Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-02-05 · Civilinė byla Nr. e2-3629-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
e2-3629-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05327-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
Vilniaus teritorinės
Atsakovas
O. B.
Advokatai
Virginija Pilipavi
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3629-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05327-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,dalyvaujant ieškovės Vilniaus teritorinės darbo biržos atstovei Linai Kaminskaitei,atsakovo O. B. atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui O. B. dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Ieškovė pateikė ieškinį, prašė iš atsakovo priteisti 2759,91 Eur išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu (b. l. 1-5). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais: Atsakovas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje buvo įregistruotas 2014-03-03 kaip darbo ieškantis asmuo. Ieškovė ir atsakovas 2015-01-06 sudarė dvišalę mokymo sutartį Nr. NAKD/DMS/1-74 (toliau – Sutartis);Pagal Sutarties 2 punktą atsakovas įsipareigojo įgyti santechniko kvalifikaciją, reikalingą Sutarties 4 punkte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip iki 2015-06-12 pagal santechniko mokymo programą. Pagal Sutarties 5.1 punktą darbo birža įsipareigojo išduoti atsakovui mokymo kuponą, kuriuo įsipareigojo sumokėti atsakovo pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą;2015-01-09 atsakovui buvo išduotas Mokymo kuponas Nr. NAKD/PMK/1-350 (toliau – Mokymo kuponas). Pagal Mokymo kupono II dalies 2.2.1 punktą ieškovė skyrė 1477,06 Eur dydžio sumą profesinio mokymo teikėjui UAB „Amatų mokymo centrui“ (toliau – Mokymo teikėjas) už atsakovui suteiktas profesinio mokymo paslaugas pagal santechniko mokymo programą;2015-01-15 atsakovas ir Mokymo teikėjas sudarė Profesinio mokymo sutartį Nr. 1-23. Mokymo teikėjas 2015-08-17 atsakovui išdavė profesinio mokymo diplomą L Nr. 005127, kuriuo patvirtino, kad atsakovas baigė profesinį mokymą ir įgijo santechniko kvalifikaciją;Ieškovė Mokymo teikėjui už atsakovo profesinį mokymą iš viso sumokėjo 1477,06 Eur;Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 10 dalies nuostata, Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. Al-49935.2 (toliau – Aprašas), 35.3 punktais, Sutarties 5.2 punktu ir atsižvelgdama į atsakovo mokymo užsiėmimų lankomumą, atsakovui sumokėjo tokio dydžio mokymo stipendijas: 2015-02-19 – 85,71 Eur, 2015-03-25 – 180,00 Eur, 2015-04-30 – 180,00 Eur, 2015-05-29 – 180,00 Eur, 2015-06-17 – 180,00 Eur, 2015-07-24 – 180,00 Eur, 2015-08-27 – 195,00 Eur, 2015-09-21 – 102,14 Eur. Iš viso atsakovui priskaičiuota ir išmokėta 1282,85 Eur dydžio profesinio mokymo stipendija;Atsakovas, baigęs profesinį mokymą, pagal įgytą kvalifikaciją 2015-09-09 įsidarbino UAB „TM STATYBA“, tačiau jau 2015-11-04 buvo atleistas iš minėtos darbovietės jo paties prašymu (savo noru). Po atleidimo pagal įgytą kvalifikaciją neįsidarbino;Pagal Sutarties 7.6 punktą atsakovas įsipareigojo įsidarbinęs nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį nuo įsidarbinimo dienos. Atsakovas savo noru nutraukė darbo sutartį su darbdaviu nepraėjus 6 mėnesiams nuo įsidarbinimo, o tai pagal Aprašo nuostatas nėra laikoma svarbia priežastimi. Atsakovas, savo prašymu nutraukęs darbo sutartį su darbdaviu, pažeidė Sutarties 7.6 punktą. Pagal Sutarties 7.7 punktą atsakovas įsipareigojo atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu jis nevykdys arba netinkamai vykdys Sutarties 7.1-7.6 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše. Jei išlaidos nurodytos šiame punkte nėra grąžinamos darbo biržai, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje taip pat yra įtvirtinta prievolė kitai sutarties šaliai atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu;Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyrius informavo atsakovą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą 2016-03-15 raštu Nr. Sl/l-2075-(7.7-l). Pakartotinai atsakovui buvo siųstas Vilniaus teritorinės darbo biržos 2016-12-16 raštas Nr. S-5531-(8.9.), tačiau grįžo neįteiktas (atsakovas neatsiėmė pašte). Atsakovas su ieškove nebendradarbiavo, sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir skolos negrąžino.

