- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-43-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34747-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, J. L. M.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje
- Kategorijos
- 2.1.5.1Ieškinio senaties terminai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir J. L. M. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 835,11 Lt išmokėtą draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-18 įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltas dėl eismo įvykio J. L. M., vairuodamas automobilį NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Automobilis Skoda buvo apdrausta savanoriškuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ filiale, todėl ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 1 835,11 Lt dydžio draudimo išmoką už transporto priemonei Skoda padarytus apgadinimus.
Atsiliepimas
Atsakovas J. L. M. atsiliepimu į ieškinį su jo nesutiko. Nurodė, kad ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką galėjo per įstatymų nustatytą terminą kreiptis į jo transporto priemonę apdraudusį draudiką AB „Lietuvos draudimas“, tačiau to nepadarė, todėl AB „Lietuvos draudimas“ jam atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo išmokos ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Pažymėjo, jog jokių duomenų, kad draudimo sumos būtų viršytos nėra, todėl visą turtinę žalą už jį turi kompensuoti AB „Lietuvos draudimas“.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškinį su jo nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atlyginant žalą turi būti įvertintas nusidėvėjimas. Taip pat nurodė, kad ieškovas dėl patirtos žalos priteisimo su ieškiniu kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo eismo įvykio, o įstatyme numatyta pretenzine tvarka naudojosi netinkamai, t. y. pareiškė reikalavimus praėjus daugiau nei vienerių metų senaties terminui, todėl turi prisiimti neigiamas pasekmes – jam nepalankesnį senaties skaičiavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 531,48 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą dėl to, ar nukentėjusiojo asmens draudikui, išmokėjusiam draudėjui UAB „Maldon Car Fleet“ draudimo išmoką pagal transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutartį, reiškiant atgręžtinį reikalavimą į kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusį draudėja yra taikomi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyti pretenzijos pateikimo terminai ir taikytino ieškinio senaties termino rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, kurioje nurodyta, kad TPVCAPDĮ įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Nurodė, kad 2012-04-18 eismo įvykyje nukentėjęs asmuo UAB „Maldon Car Fleet“ savo reikalavimą dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo jo kaltininkui atsakovui J. M. M. turėjo teisę pareikšti per 3 metus (CK 1.125 str. 8 d.). Taip pat nurodė, kad ieškovas į tarp nukentėjusiojo asmens ir eismo įvykio kaltininko susiklosčiusius deliktinius teisinius santykius įstojo subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.). Kadangi ieškovas nukentėjusiam asmeniui UAB „Maldon Car Fleet“ atlygino eismo įvykio metu patirtą žalą, todėl įgijo teisę per 3 metų terminą nuo šio eismo įvykio dienos (2012-04-18) reikalauti, kad žalą atlygintų eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, t. y. atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Nurodė, kad TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytų pretenzinių terminų praleidimas neturi teisinės reikšmės ieškovo teisės į reikalavimą atlyginti žalą patenkinimui. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktoje UAB „ARX Autoservisas“ sąmatoje detalės sudaro itin nedidelę dalį (129,36 Lt), kad nuo automobilio Skoda Octavia pirmosios registracijos datos (2010-09-27) iki eismo įvykio buvo praėję tik vieneri metai, todėl atmetė atsakovo argumentus dėl nuostolių sumos sumažinimo kaip neįrodytus ir nepagrįstus. Teismas nenustatė TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nurodytų žalos atlyginimo ribų viršijimo, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1 835,11 Lt žalos atlyginimą, o ieškovo reikalavimą atsakovui L. M. M. atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimą ir ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas ieškinio senaties taikymo bei pretenzinių terminų reikšmės aiškinimo taisykles.
1. Išmokėjęs draudimo išmoką draudikas, įgijo reikalavimo teisę į už žalą atsakingo asmens draudiką, t. y. AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų terminų ir tvarkos. Ieškovas pretenziją atsakingam draudikui AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 2013 m. birželio 19 d., tačiau tokia pretenzija turėjo būti pareikšta per 1 metų pretenzinį terminą nuo eismo įvykio, t. y. vėliausiai 2013 m. balandžio 18 d., nebent yra aplinkybės, kurios trukdo tai atlikti per šį terminą, tokiu atveju ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio. Ieškovas, gavęs AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymą tenkinti reikalavimą į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014 m. balandžio 30 d., nors draudimo išmoką išmokėjo ir reikalavimo teisę į draudiką įgijo 2013 m. sausio 15 d.
2. Kadangi ieškovas dėl patirtos žalos atlyginimo į AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi ieškiniu, kuris teisme priimtas 2014-04-30 (t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo eismo įvykio), o TPVCAPD įstatyme numatyta pretenzine tvarka naudojosi netinkamai (pareiškė reikalavimus praėjus daugiau nei vienerių metų terminui), ieškovas turi prisiimti neigiamas pasekmes – jam nepalankesnį ieškinio senaties skaičiavimą.
