Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriu prašė: 1) panaikinti 2019 m. spalio 25 d. tarp ieškovo A. M. ir atsakovo T. M. sudarytą Dovanojimo sutartį Nr. K1RM-4788, kuria ieškovas A. M. (dovanotojas) neatlygintinai perdavė (padovanojo) atsakovui T. M. (dovanotojo sūnui), o pastarasis priėmė ieškovui, asmeninės nuosavybės teise priklausančią dovaną: 1) ½ dalį Buto/ Patalpos – Buto, (duomenys neskelbtini) (vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė – 25 750,00 Eur); 2) ½ dalį Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 3), (duomenys neskelbtini) (vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė – 13 050,00 Eur); 3) ½ dalį Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 28), (duomenys neskelbtini) (vidutinė dovanojamo turto rinkos vertė – 12 450,00 Eur); 2) taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovo A. M. asmeninėn nuosavybėn: 1) ½ dalį Buto/ Patalpos – Buto, (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalį Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 3), (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalį Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės (patalpa Nr. 28), (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovas prašė ginčo dovanojimo sutartį panaikinti ir taikyti restituciją natūra. Ieškovas savo reikalavimą grindė aplinkybe, kad siekdamas išvengti konfliktų (ypač su savo vaikais), taip pat siekdamas užtikrinti priklausančio turto apsaugą ir turto išlaikymą šeimos narių (ieškovo ir vyriausio sūnaus) rankose, kartu manydamas, kad tokiu būdu įvykdys savo, kaip tėvo, moralinę pareigą prisidėti prie vaikų finansinės gerovės, nes vykdant bendro turto nuomos veiklą tiek ieškovas, tiek sūnus gaus finansinės naudos, be to, manydamas, kad dėl tokio geranoriško gesto stabilizuosis ieškovo ir vaikų santykiai, nuslūgs įtampa tarpusavio santykiuose, sutiko sūnui atsakovui T. M. padovanoti ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškovas pasitikėjo sūnumi bei pagrįstai tikėjosi ir manė, kad neatlygintinai perduodamas dalį turto savo sūnui, kaip pačiam artimiausiam šeimos nariui (o ne svetimam žmogui), galės ir toliau netrukdomai vykdyti konkretaus turto nuomos veiklą bei gauti pajamas (atitinkamą jų dalį), o sūnus, atsakovas T. M., puikiai žinojo, kad dėl pašlijusios sveikatos ieškovas neturi galimybės normaliai dirbti ir uždirbti, todėl iš atitinkamo turto nuomos gaunamos stabilios pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Ieškovas tikėjosi, kad bus užtikrintas priklausančio turto saugumas, atitinkamai nenutrūkstamas pajamų gavimas iš turto nuomos. Dovanojimo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo savo sūnaus suklaidintas ir apgautas, t. y. perleido dalį asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto savo sūnui, būdamas įtikintas bei siekdamas užtikrinti ieškovui priklausančio ir nuolatines pajamas generuojančio bei jas iki gilios senatvės garantuojančio turto apsaugą nuo trečiųjų asmenų, turtą išlaikant būtent šeimos narių (ieškovo ir vyriausio sūnaus) rankose, tačiau, kaip paaiškėjo, atsakovo tikslas buvo priešingas ieškovo interesams, nes jis neketino ilgai laikyti šio turto savo dispozicijoje, nors aiškiai žinojo ir žino, kad tai yra vienintelis tėvo pajamų šaltinis, ir jo siekis buvo ne užtikrinti šio faktiškai tėvui priklausančio turto apsaugą nuo trečiųjų asmenų, bet po kurio laiko šį turtą tiesiog realizuoti. Jeigu būtų žinojęs tikruosius (o ne sandorio sudarymo metu deklaruotus ir neva ieškovo interesus atitinkančius bei užtikrinančius) atsakovo ketinimus ir siekius, taip pat tai, kad perduodamas asmeninio turto dalį savo sūnui neteks galimybės tiek tinkamai ir racionaliai valdyti priklausantį turtą, tiek vėliau galimybę gauti taip reikalingas pajamas, dėl ko bus sužlugdytas ekonomiškai, net nepaisant ieškovo, kaip tėvo, garbę ir orumą pažeidžiančių atsakovo veiksmų, nebūtų sudaręs ginčo dovanojimo sandorio.

4. Ieškovas nurodė konkrečias teises normas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.472 str. 1 d., 1.90 str. ir 1.91 str.