Atsiliepimas

2. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nepalankaus atsakovui teismo sprendimo atveju, prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ne trumpesniam kaip 60 mėnesių laikotarpiui, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą mokėti ieškovei po ne daugiau kaip 50,00 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinįjį mėnesį sumokant likusią skolos dalį, iki visiško skolos padengimo (b. l. 104-106). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Ieškovė ir atsakovas sudarė Sutartį. Atsakovas 2015-01-15 Profesinio mokymo sutarties Nr. 1-023, sudarytos su UAB „Amatų mokymo centras“, pagrindu įgijo santechniko kvalifikaciją, jam išduotas 2015­08-17 profesinio mokymo diplomas L Nr. 005127. Baigęs profesinį mokymą, atsakovas pagal įgytą kvalifikaciją 2015-09-09 įsidarbino UAB „TM STATYBA“;

2.2. Atsakovo ir UAB „TM STATYBA“ sudarytoje darbo sutartyje, be kitų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, buvo sulygta ir dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio bei jo mokėjimo tvarkos, darbdavys, minėtoje darbo sutartyje, be kita ko, buvo įsipareigojęs mokėti atsakovui darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Nors atsakovas darbo sutartyje sulygtą darbą dirbo nuo 2015-09-09 iki 2015-11-04, t. y. beveik du mėnesius, tačiau darbdavys per visą šį laikotarpį nemokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, t. y. darbo sutartyje ir įstatymuose nustatyta tvarka nevykdė savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir taip pažeidė tiek darbo sutarties sąlygas, tiek įstatymo reikalavimus. Darbdavys nereagavo į atsakovo prašymus sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį;

2.3. Atsakovas apie susidariusią situaciją informavo Vilniaus teritorinę darbo biržą – buvo nuvykęs į darbo biržą, paaiškino situaciją ir prašė padėti jam surasti kitą darbą pagal įgytą santechniko kvalifikaciją, taip pat pats aktyviai ieškojo darbo, tačiau įsidarbinti santechniku jam nepavyko. 2016-12-02 atsakovas įsidarbino UAB „Stebulė“;

2.4. Nagrinėjamoje byloje taikytinos teisės aktų redakcijos, galiojusios 2015-11-04, t. y. atsakovo ir UAB „TM STATYBA“ darbo sutarties nutraukimo metu. Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad teritorinei darbo biržai jos patirtas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas išlaidas privalo atlyginti bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų. To paties straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 12 dalyje nurodytos svarbios priežastys nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše;

2.5. Aprašo 36 punkto 36.2 papunktyje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, laikoma, be kita ko, darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Nagrinėjamu atveju būtent ir susidarė teisės akto leidėjo reglamentuota situacija, kai atsakovas darbo sutartį nutraukė dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, o dėl darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymo;

2.6. Atsakovas pateikė UAB „Stebulė“ pažymą, kuri patvirtina, kad jis nuo 2016-12-02 dirba šioje bendrovėje teritorijų valytoju ir jam per mėnesį mokamas 200,00 Eur darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų jis neturi. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro paieškos duomenų matyti, kad atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurį perleidęs iš karto galėtų sumokėti jam priteistą sumą. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl savo ypač sunkios turtinės padėties atsakovas nebus pajėgus iš karto įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimą, jeigu toks bus priimtas.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti bei netenkinti atsakovo atstovės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Papildomai paaiškino, jog pagal turimus duomenis atsakovui buvo mokamas atlyginimas už darbą UAB „TM STATYBA“, darbo sutartis buvo nutraukta atsakovo prašymu. Nurodė, jog įstatymas nenumato galimybių atleisti atsakovą nuo mokėjimo ar sumažinti sumą, tačiau neprieštarautų, jeigu priteista suma būtų išdėstyta 36 mėnesių laikotarpiu. Nuo 2017-07-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme aiškiai apibrėžta jo taikymo sritis, kad jis taikomas toms sutartims, kurios buvo sudarytos po šio įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju profesinio mokymo sutartis buvo sudaryta anksčiau nei įsigaliojo minėtas įstatymo pakeitimas. Ieškovės atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 2 dalies, kadangi atsakovas tokioje padėtyje atsidūrė savo veiksmais, pats prisiėmė įsipareigojimus ir jų nevykdė. Atsakovas neįrodė savo blogos sveikatos būklės (b. l. 130-132, 167, 170-171).

