovanojimo sandorio tikslo bei pasekmių – ginčo sandoriu siekė, kad turtas, kaip nuolatinių pajamų gavimo garantas, iki pat gilios senatvės būtų šeimos narių (ieškovo ir sūnaus, kuris po mirties būtų įstatyminis įpėdinis) rankose, nebūtų perleistas jokiems svetimiems žmonėms ar apskritai prarastas, būtent kuo ieškovą motyvavo atsakovas, šioje susiklosčiusioje situacijoje yra priverstas ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2019 m. spalio 25 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo/pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo – atsakovui T. M. padovanoto turto grąžinimo ieškovo A. M., nuosavybėn.