Kauno apygardos teismo nutartis

2009-07-02 · Civilinė byla Nr. 2S-960-153/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-02
Bylos Nr.
2S-960-153/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
Skolininkas
E. Š.
Suinteresuotas asmuo
G. L.
Civilinė byla Nr. 2S-960-153/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Larisa Tamulionienė;procesinio dokumento kategorija: 122.1., 122.3, 122.5, 101.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Raimondo Buzelio, Egidijaus Tamašausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko E. Š. atstovo advokato R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties dėl baudos už antstolio veiksmų nevykdymą skyrimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-707-660/2009 pagal antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui E. Š. (suinteresuotas asmuo – G. L.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi skolininkui E. Š. už antstolio S. U. veiksmų nevykdymą skyrė 500 Lt baudą.

Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas 2006-03-02 Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-6-02/2006, kuriame nurodyta „parduoti E. Š. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1b, bendro ploto 155,79 kv. m su rūsiu ir ūkinius pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2I1b, užstatytas plotas 61 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3I1m, užstatytas plotas 37 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas 87 kv. m, kitus statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) G. L. nurodytam trečiajam asmeniui už 20 000 Lt“, vadovaudamasis CPK 655 ir 656 str., 2008-12-17 surašė raginimą, kuriuo E. Š. raginamas per dešimt dienų įvykdyti teismo sprendimą – parduoti E. Š. priklausantį gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1A1b, bendro ploto 155,79 kv. m su rūsiu ir ūkinius pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2I1b, užstatytas plotas 61 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3I1m, užstatytas plotas 37 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas 87 kv. m, kitus statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) G. L. nurodytam trečiajam asmeniui už 20 000 Lt. Antstolio patvarkymas pasirašytinai įteiktas E. Š. sutuoktinei O. Š. 2008-12-19. 2009-01-14 patikrinus įpareigojimo vykdymą, nustatyta, kad E. Š. antstolio reikalavimo neįvykdė, todėl, remdamasis CPK 771 str., antstolis 2009-01-14 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. 2009-01-30 antstolis pateikė teismui pareiškimą dėl E. Š. nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teismas konstatavo, kad remiantis CPK 585 str. 1 d. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, todėl antstolio pareiškimą tenkino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininko E. Š. atstovas prašė panaikinti teismo nutartį, priimti nutartį – atmesti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo E. Š.. Apeliantas atskirąjį skundą grindė šiais motyvais:

1) teismas laikė, jog E. Š. surašytas neįvykdymo aktas yra pagrindas skirti baudą už antstolio veiksmų nevykdymą. Ar teismo sprendimo negalimumo įvykdyti ar neįvykdymo aplinkybę galima tapatinti su antstolio reikalavimų nevykdymu? Pagal CPK 585 str. antstolis turi teisę duoti privalomus nurodymus dėl sprendimų vykdymo, bet neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų, t .y. vykdymą turi atlikti griežtai pagal įstatymus ir nereikalauti neįvykdomų dalykų. Byloje nėra duomenų, kad E. Š. būtų nevykdęs kokio nors antstolio nurodymo. Raginimo išsiuntimas ir konstatavimas, kad teismo sprendimas neįvykdytas (tiksliau asmuo, pateikiantis save išieškotoju, nėra gavęs, ko tikėjosi), dar nėra pagrindas konstatuoti, kad skolininkas nepaiso antstolio nurodymų;

2) byloje nėra duomenų, kad koks nors patvarkymas ar reikalavimas būtų buvęs pateiktas suinteresuotam asmeniui E. Š.. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolis netinkamai atlieka vykdymo veiksmus, nepaiso teismo priimtų nutarčių ir iš E. Š. reikalauja tokių veiksmų, kurių jis negali arba neprivalo atlikti;

