Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant 74 MGL baudą;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 6 mėnesiams;

3. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant 148 MGL (5 573,68 EUR) baudą;

4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 MGL (152 EUR) baudą, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 152 MGL (5 776 EUR) bauda, 2015 m. spalio 12 d. išduotas vykdomasis dokumentas, 2019 m. rugsėjo 29 d. bauda išieškota;

5. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 06 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 148 MGL (5573,68 EUR) bauda, taikant BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi skirta papildoma pareiga 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 08 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje, taikant BK 67 straipsnį, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,90 EUR) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 152 MGL (5 776 EUR) bauda, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 08 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 152 MGL (5 776 EUR) bauda, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis;

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 05 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalis, skirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 08 d. nuosprendį ir Vilniaus regiono teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendį, skirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 152 MGL (5 776 EUR) bauda, visiškai jas sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių bei 5 776 EUR, t. y. 152 MGL dydžio bauda, taikant BK 65 straipsnio 2 dalį, baudą nustatyta vykdyti atskirai, atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje;

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pripažintas pagal BK 284 straipsnį, skirtas 45 parų areštas. BK 64¹ straipsniu - skirtas 30 (trisdešimt) parų areštas. Subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu), skirta galutinė subendrinta vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. A. 2019 m. birželio 01 d. apie 06:10 val., prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas nukentėjusiuoju M. P. ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas akyse ir skruostuose, odos nubrozdinimą nosyje, kliniškai diagnozuotus akiduobės dugno ir nosikaulių lūžius.

BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. birželio 1 d. registruotas įvykis – vyrui sulaužyta nosis. Pranešė praeivis. Aplinkybės neaiškios. Pasitiks prie garažų. Papildomos aplinkybės – slaugytoja pranešė, kad į Lazdynų ligoninę pristatė M. P., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Diagnozė – nosies kaulo lūžis, dešinės akies sumušimas, dešinės akies akiduobės lūžimas, daugybiniai veido kaulų lūžimai (T. 1, b. l. 10).

Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2019 m. birželio 1 d. BPC garso įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyta, kad iš BPC pateiktas Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašas telefoninio pokalbio tarp pranešėjo P. Š. (P. Š.) ir BPC Vilniaus skyriaus specialisto (S.):S.: 112; P. Š.: Laba diena, ką tik skambinau dėl greitosios pagalbos, sėdo telefonas. S.: Kokiu adresu Jūs norit išsikviesti? P. Š.: (duomenys neskelbtini). S.: Kokia gatvė? Pakartokite gatvės pavadinimą, neišgirdau. P. Š.: Aa... (duomenys neskelbtini)... kaip? [įraše girdisi pašalinio asmens balsas] P. Š.: (duomenys neskelbtini)... S.: (duomenys neskelbtini) gatvė? P. Š.: (duomenys neskelbtini)… Jo, (duomenys neskelbtini), ne ne ne, (duomenys neskelbtini) gatvė. S.: (duomenys neskelbtini), aha (duomenys neskelbtini). P. Š.: (duomenys neskelbtini), jo ir mes ten susitiksim jus. S.: (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)? P. Š.: Ne ne ne, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jo. S.: O butas? P. Š.: Aaa...buto tai nėra, mes garažuose buvom tai... S.: Aha ir, ir kas ten atsitiko pas jus? P. Š.: Nosis laužta, nu… sulaužyta.; S.: Ten kam? Vyrui, moteriai? P. Š.: Vyrui. S.: Vyrui, kiek metų jam? P. Š.: Na (duomenys neskelbtini) gal... nu ten su kapeikom ten... S.: (duomenys neskelbtini) metai, o kaip jam lūžo ta nosis? Kas jam atsitiko? P. Š.: Po smūgio, po smūgio. S.: Kas? P. Š.: Po smūgio. S.: Po smūgio, tai čia kam? Jums? ar kam? P. Š.: Ne, ne ne man, aš tik skambinau, reikia greitosios pagalbos. S.: Mhm supratau, o pareigūnai reikalingi? P. Š.: Net nežinau, kol kas gal ir ne. S.: Kol kas? Šnekėjot su juo? Su tuo vyru? P. Š.: Nu... nu jo, aš namo atėjau iškviečiau pagalbą, man reikia pagalbos šiaip... S.: Jūs pažįstate? Vardą pavardę žinote? P. Š.: Nu, ne nepažįstu, atvažiuokit ir pažiūrėsit. S.: O tapatybės jums žinomos? P. Š.: Pamačiau ir paskambinau. S.: O jūs pamatėte ką? Smūgį? Ar tiesiog nu... P. Š.: Kad nu... su nosim sulaužyta. S.: Jūs nešnekėjot su juo, taip? P. Š.: Nu jo, iškart va atėjau namo paėmiau telefoną. S.: A, Jūs namuose, o jis kažkur prie garažų? P. Š.: Jo, jo, jo, jo, tuoj eisiu prie jo. S.: Mhm, supratau. P. Š.: Aš būsiu lauke lauksiu. S.: Pasitiksit, taip? P. Š.: Jo. S.: Jūsų pavardė? P. Š.: Š.. S.: Š.? P. Š.: Š.. S.: Š., supratau, tai pasitikite tarnybas, gerai?... P. Š.: Per kiek būsit? S.: ...prie garažų... atvyks pareigūnai, medikai. P. Š.: Aš greitajai skambinau ten telefonas sėdo. S.: Supratau, tai atvyks pas jus, laukit. Pateiktame BPC garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp pranešėjo P. Š. (P. Š.), BPC Vilniaus skyriaus specialistės (S.) ir Greitosios pagalbos (G. P.): S.: 112, klausau. P. Š.: Ką tik skambinau dėl greitosios pagalbos. Per kiek bus... nu, jau trečią kartą skambinu. S.: Kokiu adresu, sakykite, kvietėte? P. Š.: (duomenys neskelbtini). S.: (duomenys neskelbtini). Kažkas pasikeitė pas jus? P. Š.: Nu jo, jam blogai, blogai darosi...sako nori... S.: Blogėja? P. Š.: Jo jo jo, blogėja. Sąmone čiut ne prarado. S.: Nedėkite ragelio, jungiu su greitąja, gerai? P. Š.: Aha. S.: Nedėkite ragelio. [garso įraše girdimas perjungimo garsas] G. P.: Greitoji, koks adresas? P. Š.: (duomenys neskelbtini). G. P.: O sakykite kas pablogėjo? P. Š.: Nu jam sako, kad ten sąmonę praranda truputį. G. P.: Bet ar praradęs sąmonę? P. Š.: Ne ne, kol kas ne, jo jo bet nori...nu kaip...šneka taip, kad... G. P.: (duomenys neskelbtini), taip? P. Š.: Jo, (duomenys neskelbtini), aš va ateisiu už IKI bus, už IKI. Už namo jo, ten prie garažo... prie prie... G. P.: ... dabar įvertinkit ar jis sąmoningas. P. Š.; Jo, jo, jo prie ten kur garažai garažai. Aš ten va esu. G. P.: Žiūrėkite telefoną prie savęs, mes jums paskambinsim kai privažiuos brigada. P. Š.: O už kiek būsit? Maždaug. G. P.: Nu jau važiuoja greitoji. P. Š.: Aišku, tai už namo bus, už namo ten kur garažai.. ten kur garažas bus. G. P.: Gerai, turėkite telefoną prie savęs. Ir ant šono jį dabar paguldykit. P. Š.: Ant šono, jo? G. P.: Taip. P. Š.: Aa... supratau, gerai. G. P.: Jis kvėpuoja? P. Š.: Jo, kol kas jo. G. P.: Tai ant šono jį paguldykite ir stebėkite kvėpavimą, jeigu praras sąmonę nustos kvėpuoti 033 skambinkit. P. Š.: Supratau, gerai. G. P.: Viso gero (T. 1, b. l. 40–41).

Specialisto išvadoje Nr. G 1885/2019 (01) nustatyta, kad M. P., nustatytos poodinės kraujosruvos akyse ir skruostuose, odos nubrozdinimas nosyje, kliniškai diagnozuoti akiduobės dugno ir nosikaulių lūžiai. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (T. 1, b. l. 56–57).

