Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos subendrintos galutinės bausmės laiką visiškai įskaitytas bausmės laikas, atliktas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį bei juo įskaitytas į bausmę laikas. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš S. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 696,97 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. A. prašo jam už nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, ir pateikia su tuo susijusius argumentus, akcentuodamas, kad atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, susirado darbą, yra jauno amžiaus, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą įtvirtintos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas nuteistajam S. A. bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir bausmės skyrimą pakankamai motyvavo. Šie motyvai aiškūs, konkretūs bei išsamūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino S. A. nusikalstamos veikos pavojingumą, ankstesnes jo nusikalstamas veikas, jo asmenybę ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. A. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, bei į tai, kad ši veika yra smurtinė, baigta, spontaniška, nulemta staiga susiformavusio pykčio. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nenustatė S. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai). Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jis pripažįsta ką padarė ir nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju yra susitaikęs. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nuteistasis S. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tik iš dalies prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis nuoširdžiai nesigaili, ir tik apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, todėl nėra pagrindo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš prie apeliacinio skundo pateikto kvito matyti, kad nuteistasis S. A. po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino nusikaltimu padarytą žalą (2 t., b. l. 49). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis aplinkybėmis, S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie S. A. asmenybę ir jo pavojingumą, tinkamai įvertino ir kitus jį charakterizuojančius bylos duomenis – kad jis anksčiau teistas 9 kartus, iš kurių ir už analogiškų nusikaltimų padarymą; veiką padarė būdamas teistas. Visa tai, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir teistumų skaičių, rodo apie nuteistojo polinkį nusikalsti. Už šiuos aptartus ankstesnius S. A. nusikaltimus jam buvo taikytos švelnesnės bausmės – baudos, laisvės apribojimas ir ne kartą buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Ir tai nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kurį jis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus tik šiek tiek daugiau nei 3 mėnesiams po 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės už analogiškos veikos padarymą. O 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, S. A. paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė. Tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atskleidžia S. A. neigiamą požiūrį į bendrai visiems priimtinas moralės normas, charakterizuoja jį kaip linkusį pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedarantį išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Skirdamas S. A. bausmę, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio jo smurtinis nusikaltimas, padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta S. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis yra mažesnis nei vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu S. A. paskirtoji 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis (turi būti – 4 dalies), ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taikant apeliantui palankiausią galimą bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, S. A. buvo pridėta minimali dalis – 3 mėnesiai iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Taip pat, jam į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį, bei juo įskaitytas į bausmės laikas.

8. Pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine bausme taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 3 dalis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos parinkimas buvo priskirtas teismų kompetencijai, neteko galios nuo 2020 m. liepos 1 d. Konkrečios pataisos įstaigos parinkimas, vadovaujantis bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, yra perleistas kardomojo kalinimo vietos administracijai. Todėl jei nuosprendis priimamas, kai nebegalioja BK 50 straipsnio 3 dalis, teismas nebeturi nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Teisėjų kolegija, nekeičiant nuosprendžio esmės, atitinkamus pirmosios instancijos teismo padarytus netikslumus ištaiso, nustatant, kad S. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei pašalinant nurodymą – bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. A. nurodo, kad yra susitaręs su darbdaviu dėl įsidarbinimo, taip pat pateikė verslo liudijimą, išduotą 2020 m. gruodžio 9 d. Nuteistasis žada įsidarbinti jau kurį laiką, tačiau to niekaip nepadarė, nors yra jaunas ir darbingas. Pastebėtina, kad pažymą dėl įsidarbinimo, verslo liudijimą S. A. išsiėmė tik po šio nusikaltimo padarymo. Tokie duomenys leidžia spręsti apie tai, kad S. A. ėmėsi tam tikrų minimalių veiksmų tiesiog tikėdamasis tokiais argumentais sušvelninti savo teisinę padėtį šioje byloje. Įvertinus visus šiuos duomenis, pritartina skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad S. A. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės – baudos, laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jo nepaveikė teigiama linkme, jis toliau darė nusikaltimus, todėl tik griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas, gali jį paveikti. Atsižvelgus į tai, S. A. pagrįstai nebuvo skirta švelnesnė bausmės rūšis, kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatytos bausmės atlikimo.

10. Taigi, kolegijos nuomone, nors ir po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo S. A. atlygino žalą, S. A. paskirta ne per griežta bausmė, ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei.

11. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 1 696,97 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF) atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Bylos duomenys patvirtina, kad S. A. padarytą žalą atlygino PSDF biudžetui. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte (2020 m. gruodžio 10 d. gautame Vilniaus apygardos teisme) nurodyta, kad, kadangi S. A. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio, todėl procesas dėl 1 696,97 Eur žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 26 d. pažyma Nr. (12.32) PT-5821 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 135 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokatė L. Martinaitytė 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą ir 2020 m. lapkričio 25 d. sutartį ginti nuteistąjį S. A.. Ši advokatė ir dalyvavo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą S. A. atžvilgiu. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. A. nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl prašomos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

P. S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 1 696,97 Eur turtinės žalos priteisimo nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių subendrinimo S. A. patikslinti ir išdėstyti taip:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu Nr. 1-584-371/2019 paskirta galutine subendrinta vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.“.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą netikslumą iš jos pašalinant sakinį „Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.“.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš S. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.