3) norint įvykdyti sprendimą pagal antstolio raginimą (nežiūrint kitų aplinkybių) turi būti žinomas išieškotojas - asmuo, kurio naudai reikalaujami veiksmai turi būti atliekami, nes bet koks dvišalis sandoris, tuo labiau notaro tvirtinama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, turi būti pasirašoma dviejų šalių. Vienas E. Š. vien dėl to, kad pirkėjas nežinomas, neturi galimybės įvykdyti antstolio nurodomo pardavimo. Aplinkybė, kad nėra išieškotojo, rodo, kad antstolis apskritai negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, atlikti vykdymo veiksmų, nes vykdomajame dokumente nurodoma, kad E. Š. turi parduoti turtą G. L. nurodytam asmeniui. Neaišku, su kokiu konkrečiu asmeniu E. Š. turėjo sudaryti sutartį;

Žemesnės instancijos teismas

4) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2007 (byla buvo pradėta pagal E. Š. skundą) nurodė, kad G. L. teisė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra taikos sutarties vykdymo tvarkos klausimas, kuris turi būti išsprendžiamas naudojant teismo nutarties išaiškinimo institutą. Tiek dėl taikos sutarties vykdymo, tiek kitais svarbiais vykdymo klausimais antstolis turėjo priimti patvarkymus ar kreiptis į teismą dėl taikos sutarties vykdymo išaiškinimo. Antstolis tų veiksmų neatliko, todėl, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2007, nėra galimybės vertinti vykdymo proceso teisėtumo. Šias aplinkybes antstolis išsprendė tik iš dalies - formaliai kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, teismas nusprendė (Kauno apygardos teismo 2008-12-10 nutartis), kad vykdymas turi būti atliekamas kaip nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų, tačiau esminiai vykdymui svarbūs klausimai taip ir liko neišspręsti, įskaitant ir dėl nubausto E. Š. teisių realizavimo, pinigų jam sumokėjimo ir nuostolių kompensavimo (Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1615-605/2006, baigtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2007, buvo nustatyta, kad G. L. pusė siekė parduoti E. Š. priklausantį statinį kitam asmeniui už daug didesnę pinigų sumą, negu planuoti mokėti E. Š. 20 000 Lt), jei jis turėtų įvykdyti taikos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad E. Š. nevykdė antstolio reikalavimų ar kitaip pažeidė savo pareigas vykdymo procese, o antstolis siekia taikyti priverstines priemones jam vien dėl to, kad E. Š. siekia apginti savo teises ir reikalauja vykdyti teismo nutartį dėl taikos sutarties laikantis įstatymų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. U. prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Antstolis nurodė, kad reikalavimas vykdyti antstolio nurodymus yra imperatyvi įstatymo norma ir už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą CPK 585 str. 2 d. numato, kad teismas gali skirti baudą. Teismas pagrįstai skyrė skolininkui E. Š. baudą, nes jis nevykdė privalomų antstolio veiksmų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkas nevykdė teismo sprendimo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. L. prašė skundą atmesti. Apeliantas vengia geruoju įvykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiauja procesu. Sprendimo vykdymas buvo išaiškintas, išieškotojas kreipėsi į skolininką, kvietė jį atvykti į notarinę kontorą, tačiau šis neatvyko. Skolininko veiksmai patvirtina, kad antstolis pagrįstai prašė taikyti jam sankciją už nutarties nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 7 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau įgyvendindamas šį principą antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo vykdyti vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-6-02/2006, kuriame nurodyta, jog apeliantas privalo parduoti jam (E. Š.) nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) 1A1b, bendro ploto 155,79 kv. m su rūsiu ir ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2I1b, užstatytas plotas 61 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 3I1m, užstatytas plotas 37 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , užstatytas plotas 87 kv. m, kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , G. L. nurodytam trečiajam asmeniui už 20 000 Lt. Tačiau, kaip nurodė antstolis, apeliantas teismo nutarties nevykdo, į raginimus įvykdyti teismo nutartį geruoju nereaguoja, todėl apeliantui už sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, už antstolio reikalavimų, kurie yra privalomi skolininkui, nevykdymą turi būti paskirta bauda. Tačiau su tuo sutikti negalima dėl šių aplinkybių.