Atsiliepimas

4. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovė iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nepalankaus atsakovui teismo sprendimo atveju, prašė, remiantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, sumažinti prašomą priteisti sumą per pusę (iki 1379,99 Eur), taip pat išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ne trumpesniam kaip 60 mėnesių laikotarpiui, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Papildomai prašė teismo prieš priimant sprendimą šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Užimtumo įstatymo 63 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu, t. y, netaikomos nuostatos, palengvinančios subjektų padėtį, neprieštarauja Konstitucijai. Papildomai paaiškino, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, kuriuo pakeistas teisinis reglamentavimas dėl Darbo biržos suteiktos paramos bedarbių profesiniam mokymui. Numatyta, kad tokie asmenys kaip atsakovas nebeturi pareigos grąžinti patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu. Atsakovas yra senyvo amžiaus, jo pajamos iki 2017-10-10 buvo 200,00 Eur per mėnesį (šiuo metu neturi jokio pragyvenimo šaltinio), turi sveikatos problemų, neturi turto, todėl abejotina ar per metus-dvejus turės galimybę išmokėti priteistą sumą. Nagrinėjamu atveju pagal analogiją prašė taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytą galimybę mažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės (turtinė atsakovo padėtis, įstatymo pakeitimas) sudarytų pagrindą mažinti reikalaujamą priteisti sumą. Atsakovas esminę sąlygą įvykdė – išsilavinimą įgijo. Atstovė nurodė, jog šiuo metu jai nepavyksta susisiekti su atsakovu, turi duomenis, kad atsakovas yra atleistas iš UAB „Stebulė“. Atsakovo atstovės manymu, ginčas šioje byloje yra kilęs ne iš civilinių santykių, o iš viešojo administravimo srities, t. y. administracinis ginčas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administraciniuose santykiuose, skirtingai nei civiliniuose, galioja bendrasis teisės principas lex benignior retro agit, reiškiantis, kad įstatymas, lengvinantis subjekto padėtį, turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovė mano, jog Užimtumo rėmimo įstatymo 63 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria yra paneigiamas lex benignior retro agit principo taikymas atsakovo ir kitų asmenų, kurie sutartis dėl profesinio mokymo buvo sudarę iki Užimtumo įstatymo pakeitimo, kelia abejonių dėl šios normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atstovės įsitikinimu, minėtas teisinis reguliavimas galimai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą, 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę socialinę apsaugą nedarbo atveju (b. l. 130-132, 167, 170-171).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

5. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl negrąžintų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu. Ginčo dėl to, kad atsakovui buvo suteiktas profesinis mokymas, nėra. Ginčo dėl to, kad ieškovė už atsakovo profesinį mokymą Mokymo tiekėjui sumokėjo 1477,06 Eur sumą bei atsakovui išmokėjo 1282,85 Eur dydžio profesinio mokymo stipendiją, taip pat nekilo. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad atsakovas nevykdė pagal Sutartį jam tenkančių įsipareigojimų – baigė profesinį mokymą ir įgijo santechniko kvalifikaciją, tačiau savo noru nutraukė darbo sutartį su darbdaviu nepraėjus 6 mėnesiams nuo įsidarbinimo, o tai pagal Aprašo nuostatas nėra laikoma svarbia darbo sutarties nutraukimo priežastimi. Atsižvelgdama į tai, ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu (1477,06 Eur ieškovės sumokėtą sumą Mokymo tiekėjui ir atsakovui išmokėtą 1282,85 Eur dydžio profesinio mokymo stipendiją).

6. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, kad jis dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą beveik du mėnesius, tačiau darbdavys per visą šį laikotarpį nemokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, todėl buvo nutraukta darbo sutartis. Atsakovo atstovė rėmėsi 2017-07-01 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, kuriuo pakeistas teisinis reglamentavimas ir numatyta, kad tokie asmenys kaip atsakovas nebeturi pareigos grąžinti patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu. Atsakovo atstovės manymu, ginčas šioje byloje yra kilęs ne iš civilinių santykių, o iš viešojo administravimo srities, t. y. administracinis ginčas. Atsakovo atstovė nurodė, kad administraciniuose santykiuose, skirtingai nei civiliniuose, galioja bendrasis teisės principas lex benignior retro agit, reiškiantis, kad įstatymas, lengvinantis subjekto padėtį, turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovė mano, jog Užimtumo rėmimo įstatymo 63 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria yra paneigiamas lex benignior retro agit principo taikymas atsakovo ir kitų asmenų, kurie sutartis dėl profesinio mokymo buvo sudarę iki Užimtumo įstatymo pakeitimo, kelia abejonių dėl šios normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atstovė įrodinėjo, kad atsakovas yra senyvo amžiaus, jo pajamos iki 2017-10-10 buvo 200,00 Eur per mėnesį (šiuo metu neturi jokio pragyvenimo šaltinio), turi sveikatos problemų, neturi turto, todėl tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas, atsakovas neturėtų galimybių iš karto sumokėti priteistą sumą, prašė ją išdėstyti 60 mėnesių.

7. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2015-01-06 sudarė Sutartį, pagal kurios 2 punktą atsakovas įsipareigojo įgyti santechniko kvalifikaciją, reikalingą Sutarties 4 punkte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip iki 2015-06-12 pagal santechniko mokymo programą (b. l. 14-17). Pagal Sutarties 5.1 punktą ieškovas įsipareigojo atsakovui išduoti mokymo kuponą, pagal kurį įsipareigojo sumokėti mokinio pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą (b. l. 15). Atsakovui 2015-01-09 buvo išduotas mokymo kuponas Nr. NAKD/PMK/1-350, pagal kurį ieškovas skyrė 1477,06 Eur dydžio sumą profesinio mokymo teikėjui UAB „Amatų mokymo centrui“ už atsakovui suteiktas profesinio mokymo paslaugas pagal santechniko mokymo programą (b. l. 18-21). Mokymo teikėjas 2015-08-17 atsakovui išdavė profesinio mokymo diplomą L Nr. 005127, kuriuo patvirtino, kad atsakovas baigė profesinį mokymą ir įgijo santechniko kvalifikaciją (b. l. 22). Ieškovė Mokymo teikėjui už atsakovo profesinį mokymą iš viso sumokėjo 1477,06 Eur (b. l. 48-50, 54-58, 62-65, 69-71, 75-83). Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu atsakovui 2015-02-19 išmokėjo 85,71 Eur dydžio stipendiją, 2015-03-25 – 180,00 Eur, 2015-04-30 – 180,00 Eur, 2015-05-29 – 180,00 Eur, 2015-06-17 – 180,00 Eur, 2015-07-24 – 180,00 Eur, 2015-08-27 – 195,00 Eur, 2015-09-21 – 102,14 Eur. Iš viso atsakovui priskaičiuota ir išmokėta 1282,85 Eur dydžio profesinio mokymo stipendija (b. l. 26-41). Atsakovas, baigęs profesinį mokymą, pagal įgytą kvalifikaciją 2015-09-09 įsidarbino UAB „TM STATYBA“, tačiau jau 2015-11-04 buvo atleistas iš minėtos darbovietės jo paties prašymu (savo noru). Po atleidimo pagal įgytą kvalifikaciją neįsidarbino (b. l. 23, 120-122). Pagal Sutarties 7.6 punktą atsakovas įsipareigojo įsidarbinęs nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį nuo įsidarbinimo dienos (b. l. 16). Atsakovas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą buvo informuotas ieškovo 2016-03-15 raštu Nr. Sl/l-2075-(7.7-l). Pakartotinai atsakovui buvo siųstas Vilniaus teritorinės darbo biržos 2016-12-16 raštas Nr. S-5531-(8.9.) (b. l. 24-25).

IV. Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas bei teismo išvados

Dėl reikalavimo priteisti skolą

9. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.189 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutartimi atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje, mokytis ir įgyti kvalifikaciją, įsidarbinęs nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį nuo įsidarbinimo dienos (Sutarties 7.1 ir 7.6 punktais). Taip pat atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui visas jo patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu atsakovas nevykdys arba netinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus (Sutarties 7.7 punktas).

10. 2017-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad teritorinei darbo biržai privalo atlyginti visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalyje nurodytas išlaidas bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, be kita ko, numatyta, kad teritorinei darbo biržai privalo atlyginti išlaidas, kurių atlyginimo dydis mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimo nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius. Minėto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad teritorinei darbo biržai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavių pasiūlymai ar paraiškos, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, priimami pagal jų pateikimo dieną galiojusias Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu profesinio mokymo sutartį sudarė 2015-01-06. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 63 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo, galiojusio iki 2017-07-01, nuostatos.

12. Iki 2017-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad teritorinei darbo biržai jos patirtas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas išlaidas privalo atlyginti bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų, taip pat darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sutarties įsipareigojimų. Minėto straipsnio 13 dalyje nurodytos išlaidos (profesinio mokymo paslaugų; mokymo stipendijos mokėjimo; kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal; apgyvendinimo; privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų), kurių šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino teritorinei darbo biržai, išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 14 dalis).

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas pagal Sutartį jam tenkančių įsipareigojimų nevykdė, tai yra – pagal įgytą kvalifikaciją 2015-09-09 įsidarbino UAB „TM STATYBA“, tačiau jau 2015-11-04 buvo atleistas iš minėtos darbovietės jo paties prašymu (savo noru). Ieškovė pateikė į bylą duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovui buvo mokamas atlyginimas už darbą UAB „TM STATYBA“ (b. l. 123-129). Todėl atsakovo argumentai, jog jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, atmestini kaip nepagrįsti. Kitų svarbių priežasčių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog sutartinių įsipareigojimų nevykdymas būtų pateisinamas, atsakovas nenurodė, o vien samprotavimai apie tai, kad atsakovas galėjo turėti sveikatos sutrikimų bei gydytis psichiatrijos ligoninėje, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei duomenimis, jog išėjimą iš darbo sąlygojo liga ar kita objektyviai pateisinama priežastis, juo labiau, kad teismo posėdis ne kartą buvo atidėtas, suteikiant galimybę atsakovui pateikti papildomus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad teismas, netenkindamas atstovo atstovės 2017-12-08 prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nurodė, jog aplinkybė, kad pats atsakovas, kuris turėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi, nebendradarbiauja su atstove, nėra pagrindas spręsti, jog atsakovas duomenų negali gauti bei teismui kreiptis į gydymo įstaigą dėl jų išreikalavimo. Teismui netenkinus atsakovo atstovės prašymo, nei atsakovas, nei jo atstovė nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsi į gydymo įstaigą dėl duomenų gavimo. Priešingai, atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, o atsakovo atstovė nurodė, jog su atsakovu nepavyko susitikti. Toks atsakovo pasyvus elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su bendradarbiavimo, sąžiningumo reikalavimais. Todėl nepaneigus ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, atsakovas prisiėmė neigiamų procesinių padarinių kilimo riziką.

14. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį atmesti bei spręsti, jog buvo svarbios ir objektyviai pateisinamos priežastys, sąlygojusios sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tokiu atveju po atleidimo pagal įgytą kvalifikaciją atsakovui neįsidarbinus, buvo pažeistas Sutarties 7.6 punkte nustatytas įsipareigojimas įsidarbinus nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį nuo įsidarbinimo dienos (b. l. 16, 23, 120-122). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2759,91 Eur dydžio išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, sumą (1477,06 Eur + 1282,85 Eur = 2759,91 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas (žr., 9, 12 punktus).

Dėl ginčo pobūdžio ir įstatymo grįžtamosios galios

15. Atsakovas įrodinėjo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs ne iš civilinių, o iš administracinių teisinių santykių. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad administraciniuose santykiuose, skirtingai nei civiliniuose, galioja bendrasis teisės principas lex benignior retro agit, reiškiantis, kad įstatymas, lengvinantis subjekto padėtį, turi grįžtamąją galią. Todėl nepaisant to, kad pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 63 straipsnio 3 dalį expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais) nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo, galiojusio iki 2017-07-01, nuostatos, atsakovo atstovė prašo taikyti nuo 2017-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, kurios gerina atsakovo padėtį. Atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos pateiktą vertinimą, jog darbuotojų profesinio mokymo organizavimas ir įgyvendinimas yra viešojo administravimo sritis.

16. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017-11-02 nutartimi išsprendė, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija pasisakė, kad bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo organizavimas ir įgyvendinimas yra viešojo administravimo sritis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalys, Užimtumo rėmimo įstatymo 8 straipsnis, 22 straipsnio 1 punktas, 23 straipsnis). 2017-11-02 nutartyje taip pat pažymėta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas – fizinis asmuo, neturintis viešojo administravimo įgaliojimų, kuris, ieškovės teigimu, turi grąžinti jai išlaidas, susijusias su atsakovo profesiniu mokymu, nes nevykdė dvišalėje mokymo sutartyje nurodytų įsipareigojimų (Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 12 dalis). Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčas, kai iš fizinio asmens prašoma priteisti atitinkamas išlaidas, susijusias su jo profesiniu mokymu pagal Užimtumo rėmimo įstatymą (šiuo metu – Užimtumo įstatymas), nelaikytinas administraciniu ginču pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, kuris priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnis) (b. l. 148-150).

