- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-524-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29410-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. L.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1740-534/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Technologijų era“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. L. dėl 193,60 Eur skolos, 8,51 Eur kompensacinių palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė atsakovo skolą įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Technologijų era“. Atsakovas M. L. naudojosi UAB „Technologijų era“ siuntimo paslaugomis. Siųsdamas siuntinį į Rygą, atsakovas pateikė didesnių gabaritų siuntinį nei sumokėjo ir numatyta siuntimo sąlygose, todėl UAB „Technologijų era“ gavo pretenziją iš UAB „DHL Lietuva“, patyrė papildomas išlaidas. UAB „Technologijų era“ apmokėti papildomas išlaidas prašė atsakovo, jam nesutikus, skolą pardavė ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis, kaip vartotojas, naudojasi krovinių siuntimo paslaugomis, įpakuotą siuntinį visada atidžiai išmatuoja. Kilusio ginčo atveju jis supakuotą ir išmatuotą krovinį perdavė atvykusiam UAB „Technologijų era“ kurjeriui. Už paslaugą iš anksto sumokėjo 73,44 Eur. Kurjeris siuntinį pervežimui priėmė be pretenzijų. Vėliau iš UAB „Technologijų era“ gavo pretenziją, kad UAB „DHL Lietuva“ pareiškė pretenziją UAB „Technologijų era“, nes yra 1 cm paklaida ir už paklaidą atsakovas turi sumokėti 193,60 Eur skolą. Atsakovas, kaip vartotojas, neprivalo mokėti už dviejų siuntų pervežimo bendrovių ginčus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Iš šalių rašytinių ir atsakovo duotų žodinių paaiškinimų bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas nustatė, kad atsakovas, kaip vartotojas, iš anksto sumokėjęs siuntinio persiuntimo sąskaitą, įteikė supakuotą siuntinį trečiojo asmens UAB „Technologijų era“ atvykusiam kurjeriui. Trečiojo asmens darbuotojas pastabų siuntinio matmenims ir svoriui neturėjo, priėmė siuntinį siuntimui į Rygą. Iš ieškovo ir trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų nustatė, jog atsakovo siuntinys buvo 1 cm per ilgas ir 2 cm per platus, kas sąlygojo UAB „Technologijų era“ papildomas išlaidas krovinio pervežėjui UAB „DHL Lietuva“.
5. Teismas atmetė ieškinį konstatavęs, jog jis neįrodytas, pažeistos atsakovo, kaip vartotojo, teisės. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje išdėstytus teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2018-08-22 raštas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes yra surašytas anglų kalba, todėl jį kaip įrodymą atmetė. Nurodė, jog kiti įrodymai nepateikti. Taipogi konstatavo, jog teismui nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, kaip vartotojas, turi sutartinę prievolę sumokėti 193,60 Eur, nes transportuojamas krovinys neatitiko reikalaujamų išmatavimų. Atsakovo sudaryta sutartis su UAB „Technologijų era“ nesuponuoja pagal sutarties 3.16, 8.4.4. punktus 193,60 Eur sumokėjimo. Nurodė, jog teismui nepateikti jokie įrodymai, kad UAB „Technologijų era“ patyrė nurodytas išlaidas dėl atsakovo krovinio neatitikimo reikalaujamiems matmenims. Pažymėjo, jog siuntinį iš atsakovo paėmė UAB „Technologijų era“ kurjeris, kuris jokių pastabų dėl krovinio dydžio bei svorio neturėjo. Pažymėjo, jog neaiškios siuntinio transportavimo sąlygos, nes suspaudus pakuotę ji pailgėja ir paplatėja. Taipogi teismas nurodė, jog nepateikti įrodymai, kad 193,60 Eur suma susidarė UAB „Technologijų era“ perdavus pervežti UAB „DHL Lietuva“ būtent atsakovo siuntinį. Iš interneto portalų teismas nustatė, kad kelionės autobusu kaina iš Vilniaus į Rygą yra 12 Eur ir konstatavo, jog teismui nepateikti įrodymai dėl UAB „Technologijų era“ patirtų nuostolių pervežant atsakovo siuntinį.