Medicinos dokumentų išraše / siuntime, Forma Nr. 027; 2019-06-18, (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad pacientas M. P., atvykęs į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, skundėsi skausmu viduriniame veido trečdalyje, apsunkintu kvėpavimu pro nosį, nosies deformacija, odos ir minkštųjų audinių aptirpimu abipus, viršutinės lūpos srityje, viršutinio žandikaulio dantų srityje. Paciento teigimu, sumuštas nepažįstamų asmenų. Traumos metu buvo neblaivus. Kreipėsi į RVUL, konsultuotas neurochirurgo, įtarus nazoetmoidalinio komplekso lūžį, pacientas nukreiptas į VULŽK. Stacionarizuotas skubos tvarka į veido ir žandikaulių chirurgijos I skyrių (T. 1, b. l. 58).

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota kaltinant S. A. tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu. Bylą nagrinėjant teisme, teismas 2020 m. birželio 30 d. teisiamajame posėdyje pranešė, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota į nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymius (BPK 256 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus aptartus duomenys juos pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), kuriuos ištyręs, konstatuoja, kad S. A. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Byloje nekyla abejonių dėl to, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 06.10 val., prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tarp neblaivių S. A. ir E. V. įsiplieskė konfliktas, dėl kurio šie buvo išėję į lauką aiškintis santykius. Tuo pačiu metu, į lauką išėjo ir nukentėjusysis M. P., kuris atsistojo tarp konfliktuojančių S. A. ir E. V. Tuo metu konfliktas peraugo iš žodinio į aktyvius grumtynių veiksmus, kai konfliktuojantys vieną kitą tampė už drabužių, siekė suduoti smūgius. Anot nukentėjusiojo M. P. ir konflikte dalyvavusių kaltinamojo S. A. ir liudytojo E. V., būtent nukentėjusysis siekė juos išskirti ir nuraminti. Tačiau, dėl minėtų asmenų konflikto nukentėjo ne jie patys, o nukentėjusysis, bandęs juos išskirti ir nuraminti.

Minėta, kad pradžioje, teisiamajame posėdyje iškilus abejonėms dėl tyčinio nukentėjusiojo sužalojimo, teismas pranešė apie galimybę veiką kvalifikuoti pagal kitą BK, nei nurodyta kaltinamajame akte. Tačiau, atnaujinus byloje įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai patvirtina, kad veika prieš nukentėjusįjį buvo padaryta tyčia. Tai patvirtina pačio nukentėjusiojo parodymai, kad jis, būdamas neblaivus, norėjo išskirti konfliktuojančius neblaivius kaltinamąjį S. A. ir liudytoją E. V., atsistodamas tarp jų. Nukentėjusiojo teigimu, jis atsimena tik tai, kaip atsigavęs jau buvo sumuštas. Kas jam sudavė, neatsimena. Tačiau tokias aplinkybes iš dalies paneigia byloje apklausto liudytojo J. P., t. y. nukentėjusiojo tėvo, parodymai, kad ligoninėje M. pasakė, kad S. A. jį sumušė prie garažų. Nesakė kaip. M. gynė draugą ir pats gavo. Neprisiminė ar sakė kokį draugą gynė. Neprisiminė ar sakė kodėl S. A. jį sumušė (T. 2, b. l. 23). Ikiteisminiame tyrime liudytojas J. P. davė tikslesnius parodymus, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 09.00 val. jam paskambino žmona J. P., kuri pranešė, kad jai paskambino jų sūnus, kuris pasakė, jog yra Vilnius Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje, kur nuvykęs, pamatė sumuštą savo sūnų, kuris jam atsakė, kad sumušė jo draugas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kažkur (duomenys neskelbtini) garažų masyve, nes jie ten gėrė alkoholinius gėrimus. Kilo konfliktas tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir E. „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo mušti draugą E., o jo sūnus gynė E. „(duomenys neskelbtini)“ supykęs, pradėjo mušti jo sūnų (T. 1, b. l. 27). Taigi, tokie parodymai, duoti neužilgo po įvykio, ir kuriuos liudytojas patvirtino ir teisme, parodo, kad konflikto metu su liudytoju E. V., kaltinamasis S. A. nukreipė savo įniršį ir į juos išskirti bandžiusį nukentėjusįjį M. P. ir šiam sudavė smūgius bei sužalojo.