Vykdymo procese skolininkas, be kitų įstatyme išvardytų teisių, turi teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, gauti pažymas apie vykdymo eigą, skųsti antstolio veiksmus (CPK 643 str.). Šios teisės suponuoja antstolio pareigą atsižvelgti ne tik į išieškotojo, bet ir į skolininko teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Teismo 2003-06-27 nutartį privalo įvykdyti ne tik apeliantas, bet ir išieškotojas G. L.: remiantis šia nutartimi jis privalo nurodyti skolininkui asmenį, kuriam turi būti perleistas nekilnojamas turtas. Kolegija konstatuoja, kad vykdymo procese išieškotojas turi bendradarbiauti su antstoliu, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti nuobaudą skolininkui, būtina įvertinti taip pat išieškotojo pastangas prisidėti prie teismo nutarties įvykdymo. Byloje nėra konkrečių duomenų apie asmenį, kuriam bus parduotas turtas, priklausantis skolininkui, – tai pripažino ir antstolis. Todėl, antstolio nuomone, pareiškimo nagrinėjimą reikėjo atidėti 3 savaitėms, kad G. L. išsiustų skolininkui laišką su pasiūlymu konkrečią dieną susitikti notarų biure (b. l. 13). Atsiliepime į atskirąjį skundą G. L. nurodė, kad siūlė apeliantui atvykti į notarinę kontorą, tačiau jokių objektyvių įrodymų šiam faktui patvirtinti byloje nepateikė. Taigi šis išieškotojo atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas laikomas neįrodytu, todėl atmestinas. Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, apklaustas teismo posėdyje antstolis paaiškino, kad išsiuntė apeliantui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, skolininko žmona patvirtino, kad skolininkas namą parduos, kai bus pasiūlytas šio turto pirkėjas (b. l. 13). Šiame raginime (b. l. 3) faktiškai nurodytas vykdomojo rašto Nr. 2-6-2003 tekstas, kuriuo skolininkas įpareigojamas per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos parduoti pastatus G. L. nurodytam trečiajam asmeniui už 20 000 Lt., tačiau duomenų apie tai, kada ir kur privalo atvykti skolininkas, kad parduotų turtą, nėra. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolio prašymas paskirti nuobaudą skolininkui yra nepagrįstas, nes išieškotojas nepasiūlė turtą perkančio asmens (CPK640 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad pareiškime teismu (b. l. 1-2) dėl baudos skyrimo skolininkui faktiškai jokių kaltų skolininko veiksmų nenurodyta, o tik formaliai paminėta, kad skolininko sutuoktinė gavo antstolio raginimą, įpareigojantį skolininką įvykdyti nutartį geruoju, tačiau per nurodytą terminą skolininkas to nepadarė. Todėl antstolio atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas, kad skolininkas nevykdė antstolio nurodymo, ir už tai pagrįstai nubaustas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, numatyta CPK 585 str., yra viena iš civilinio proceso kodekse įtvirtintų teismo nuobaudų rūšių (CPK 103 str.). Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymas nustato, kad bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama asmeniui, nevykdančiam antstolio reikalavimo ar kitaip kliudančiam antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus (CPK 585 str.). Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Teisėjų kolegijos nuomone, viena iš griežčiausių teismo nuobaudų rūšių – bauda, turi būti skiriama pagrįstai, o dėl nepakankamų įrodymų atsiradę neaiškumai turėtų būti vertinami asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai. Įvertinus bylos medžiagą pripažintina, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti skolininko E. Š. atsakomybę dėl antstolio reikalavimų neįvykdymo, todėl nuobaudos skyrimas nelaikytinas pagrįstu ir tikslingu.

Esant tokioms aplinkybėms laikoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio prašymas paskirti baudą atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – antstolio prašymą paskirti baudą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisEgidijus Tamašauskas