6. Teismas sprendė, kad atsakovo prievolei atsirasti nėra teisinių sąlygų. Ieškovės pateiktuose siuntimo nuostatose nėra jokių nuorodų, kiek siuntėjas turi papildomai sumokėti, jeigu paslaugas teikianti bendrovė susiduria su sunkumais įteikiant siuntinį. Atsakovui išsiųsti krovinį kainavo 73,44 Eur. Atsakovas jokių teisinių santykių su UAB „DHL Lietuva“ neturėjo. Sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Technologijų era“ ir atsakovo, UAB „Technologijų era“ atsakovo siuntinio svoriui bei gabaritams pastabų neturėjo, nekonstatavo, kad siuntinys neatitinka reikalavimų krovinio matmenims, gabaritams. Teismas padarė išvadą, jog kilus ginčui dėl dviejų siuntimo bendrovių, atsakomybė negali kilti vartotojui, kuris dviejų bendrovių teisiniuose santykiuose nedalyvauja, jų negali įtakoti.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp UAB „Technologijų era“ ir UAB „DHL Lietuva“ atsiradę prievoliniai santykiai nesuponuoja atsakovo, kaip vartotojo, prievolės, nes jis tuose teisiniuose santykiuose nedalyvauja. Pažymėjo, jog atsakovo nesieja nei sutartiniai santykiai, nei deliktiniai santykiai vykdant siuntinių transportavimą pagal UAB „Technologijų era“ ir UAB „DHL Lietuva“ sutartį, todėl ieškovės ieškinį atmetė, nes jis nepagrįstas įrodymais, norminiais aktais, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies ir 4 dalies normas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą ir grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atmesdamas ieškinį teismas nesivadovavo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat neįvertino daugybės aplinkybių ir įrodymų. Teismo išvados yra paremtos vien tik paties teismo subjektyviomis ir niekuo nepagrįstomis prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
8.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė perėmė reikalavimą į atsakovo skolą iš trečiojo asmens, ieškovė galėjo pateikti teismui tik tokius dokumentus, kuriuos gavo iš trečiojo asmens. Jeigu teismas būtų nurodęs ieškovei, kad trūksta papildomų įrodymų, ieškovė dėl tokių įrodymų kreiptųsi į trečiąjį asmenį arba prašytų, kad teismas šiuos įrodymus išreikalautų iš trečiojo asmens. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu teismas nereikalavo, kad ieškovė pateiktų papildomus įrodymus, kurie patvirtintų ieškinyje išdėstytus argumentus. Teismas taip pat neįpareigojo trečiojo asmens pateikti įrodymų. Kadangi klausimas dėl papildomų įrodymų pateikimo buvo iškeltas tik pačiame sprendime, ieškovė pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad trečiasis asmuo patyrė papildomas išlaidas dėl atsakovo siuntos ir prašo šiuos dokumentus priimti.
8.3. Teismas priėmė ieškinį su visais kartu teikiamais dokumentais. Kartu su ieškiniu, be kita ko, buvo teiktas UAB „DHL Lietuva“ raštas dėl atsakovo siuntos. Teismas nutarė šio įrodymo nevertinti, tačiau pažymi, kad teismas nenustatė ieškovei termino trūkumams pašalinti, t. y. pateikti dokumentą, atitinkantį CPK 113 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad jos pateiktas į bylą dokumentas bus vertinamas kartu su kitais pateiktais į bylą dokumentais.
8.4. Teismas tinkamai neįvertino pateiktų dokumentų. Iš teismui pateiktos 2018-10-17 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad be kitų atsakovo duomenų yra nurodytas ir PVM kodas. Visus atsakovo duomenis, esančius minimoje sąskaitoje faktūroje, trečiasis asmuo įtraukė į sąskaitą faktūrą atsižvelgdamas į tai, kad šiuos duomenis suteikė trečiajam asmeniui pats atsakovas. Neįvertinęs aplinkybių, kodėl atsakovas nurodė tame tarpe ir savo PVM kodą, teismas nenustatė ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Atsakovas be kitų duomenų nurodė ir PVM kodą, kadangi atsakovas siuntė siuntą į Latviją vykdydamas veiklą kaip juridinis asmuo. Kartu su šiuo skundu taip pat pateiktas išrašas iš trečiojo asmens sistemos, kurioje matyti, kad atsakovas užsiregistravo trečiojo asmens sistemoje kaip juridinis asmuo. Todėl teismas klaidingai vertino, kad atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį kaip vartotojas.
8.5. Pageidaujant kreiptis į trečiąjį asmenį dėl siuntų siuntimo, būtina užsiregistruoti trečiojo asmens tinklapyje. Tvirtinant registraciją trečiojo asmens tinklapyje, atsakovas net du kartus buvo supažindintas su trečiojo asmens teikiamų paslaugų terminais ir sąlygomis (pridedami išrašai iš internetinės svetainės), kuriuose, be kita ko, buvo nurodyta apie pareigą sumokėti priemoką, jeigu siuntos priėmimo metu blogai nurodomi siuntos matmenys.
8.6. Priimdamas siuntas trečiasis asmuo neatlieka siuntų matavimų, t. y. trečiasis asmuo nevertino, ar atsakovo pateikti siuntos matavimai atitinka realius siuntos matavimus. Siuntos matavimą atliko kurjeris – UAB „DHL Lietuva“, ir nustatė, kad atsakovas pateikė klaidingus siuntos matavimus. UAB „DHL Lietuva“, nustačiusi, kad siuntos matmenys nurodyti klaidingai, išrašė trečiajam asmeniui sąskaitą, kurią trečiasis asmuo apmokėjo. Tokiu būdu trečiasis asmuo apmokėjo savo lėšomis už atsakovo siuntos siuntimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Apeliaciniame skunde konstatuota aplinkybė, jog užsakyme buvo nurodytas PVM kodas, esmės nekeičia. Atsakovas per „neapsižiūrėjimą, mechaniškai“ galėjo įrašyti PVM kodą užsakymo formos paskyroje, nes to buvo tiesiog reikalauta. Be to, pateiktuose civilinės bylos dokumentuose yra užfiksuoti duomenys, kad atsakovas nurodė savo asmens kodą vietoje PVM kodo. Civilinės bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas atliko siuntimą asmeniniais, bet ne verslo, tikslais, todėl turi būti laikomas vartotoju.
9.2. UAB „Technologijų era“ „Siųsk pigiau“ bendrų sąlygų 3.16. p. numato papildomas išlaidas – išlaidos, atsiradusios užsakymo vykdymo laikotarpiu po apmokėjimo ne dėl kurjerio ar „Siųsk pigiau“ kaltės, kurios negalėjo būti įtrauktos į kainą užsakymo priėmimo momentu ir todėl privalo būti apmokėtos užsakovo. Taip pat bendrų sąlygų 8.2. p. reglamentuoja, jog papildomos išlaidos yra išlaidos, kurias „Siųsk pigiau“ gali patirti, ir mokesčiai, kuriuos kurjeris ar valstybinės institucijos gali pritaikyti „Siųsk pigiau“ užsakymo vykdymo metu ir kurios negalėjo būti įskaičiuotos į paslaugos kainą užsakymo pateikimo momentu. Nagrinėjamu atveju siuntos buvo priimtos kurjerio, kuris privalėjo nurodyti dydžio ir svorio neatitikimus, t. y. išlaidos privalėjo būti įskaičiuotos pagal 8.2. p. Kurjeris to nepadarė užsakymo pateikimo momentu, todėl atsakovas už tai negali atsakyti.
9.3. Bendrų sąlygų 3.16. p. ir 8.2. p. atitinka CK 6.211 straipsnio „Atsakomybę naikinančios sąlygos“ bei CK 6.228⁴ straipsnio „Vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos“ taikymo apimčiai. Dėl to atsakovas negali būti įpareigotas papildomai mokėti už ieškovės išlaidas. Akivaizdu, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai reikalaudama papildomo apmokėjimo.
9.4. Ieškovės užfiksuotas vieno centimetro neatitikimas galėtų atsirasti dėl elementaraus mechaninio suspaudimo transportavimo metu. Ieškovė nurodytos aplinkybės nepaneigė.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Technologijų era“ prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko pilna apimti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: UAB „DHL Lietuva“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos trečiajam asmeniui UAB „Technologijų era“, kopiją; bankinio pavedimo, patvirtinančio UAB „DHL Lietuva“ PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą, kopiją; išrašus iš internetinės svetainės; išrašus iš trečiojo asmens UAB „Technologijų era“ sistemos. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškovės naujai teikiamais įrodymais turėjo galimybę susipažinti, bei į tai, kad dėl šių įrodymų atsiliepime į apeliacinį skundą prieštaravimų nepateikė, šiuo atveju yra pagrindas priimti šiuos dokumentus, kurie turi reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, minėti rašytiniai dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. L. per trečiojo asmens UAB „Technologijų era“ interneto svetainę „Siųsk pigiau“ užsisakė siuntų siuntimo paslaugas. Trečiasis asmuo priėmė atsakovo siuntas, tačiau trečiasis asmuo patyrė papildomų išlaidų, kadangi kurjerio UAB „DHL Lietuva“ pirminio matavimo metu siuntų matavimai nebuvo tikslūs. Trečiasis asmuo 2018-10-17 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už siuntimo priemoką. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma - 193,60 Eur, o apmokėjimo terminas 2019-11-16.
14. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė sutartį dėl UAB „Technologijų era“ priklausančiame tinklalapyje www.siuskpigiau.lt siūlomų paslaugų teikimo bei apmokėjimo už jas tvarkos, reikalavimų siuntų paruošimui ir paslaugų užsakymui, teikiamų paslaugų ribojimų. Iš šios sutarties matyti, kad, pateikdamas užsakymą, užsakovas patvirtina, jog susipažino su šia sutartimi (terminais ir sąlygomis) ir besąlygiškai sutinka su visomis jos nuostatomis (sutarties 1.2. p.). „Siųsk pigiau“ suteikia galimybę siųsti siuntas tarptautinėmis siuntų gabenimo bendrovėmis, su kuriomis „Siųsk pigiau“ yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis. Šioje Sutartyje Siuntų gabenimo bendrovės ir jų darbuotojai yra apibrėžiami terminu kurjeris (2.1. p.). Siuntų gabenimą atlieka užsakovo pasirinktas kurjeris, tačiau gabenimo sutartis sudaroma tarp užsakovo ir „Siųsk pigiau“ (2.2. p.). „Siųsk pigiau“ yra atsakinga už užsakovo siuntos gabenimą ir pati derina jo detales su kurjeriu. Užsakydamas siuntos gabenimo paslaugą, užsakovas gali rinktis bet kurį kurjerį pagal paslaugą, kainą ar kitus kriterijus (2.3 p.). Siuntoms, kurių pristatymą užsakant svetainėje www.siuskpigiau.lt buvo nurodyti klaidingi svoris, matmenys ir/arba siuntėjo/gavėjo pašto kodai, negalioja joks draudimas, įskaitant standartinį ir papildomą. Draudimo mokestis nebus grąžinamas. Siuntai esant didesnei ir/arba sunkesnei, gali atsirasti papildomos išlaidos, kurias visais atvejais turi padengti užsakovas (5.8. p.). Atsiradus papildomoms išlaidoms, siuntos gabenimas ir pristatymas yra suspenduojamas iki tol, kol užsakovas jas apmokės (8.1. p.). Papildomos išlaidos yra išlaidos, kurias „Siųsk pigiau“ gali patirti, ir mokesčiai, kuriuos kurjeris ar valstybinės institucijos gali pritaikyti „Siųsk pigiau“ užsakymo vykdymo metu ir kurios negalėjo būti įskaičiuotos į paslaugos kainą užsakymo pateikimo momentu. Papildomos išlaidos nėra „Siųsk pigiau“ skiriamos baudos (8.2. p.). Papildomos išlaidos, be kita ko, gali atsirasti užsakovui nurodžius klaidingus duomenis bei dėl to kurjeriui negalint siuntos pristatyti gavėjui ir/arba gavėjui atsisakius priimti siuntą ir dėl šių priežasčių siuntą grąžinant siuntėjui (8.4.3. p.). Už paslaugos užsakymo metu pateikiamą informaciją atsakingas užsakovas. Jis įsipareigoja atlyginti visus „Siųsk pigiau“ ir kurjerio patirtus nuostolius, kurie gali atsirasti dėl klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų. „Siųsk pigiau“ ir kurjeris neprivalo tikrinti informacijos, pateiktos siuntos dokumentuose, teisingumo (9.1. p.).
15. Remiantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
16. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atsakovo ir trečiojo asmens siuntos gabenimo sutartį vertino kaip vartojimo sutartį (CK 6.228⁴ straipsnis). Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 ir kt.).
17. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovą vertino kaip vartotoją. Apeliantės įsitikinimu, aplinkybę, jog atsakovas užsisakė paslaugas kaip verslininkas, o ne kaip vartotojas, patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikta 2018-10-17 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad be kitų atsakovo duomenų yra nurodytas ir PVM kodas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog aplinkybę, kad atsakovas užsisakė paslaugas kaip verslininkas, o ne kaip vartotojas, patvirtina ne tik ieškovės su ieškiniu pateikta 2018-10-17 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, bet ir atsakovo su atsiliepimu į ieškinį pateiktų užsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas kaip siuntų užsakovas užsakyme, be kita ko, nurodė šiuo duomenis: M. L. „Kaip Dviratukas“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateiktas išrašas iš trečiojo asmens UAB „Technologijų era“ patvirtina aplinkybę, jog atsakovas užsiregistravo šioje sistemoje kaip juridinis asmuo.
19. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus viešai prieinamus duomenis nustatyta, kad PVM kodas (duomenys neskelbtini) priklausė M. L., kuris nuo (duomenys neskelbtini) vertėsi individualia veikla (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)).
20. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, jog atsakovas per „neapsižiūrėjimą, mechaniškai“ galėjo įrašyti PVM kodą užsakymo formos paskyroje, be to, pateiktuose civilinės bylos dokumentuose yra užfiksuoti duomenys, kad atsakovas nurodė savo asmens kodą vietoje PVM kodo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas yra vartotojas ir neturi sutartinės prievolės sumokėti papildomas siuntimo išlaidas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas net nevertino šių įrodymų priešpriešos.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį su visais kartu teikiamais dokumentais, nepagrįstai nenustatė ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti dokumentą – UAB „DHL Lietuva“ raštą dėl atsakovo siuntos, atitinkantį CPK 113 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ieškinyje išdėstytus teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, padaryta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas.
22. Iš „Siųsk pigiau“ teikiamų paslaugų aprašymo (sutarties 7 p.) matyti, kad DHL economy maksimalus siuntos svoris – 1 000 kg. Siuntos, didesnės nei 120 cm (ilgis) x 80 cm (plotis) x 80 cm (aukštis), turi būti gabenamos užkeltos ant paletės. Maksimalūs paletizuotos siuntos išmatavimai gali būti ne didesni nei 120 cm (ilgis) x 100 cm (plotis) x 160 cm. Apskaičiuojant pristatymo kainą atsižvelgiama į tai, kuris – realus svoris ar tūris – yra didesnis. Iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų išrašų iš internetinės svetainės „Siųsk pigiau“ matyti, jog tvirtinant registraciją šioje svetainėje atsakovas buvo supažindintas su teikiamų paslaugų sąlygomis, kuriose, be kita ko, buvo nurodyta apie pareigą sumokėti priemoką, jeigu siuntos priėmimo metu klaidingai nurodomi siuntos matmenys.
23. Byloje nustatyta, kad atsakovo siuntimo paslaugų 2018-08-06 užsakymuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti šie duomenys: DHL Economy; dėžė; 120x30x50 cm, 40 kg. Vieno užsakymo (vienos siuntos siuntimo paslaugų) kainą sudarė 36,72 Eur, iš viso atsakovas sumokėjo 73,44 Eur (36,72 Eur x 2). Ieškovė atsakovui 2018-10-17 išrašė sąskaitą faktūrą 193,60 Eur sumai už papildomas išlaidas, t. y. siuntimo priemoką už viršytų matmenų mokestį (121x32x121). Taigi, kaip matyti, papildomos išlaidos buvo apskaičiuotos už 1 cm viršytą siuntų ilgį ir 2 cm viršytą siuntų plotį.
24. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovu, jog užfiksuotas siuntų matmenų neatitikimas galėtų atsirasti dėl elementaraus mechaninio suspaudimo transportavimo metu, bet kartu pažymėtina, kad tam, jog ši aplinkybė būtų nustatyta, turi būti tiriamos sutartyje sulygtos sąlygos dėl siuntų priėmimo, jų svorių, matmenų fiksavimo, galimos paklaidos, papildomo apmokestinamo dydžio už viršytus ir neteisingai pateiktus siuntų matmenis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, sutarties sąlygų šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nevertino.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas nenustatydamas ieškovei termino ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės kvalifikuojant ginčo teisinį santykį bei vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
27. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.