3. Reikalavimams, kurie nukreipiami į draudiką, yra taikytinas CK 1.125 str. 7 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių kylantiems ginčams. Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl teismas atsakovo prašymu turėjo jį taikyti. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo atgręžtinio reikalavimo teisės įgijimo momento, t. y. išmokos išmokėjimo 2013-01-15.
4. Išmokos dydis grindžiamas išskirtinai vien tik remonto sąmata, kuri sudaryta 2012-04-23 autoserviso UAB „ARX Autoservisas“. Remonto suma pagal šią sąmatą sudaro 2 412,90 Lt. Sąmatos suma ir išmokėtos bei reikalaujamos draudimo išmokos suma nesutampa. Žala atlyginama nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo, tačiau tokių duomenų nepateikta. Pavedimo kopijoje nurodyta, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal sąskaitą – faktūra, tačiau tokio dokumento nebuvo pateikta. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti žalos dydį, nurodyti iš ko susideda žala.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 1 835,11 Lt dydžio draudimo išmoką už transporto priemonei Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustai transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, padarytus apgadinimus.
2. Ieškovui teisė reikalauti žalos atlyginimo t.y. reikšti pretenziją dėl žalos kilimo iš atsakingo asmens arba jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko įgijo 2013-01-15 išmokėjus pagal UAB „Maldon Car Fleet“ draudimo išmoką (CK 6.1015 str.). Ieškovas 2013-06-19 pateikė pretenziją atsakovui, todėl laikytina, kad Ieškovas nepraleido įstatyme numatyto vienerių metu pretenzinio termino.
3. Ieškinio senatis turi būti skaičiuojama būtent nuo atsakovo atsisakymo tenkinti pretenziją. Atsakymą, jog atsakovas netenkins ieškovo pretenzijos ieškovas gavo 2013-07-12, todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojama ieškinio senatis.
4. Ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė ARX autoservisas remonto sąmatą Nr. 6685. Iš remonto sąmatos aiškiai matosi kokie darbai buvo atlikti, jų įkainiai ir keistos detalės
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-04-18 įvyko eismo įvykis, kurio metu įvažiuojant į stovėjimo vietą atsakovas J. L. M. vairuodamas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustą automobilį NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį SKODA OCTAVIA, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustą transporto priemonių savanoriškuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ filiale. Automobilio remonto kaina pagal 2012-04-23d. UAB „ARX Autoservisas“ pateikta sąmata buvo 2412,90Lt. Ieškovas 2013-01-15 draudėjui išmokėjo 1 835,11 Lt dydžio draudimo išmoką, o 2013-06-19 kreipėsi į atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ dėl išmokėtos draudimo sumos kompensavimo. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2013-07-03 panešimu atsisakė atlyginti draudimo išmoką, nurodydamas, kad praleistas 1 metų senaties terminas pretenzijai pateikti. Ieškovas 2014-05-02 ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovas neginčija, jog išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas įgijo reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį, tačiau teigia, kad ieškovas praleido terminus. Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pretenzijos pateikimo terminų ir ieškinio senaties terminų skaičiavimo.
Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui.
TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Pretenzijos tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-10-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 padarė išvadą, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Taip pat išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) atsisako ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).
Minėta, kad eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis, įvyko 2012-04-18. Ieškovas žalą, patirtą dėl eismo įvykio, atlygino 2013-01-15 pagal draudėjo 2013-01-10 prašymą, todėl nuo 2013-01-15 įgijo teisę per vienerius metus reikšti draudikui pretenziją. Pretenzija pareikšta 2013-06-19, taigi nepraleidus TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti. Jeigu pretenzine tvarka, kaip reikalaujama įstatymo, naudojamasi – draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista ir nuo atsisakymo dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad tarp draudikų, kai žalą atlyginęs draudikas pareiškia reikalavimą žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Konkrečiu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo atsakovui atsisakius mokėti išmoką pagal ieškovo reikalavimą, t. y. ieškovui gavus atsakovo 2013-07-03 pranešimą. Kadangi ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014-05-02, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimų dydis nėra pagrįstas konkrečiais duomenimis ir dokumentais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė UAB ARX autoserviso 2012-04-23 remonto sąmatą, iš kurios matosi, kokie darbai buvo atlikti, atliktų darbų įkainiai ir kokios detalės buvo keistos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nesutikdamas su remonto sąmata, savo skaičiavimu nepateikė, nenurodė kokį nusidėvėjimo dydį reikėtu taikyti. Nors apeliantas nurodo, kad neturėjo reikiamų duomenų nusidėvėjimui išskaityti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visos keistos detalės buvo nurodytos UAB ARX autoserviso 2012-04-23 remonto sąmatoje, kuria apeliantas galėjo pasinaudoti ir apskaičiuoti nusidėvėjimo dydį.
Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad padaryta žala neviršija TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos, todėl pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo atsakingam už žalą asmeniui J. L. M..
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.