Liudytojas E. V. iš dalies patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusiajam sudavė būtent kaltinamasis, kai nukentėjusysis jį gynė ir kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Smūgio nematė, bet išbėgęs į lauką prie garažų pamatė gulintį kruviną nukentėjusįjį, kuriam iš nosies bėgo kraujas, o kaltinamojo šalia jo jau nebuvo.

Iš dalies aplinkybes, kad nukentėjusysis bandė užstoti liudytoją E. V. ir/ar šį ir kaltinamąjį išskirti, neginčija ir pats kaltinamasis S. A., pripažinęs savo kaltę iš dalies bei pažymėjęs, kad galėjo netyčia suduoti nukentėjusiajam M. P., kuris yra jo draugas. Visgi, teismas atmeta netyčinio nukentėjusiojo sužalojimo faktą, nes tokie kaltinamojo parodymai dėl netyčinio sužalojimo ir tik vieno galimo smūgio sudavimo nukentėjusiajam neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Minėta, kad nukentėjusiajam M. P. buvo suduotas ne vienas, o ne mažiau trijų smūgių, dėl kurių jam buvo nustatyti Specialisto išvadoje Nr. G 1885/2019 (01) konstatuoti sužalojimai, kurie kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje paneigta galimybė tokius sužalojimus padaryti pastarajam nukritus, nes jie nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Išvadą teisiamajame posėdyje patvirtino ir teismo medicinos ekspertas, davęs šią išvadą. Todėl veika kvalifikuota teisingai, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už kurią numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje. Abejonių, kad neblaivus kaltinamasis dėl įvykusio konflikto tyčia, suduodamas trys smūgius, sužalojo nukentėjusįjį M. P., kurį jis vadina savo draugu, nėra. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad dėl esamų draugiškų santykių, galimai nukentėjusysis M. P. ir liudytojas E. V. teisiamajame posėdyje siekė sušvelninti kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Tai nukentėjusysis bandė padaryti ir anksčiau, apsaugant kaltinamąjį, nes pirmo pranešimo apie nusikalstamą veiką metu nurodė, kad jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Tačiau tokios pastangos nuėjo per niek dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurias patvirtino ir specialisto išvada. Pagrindo, dėl kurio liudytojo E. V. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, būtų laikomi melagingais, teismas nenustatė. Pastarasis, perskaičius jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, patvirtino juos ir nurodė, kad visko neatsimena.

Dėl skirtinos bausmės

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta, spontaniška, nulemta staiga susiformavusio pykčio. Teismas nenustato kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį kaltinamajam S. A. taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jis yra jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (T. 1, b. l. 66), veiką padarė būdamas teistas, taip pat teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką (T. 1, b. l. 61–65), baustas už administracinių nusižengimų padarymą (T. 1, b. l. 68–69), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Pažymėtina, kad teismas kaltinamojo S. A. elgesį iš esmės negali vertinti teigiamai, atsižvelgiant į jo jauną amžių bei teistumų skaičių, galima daryti išvadą apie jo polinkį nusikalsti.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį S. A. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu Nr. 1-584-371/2019 paskirta galutine subendrinta vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis). Į šios bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį bei juo įskaitytą į bausmę laiką.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti S. A. nusikalstama veika dėl M. P. gydymo patirtą 1 696,97 eurų dydžio turtinę žalą (T. 1, b. l. 45).

Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad buvo suteiktos šios paslaugos – veido ir žandikaulių chirurgo (diagnozė – skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis), otorinolaringologo (diagnozė – nosies kaulų lūžis), viršutinio žandikaulio operacija – kai būklė sudėtinga (skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis (T. 1, b. l. 47), visas M. P. gydymas kainavo 1 696,97 eurus, šios žalos baudžiamojo proceso metu kaltinamasis neatlygino.

Kaltinamasis ieškinį pripažino. Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl S. A. nusikalstama veika dėl M. P. gydymo patirtos 1 696,97 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš S. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 1 696,97 eurų suma.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su BPC garso įrašu (prisegtas prie Tomo 1 galinio viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu Nr. 1-584-371/2019 paskirta galutine subendrinta vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos subendrintos galutinės bausmės laiką visiškai įskaityti bausmės laiką, atliktą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį bei juo įskaitytą į bausmę laiką.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su BPC garso įrašu.

Priteisti iš S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 696,97 EUR (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt šeši eurai, 97 ct.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.