17. Teismas sutinka su Atsakovo nurodyta aplinkybe, jog darbuotojų profesinio mokymo organizavimas ir įgyvendinimas yra viešojo administravimo sritis. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų organizuojant ir įgyvendinant darbuotojų profesinį mokymą, o dėl prievolinių įsipareigojimų, vykdant profesinio mokymo sutartį, nevykdymo bei dėl to kilusių pasekmių taikymo (Sutarties 7.7. punktas). Todėl toks ginčas priskirtinas prie civilinio pobūdžio ginčų.

18. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie yra visos teisės sistemos pagrindas. Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999; 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013; kt.). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojančių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

19. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovo argumentai dėl galimybės taikyti įstatymo nuostatas įsigaliojusias po Sutarties sudarymo.

20. Teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ši išimtis – lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams) taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-19 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažįstama, kad nagrinėjamas ginčas kilęs ne iš civilinių, o iš administracinių teisinių santykių, vis tiek nebūtų pagrindo taikyti lex benignior retro agit principo.

21. Atsakovo įsitikinimu taip pat turėtų būti taikomos CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas su šiais atsakovo argumentais taip pat nesutinka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nurodytoje teisės normoje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, todėl ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Žalą padariusio fizinio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant atlygintinos žalos dydį, o nepakankamai gera finansinė būklė negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos žalos dydį ir tokiu būdu siekti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Byloje esančiais duomenimis teismas neturi pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytos, o vien atsakovo amžius bei įrodymais nepagrįstos aplinkybės dėl sveikatos tariamų sutrikimų, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas pats savo veiksmais atsidūrė esamoje padėtyje, t. y. savo noru sudarė profesinio mokymo sutartį ir žinojo, kad nesilaikius prisiimtų įsipareigojimų, jam teks atlyginti profesinio mokymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl atsakovo atstovės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

22. Atsakovo atstovė prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Užimtumo įstatymo 63 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu, t. y., netaikomos nuostatos, palengvinančios subjektų padėtį, neprieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, į tai, kad nagrinėjamas ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių ir nėra pagrindo taikyti įstatymo galiojimo laike išimtį, teismas daro išvadą, kad atsakovo atstovės subjektyvaus pobūdžio samprotavimai dėl Užimtumo įstatymo 63 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Dėl priteistos skolos išdėstymo

23. Nepalankaus atsakovui teismo sprendimo atveju, atsakovas prašė, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ne trumpesniam kaip 60 mėnesių laikotarpiui, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad atsakovas yra senyvo amžiaus, jo pajamos iki 2017-10-10 buvo 200,00 Eur per mėnesį (šiuo metu neturi jokio pragyvenimo šaltinio), turi sveikatos problemų, neturi turto, todėl neturės galimybės išmokėti iš karto priteistą sumą.

24. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog prašomas skolos išdėstymo terminas yra nepagrįstai ilgas, sutiktų, jog skola būtų išdėstyta 36 mėnesių laikotarpiui.

25. CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

26. Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes apie sveikatos problemas, jo amžių, duomenis apie gaunamas pajamas (nuo 2017-10-10 atleistas iš UAB „Stebulė“), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, taip pat prašomos priteisti sumos dydį, bei atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą dėl profesinio mokymo išlaidų atlyginimo, teismas sprendžia, jog skolos išdėstymas, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus bei nepažeisiantis išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros principo, būtų skolos mokėjimą išdėstant 60 mėnesių (b. l. 109, 111, 165, 166). Todėl prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas, teismo sprendimo įvykdymas išdėstomas 60 mėnesių, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmus 59 mėnesius mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 46,00 Eur iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, paskutinį mėnesį sumokant likusią 45,91 Eur dalį.

27. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. CPK 79 straipsnio 1 dalis nurodo, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atleistas ieškovas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

29. Už teikiamą ieškinį turėjo būti sumokėtas 62,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinas 62,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

30. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 4,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2759,91 Eur išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, ieškovės Vilniaus teritorinės darbo biržos, juridinio asmens kodas 191434915, naudai.

Teismo sprendimo įvykdymą atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu išdėstyti 60 mėnesių, įpareigojant atsakovą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos skolą mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, t. y. pirmus 59 mėnesius mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 46,00 Eur, paskutinį mėnesį sumokant likusią 45,91 Eur dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisto sumos mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Netenkinti atsakovo atstovės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza