- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- e2-1214-178/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01721-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir remontas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Effectus novus“, Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, T. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Statyba ir remontas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3733-852/2017, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-42-565/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir remontas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Effectus novus“, Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ ir T. S. dėl sutartinės hipotekos lakštų bei vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja (toliau tekste – ieškovė) UAB „Statyba ir remontas“ pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-42-565/2016, o procesą atnaujinus patenkinti ieškovės UAB „Statyba ir remontas“ ieškinį, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nurodė, jog ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 2012 m. vasario 23 d. sutartinės hipotekos lakštą (notarinio registro Nr. 1125), 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos lakšto, identifikavimo kodas 01120120002956, pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija (notarinio registro Nr. 5629), sudarytus UAB „Effectus novus“, UAB „Statyba ir remontas“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, ir jų pagrindu Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notaro G. B. 2014 m. gegužės 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB3979). Ginčijamais sandoriais buvo užtikrintas UAB „Effectus novus“ prievolių pagal su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ sudarytą paskolos sutartį tinkamas įvykdymas. Hipotekos sandoriai buvo ginčijami CK 1.82 straipsnio pagrindu kaip sudaryti pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Bylą išnagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio įstatuose nėra nustatytas reikalavimas vadovui, sudarant sandorius ieškovės vardu, gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, todėl sudarant ginčijamus hipotekos sandorius ieškovės valdymo organų kompetencija nebuvo pažeista. Teismai vertino, kad vien ta aplinkybė, kad hipotekos sandoris yra neatlygintinas, o įkaito davėjas yra privatus siekiantis pelno juridinis asmuo savaime nereiškia hipotekos sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams. Pats hipotekos sandoris, net jeigu jis ir neatlygintinas, nėra nei ekonomiškai naudingas, nei žalingas, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kuri nors sutartis pasirašiusi šalis iš anksto būtų ketinusi šių sutarčių nevykdyti ar jas pažeisti. Teismai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ nesąžiningumo, sudarant ginčo hipotekos sandorius.Ieškovė prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad, ieškovei susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43802-15 medžiaga, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ieškovei ir kurios iš esmės keičia byloje ginčijamų sandorių teisėtumo vertinimą, todėl teikiamas prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Pažymėjo, kad teismai netenkino ieškovės prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas, o pati ieškovė negalėjo anksčiau pateikti reikšmingos šiai bylai ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes ieškovei susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo leista tik po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.Nurodė, jog iš ikiteisminiame tyrime apklaustų asmenų parodymų vertintina, kad tikrasis paskolos gavėjas yra T. S., kuris be ieškovės akcininko žinios ir sutikimo įkeitė ieškovės turtą už paskolas UAB „Effectus novus“, kurios faktiniu savininku buvo T. S., naudai ir paskolų lėšas persivedė į sau priklausančios kitos įmonės UAB „Informo“ sąskaitą ir šias lėšas panaudojo savo ir savo įmonės poreikiams tenkinti, nors jokio teisėto pagrindo tokių lėšų pervedimui nebuvo. Ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės leidžia spręsti esant neteisėtą pagrindinę prievolę (paskolos sutartis sudaryta nesant UAB „Effectus novus“ akcininko ir / ar vadovo sprendimo), todėl negalioja ir išvestinės prievolės, tokios kaip hipotekos sandoris. UAB „Effectus novus“ jokios veiklos nevykdė. Pajaus formavimo operacijos buvo fiktyvios: nors pajiniai įnašai turėjo būti suformuoti iki paskolos išmokėjimo (Kredito unijų įstatymo 46 str.), tačiau realiai UAB „Effectus novus“ papildomus pajinius įnašus suformavo iš paskolintų lėšų. Tokios paskolų išdavimo aplinkybės turi esminės įtakos vertinant ir kredito unijos, kaip paskolos sutarties šalies sąžiningumą. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ negalėjo nesuprasti, kad visas paskolos sandorio sąlygas derina ne su UAB „Effectus novus“ vadovu ar dalyviu, o su T. S., kredito unija suprato, kad paskola realiai nebus grąžinama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovės UAB „Statyba ir remontas“ prašymo dėl proceso atnaujinimo ir pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nurodė, kad tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo apklausti liudytojai ir davė paaiškinimus, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Ieškovė byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įrodinėjo, kad įkeitimo ir paskolos sandoriuose dalyvavę juridiniai asmenys ir jų vadovai bei akcininkai gali būti susiję. Ieškovės prašymas dėl bylos stabdymo buvo atmestas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo. Ieškovė su ikiteisminio tyrimo medžiaga galėjo susipažinti anksčiau.Teismas taip pat sprendė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės negalėtų būti reikšmingos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovės teiginiai, kad įkeitimo sandoriu buvo labiau suinteresuotas UAB „Statyba ir remontas“ vadovas T. S., o ne paskolos gavėja UAB „Effectus novus“, gali būti tik vienu iš netiesioginių įrodymų, kad toks sandoris galėjo pažeisti ieškovės veiklos tikslus, tačiau ieškinys šioje byloje buvo atmestas teismui atlikus visumos įrodymų tyrimą. Tai, kad ieškovė remiasi liudytojų parodymais ikiteisminiame tyrime, neturi jokios reikšmės šiai civilinei bylai. Tai rodo ieškovės piktnaudžiavimą procesu, t. y. siekį įrodyti tas pačias aplinkybes, kurias ieškovė galėjo įrodinėti anksčiau. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kurias patvirtino liudytojai ikiteisminiame tyrime, yra susijusios su pačios ieškovės ir jos valdymo organų nesąžiningumu, o tokios aplinkybės nepakanka sandorio pripažinimui negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį, jos negali patvirtinti, kad atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ iš anksto žinojo, jog hipoteka užtikrinta paskola nebus grąžinta ir, tuo labiau – jog atsakovė buvo sutarusi su ieškovės vadovu T. S. perimti hipoteka įkeistą ieškovės turtą. Ieškovė, prieš ginčydama hipotekos sandorį, nėra išnaudojusi galimybės apginti savo teises kitais būdais, pareikšdama reikalavimus valdymo organų nariams. Atsakovas T. S. nėra pareiškęs prašymo dėl proceso atnaujinimo, jo paaiškinimuose nurodomomis aplinkybėmis ieškovė nesiremia, todėl jos nėra reikšmingos ieškovės prašymui išspręsti. Atsakovas T. S. buvo informuotas apie bylą įstatymo nustatyta tvarka, todėl tik šiuo metu jo pateikti paaiškinimai nėra naujos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad yra paskelbtos varžytynės, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir varžytynes sustabdyti. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau įvertino, kad ieškovė nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti ieškovės interesai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Statyba ir remontas“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir atnaujinti byloje procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Naujai paaiškėjusias aplinkybes ir įrodymus pirmosios instancijos teismas aptarė labai paviršutiniškai. Priešingai nei vertino teismas, naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą iš esmės kitaip įvertinti sandorio žalingumą ieškovei. 2012 m. rugpjūčio 23 d. vienintelio akcininko sprendimas Nr. 20120823-01, kuriuo nuspręsta imti kreditą (ir kurio užtikrinimui buvo įkeistas ieškovės turtas), yra suklastotas. Beveik visa gauta paskola iš karto pervesta į T. S. įmonę UAB „Informo“, nors jokių atliktų darbų aktų, medžiagų pirkimų iš UAB „Informo“ nebuvo. UAB „Effectus novus“ net neturėjo ketinimų paskolas grąžinti.Naujai paaiškėjusios aplinkybės sudaro pagrindą iš esmės kitaip įvertinti sandorio šalių nesąžiningumą, leidžia spręsti, kad kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo žinoma apie T. S. ketinimus ieškovės turto sąskaita neteisėtai gauti didelės vertės pinigines lėšas. Dėl visų paskolos sąlygų su kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ tarėsi T. S., kuris tuo metu oficialiai UAB „Effectus novus“ nebuvo nei vadovas, nei akcininkas. Paskolos išduotos „apyvartinėms lėšoms“ finansuoti veiklos nevykdančiai įmonei be jokių verslo planų ar įrodymų, kaip veiklos nevykdanti įmonė sugebės tokią sumą sugrąžinti. Paskolos išduotos esant suklastotiems UAB „Effectus novus“ protokolams dėl paskolos ėmimo ir pažeidžiant imperatyvias teisės normas dėl pajaus suformavimo. Kredito unija nekontroliavo paskolos lėšų panaudojimo. Tokias išvadas patvirtina ir T. S. paaiškinimai, pateikti teismui, kuriuose nurodoma, jog kredito unijos vadovas H. Č. pats buvo suinteresuotas sudaromais finansavimo sandoriais, nes per UAB „Z.B.V.“ valdė UAB „Informo“, kuri ir gavo paskolos pinigus, kurių grąžinimas buvo užtikrintas ginčijama hipoteka.Atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, skirti ieškovės vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Jokių papildomų esminių argumentų nei buvo nurodyti prašyme dėl proceso atnaujinimo ieškovė nenurodė. Todėl atsakovė taip pat nebekartoja savo atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo išdėstytų argumentų. Ieškovė nesinaudojo teise iškviesti į teismą ir apklausti teismo posėdyje liudytojais hipotekos sandorius sudariusius asmenis, kurių parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovės pateikti į šią bylą kaip nauji įrodymai nėra laikomi įrodymais, jie laikomi tik duomenimis. Įrodymais šie duomenys galėtų tapti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme. Ieškovės teiginiai apie kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ susitarimą su T. S. ir siekį perimti įkeistą hipoteka ieškovės turtą yra nepagrįsti: tarp paskolos suteikimo ir hipotekos įkeitimo 2012 metais ir priverstinio vykdymo pradžios 2015 metais praėjo daug laiko, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ nėra nekilnojamojo turto valdymo ir jo prekybos bendrovė, ji net negalėjo perimti ieškovės turto, nes toks turtas turėjo būti parduodamas iš varžytynių. Gautos paskolos tolesnio panaudojimo aplinkybės išeina už ieškovės ieškinio pagrindo. Kadangi T. S. paaiškinimais ieškovė nesirėmė pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat negalėjo remtis T. S. paaiškinimais, tai ieškovė šiais paaiškinimais taip pat negalėjo grįsti savo atskirojo skundo. Atsakovė neturėjo galimybės pareikšti atsikirtimų į tokius T. S. paaiškinimus, nes jie pateikti prieš pat priimant skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad T. S. šioje išnagrinėtoje byloje buvo atsakovas, pagal ieškovės pareiškimą jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau minėtuose paaiškinimuose T. S. atkartoja tik ieškovei naudingus jos argumentus, todėl tokie paaiškinimai neatitinka logikos dėsnių ir negali būti vertinami rimtai. T. S. paaiškinimas, kad jis buvo išvykęs iš Lietuvos nuo 2015 m. pavasario iki 2016 m. birželio mėnesio, nėra pagrįstas įrodymais. Ieškovė turėjo galimybę nagrinėjant bylą iškviesti T. S. į teismą duoti paaiškinimus, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.Pateikdama nepagrįstą atskirąjį skundą, ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, tyčia bet kokiomis priemonėmis stengdamasi vilkinti privalomą vykdomojo dokumento realų įvykdymą. Kadangi ieškovė yra nemoki, dėl ko jai teismas atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą, bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina ieškovės vadovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas atmestinas.Apeliantė prašė atnaujinti procesą byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantei bylos nagrinėjimo metu, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, spręsdamas, pirma, jog apeliantės proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės jai galėjo būti žinomos dar nagrinėjant bylą, antra, jos neturi esminės reikšmės bylai, t. y. negalėtų būti reikšmingos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka.Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, jog apeliantė atskirajame skunde iš esmės pakartoja argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, nenurodydama jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes įvertino paviršutiniškai, nėra pagrindo sutikti.Visų pirma, kaip minėta, apeliantė naujai paaiškėjusiomis nurodė aplinkybes, sužinotas susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43802-15 medžiagoje esančiais liudytojų apklausų protokolais ir specialistų išvadomis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog apeliantė pavėluotai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nereiškia, kad ji negalėjo įrodinėti (apeliantės manymu) ginčui reikšmingų aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tokiam teiginiui pritartina. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent pačios apeliantės 2015 m. liepos 31 d. pareiškimo pagrindu, pateiktų iš esmės tuo pačiu metu kaip ir ieškinys byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą (2015 m. rugpjūčio 31 d.). Todėl abejotini apeliantės teiginiai, jog su nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiaga ji anksčiau susipažinti negalėjo. Apeliantės pateiktas 2017 m. sausio 25 d. prokurorės leidimas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina tik tai, kad apeliantė dėl šio leidimo kreipėsi 2017 m. sausio 2 d. ir jis be kliūčių buvo duotas. Byloje nėra duomenų, jog dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga apeliantė buvo kreipusis anksčiau ir toks prašymas nebuvo (ar dėl kokių nors priežasčių – ir negalėjo būti) patenkintas. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aptariamą aplinkybę, atskirajame skunde apeliantė jos nepaneigė ne tik įrodymais, bet ir įtikinamais argumentais. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantė jos proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas aplinkybes, jei jau tuomet laikė jas reikšmingomis apskritai, galėjo įrodinėti ir civiliniame procese, prašydama apklausti ikiteisminiame tyrime apklaustus liudytojus ar teikdama kitus atitinkamas aplinkybes galinčius pagrįsti įrodymus. Juo labiau, kad apie ginčytus hipotekos sandorius sudariusius asmenis apeliantei buvo žinoma, apeliantė skunde nenurodė jokių kliūčių šių asmenų apklausai civiliniame procese. Antra, apeliantė nesusieja, kaip jos šiuo metu nurodomos, bet bylos nagrinėjimo iš esmės metu apskritai neįrodinėtos aplinkybės susijusios su jos reikšto ieškinio pagrindu ir dalyku išnagrinėtoje byloje. Atnaujinimo pagrindą sudaro tik tokios aplinkybės, kuris galėtų lemti kitokį nei priimtas teismo sprendimą, t. y. kurios turi esminę reikšmę išnagrinėtai bylai. Apeliantė nurodė, jog jos naujai sužinotų aplinkybių pagrindu galima daryti prielaidą, jog tikrasis paskolos gavėjas buvo ne UAB „Effectus novus“, o buvęs apeliantės vadovas atsakovas T. S., paskolos sutarčių pagrindu gautos lėšos taip pat buvo panaudotos ne UAB „Effectus novus“ veikloje, kuri faktiškai nebuvo vykdoma, o pervestos į kitą T. S. įmonę UAB „Informo“ tam nesant jokio teisinio pagrindo, arba išgrynintos paties T. S. Tačiau šios apeliantės nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susijusios ne tiek su nagrinėtos bylos ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu, kuriuo remtasi reikalaujant pripažinti negaliojančiais hipotekos sandorius, kiek su paskolos sutarčių sudarymo, paskolos panaudojimo aplinkybėmis. Apeliantė išnagrinėtoje byloje įrodinėjo, pirma, jog hipotekos sandoriai sudaryti pažeidžiant valdymo organų kompetenciją (nesant akcininko valios sudaryti ginčijamus sandorius), antra, jie pripažinti negaliojančiais kaip žalingi apeliantei, prieštaraujantys jos veiklos tikslams. Prašydama atnaujinti procesą, apeliantė remiasi iš esmės antrąja aplinkybių grupe, bandydama pagrįsti ginčytų sandorių žalingumą įmonei. Pastarąją aplinkybių grupę, kaip matyti tiek iš apeliantės ieškinio ir dubliko, tiek iš apeliacinio skundo motyvų išnagrinėtoje byloje, apeliantė byloje įrodinėjo tuo, jog hipotekos sandoriai sudaryti užtikrinant UAB „Effectus novus“ prisiimtos prievolės vykdymą, nors su pastarąja jokie verslo santykiai nesiejo, iš ginčytų sandorių jokios naudos apeliantė negavo, apeliantės buvęs vadovas T. S. ir jo sutuoktinė įvairiais laikotarpiais buvo ir UAB „Effectus novus“ akcininkais bei vadovais. Tomis pačiomis aplinkybėmis, t.y. motyvuojant iš esmės būtent tik hipotekos ekonominiu nenaudingumu apeliantei, buvo argumentuojamas ir kitos ginčytų sandorių šalies - atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ - nesąžiningumas. Šios atsakovės veiksmai išduodant paskolą, kuriai užtikrinti buvo sudaryti ginčo hipotekos sandoriai (paskolos suteikimo aplinkybės, atsakovės nesidomėjimas paskolos grąžinimo galimybėmis ar galimi netgi išankstiniai susitarimai dėl jos negrąžinimo ir pan.), nebuvo ieškinio pagrindu, todėl apskritai nebuvo, o tik pagal tokį (hipotekos ekonominio nenaudingumo) ieškinyje nurodytą pagrindą ir negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl sutiktina su kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog pareikštu prašymu dėl proceso atnaujinimo apeliantė faktiškai siekia pakeisti ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas ir atsakovės nesąžiningumas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma aplinkybės, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007, 6.2 p. Teismų praktika. 2007, 26).Trečia, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės nurodytų aplinkybių pakankamumas ginčo kitokiam išsprendimui, t.y. jog būtų galima priešingai nei užbaigtoje byloje nuspręsti dėl sandorio žalingumo įmonei ir dėl atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sąžiningumo sudarant ginčo sandorius, labai abejotinas. Teismai šiuo klausimu išvadas darė atsižvelgdami į byloje įrodinėtų ir nustatytų aplinkybių visumą, todėl negalima daryti išvados, kad tam tikros apeliantės nurodomos pavienės aplinkybės ir jų galimas priešingas vertinimas nulemtų kitokį sprendimą užbaigtoje byloje. Nepriklausomai nuo apeliantės tik prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomų aplinkybių, siejamų su paskolos sutarčių sudarymu, lieka nepaneigtos kitos byloje nustatytos aplinkybės, pavyzdžiui, tai, jog 2010 m. liepos 16 d. apeliantė buvo taip pat neatlygintinai įkeitusi savo nekilnojamąjį turtą Nacionalinei kredito unijai, užtikrinant šios unijos atsakovei UAB „Effectus novus“ suteiktos paskolos grąžinimą, o kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikta paskola, kuriai užtikrinti ir buvo sudaryti ginčo hipotekos sandoriai, buvo iš dalies skirta refinansuoti Nacionalinės kredito unijos suteiktos minėtos paskolos grąžinimą (ir labai tikėtina, kad tik dėl gauto refinansavimo turtas apeliantės žinioje apskritai išliko). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje taip pat buvo nustatyta, jog, priešingai nei teigė apeliantė, apeliantę su UAB „Effectus novus“ siejo įvairūs verslo ryšiai (mokėjimai buvo atliekami pagal sąskaitas, už darbus, pagal paskolos sutartį ir kt.), o apeliantė nėra suinteresuota jų įvardyti. Pastebėtina ir tai, kad vienokie ar kitokie liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime savaime ne visada reiškia, kad jau neabejotinai paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė byloje, nes juose nurodomos aplinkybės gali būti paneigiamos kitų asmenų parodymais ar kitais įrodymais. Pavyzdžiui, ir nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo liudytoja apklausta buvusi UAB „Effectus novus“ direktorė J. R. parodė, kad 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutartyje pasirašyta ne jos ranka, o specialisto daroma kategoriška išvada, kad šioje sutartyje pasirašė J. R. Juo labiau, kad ikiteisminiame tyrime asmenys gali būti suinteresuoti teikti parodymus jiems naudinga linkme siekiant išvengti sau. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro nei faktinių, nei teisinių prielaidų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliantė, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies mokėjimą prašė atidėti. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi šioje byloje tenkino apeliantės prašymą ir atidėjo 5 527 Eur dalies žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjimą iki galutinio procesinio teismo sprendimo priėmimo. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, nurodyta suma priteistina iš apeliantės valstybės naudai.Atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į skundą išreiškė prašymą skirti apeliantės vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, atsakovės manymu, pasireiškusį nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimu. Tačiau vien nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimas, atsakovei nenurodant, kaip pasireiškė apeliantės nesąžiningumas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, aiškiai nėra pakankamas konstatuoti buvus piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 str. 1 d.). Tokių aplinkybių buvimo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl šis atsakovės prašymas netenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Statyba ir remontas“ (įmonės kodas 120424178) valstybei 5 527 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo.