Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarimo, kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 210 straipsnio 1 dalį nubaustas dešimties tūkstančių litų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 3 d., nuo 11.00 val. iki 14.36 val., pilotuodamas savadarbį radiobangomis valdomą bepilotį lėktuvėlį Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos saugomame pasienio ruože, Šereitkaukio k., Pagėgių sav., iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikęs muitinės kontrolei, per tris kartus įgabeno tris dėžes cigarečių ,,Compliment Slims” su Rusijos Federacijos banderolėmis, dar trys dėžės su 1500 pakelių cigarečių ,,Compliment Slims” su Rusijos Federacijos banderolėmis buvo rastos pas A. P. sulaikymo metu Rusijos Federacijos teritorijoje, kurių jis dėl sulaikymo nespėjo pergabenti. Iš viso A. P. iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikęs muitinės kontrolei įgabeno 1500 pakelių cigarečių ,,Compliment Slims” su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė yra 12 465 Lt, kas sudaro 95,88 MGL. Tokiais veiksmais A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. padarė ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P., kvestionuodamas savo kaltę, skunde teigia, kad, be jo paaiškinimo, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra daugiau jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau tokius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. nuo pat pradžių prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, detaliai paaiškino ir nurodė visas jo padarymo aplinkybės, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 26, 55). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 3 d. Pagėgių rinktinėje buvo gautas pranešimas, kad Bardinų ir Viešvilės užkardų veikimo teritorijų sandūroje, ties Jūros upės žiotimis, Pagėgių sav., netoli Šereitlaukio kaimo, nuo 11.16 val. iki 14.36 val. nedidelis bepilotis lėktuvėlis maždaug 2500 m aukštyje tris kartus toje pačioje vietoje neteistai įskrido iš Rusijos Federacijos apie 12 km į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ir grįžo atgal. Apie tai buvo informuoti Rusijos pasienio tarnybos pareigūnai. Apie 15.50 val. Rusijos pasienio tarnybos pranešė, kad apie 4 km nuo valstybės sienos nurodyta kryptimi sulaikė du asmenis, lėktuvėlį, tris dėžes su cigaretėmis. Bendradarbiaujant su Rusijos Federacijos pareigūnais Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybai buvo suteikta informacija, kad operacijos metu Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos pilietis – A. P. Sulaikymo metu buvo aptiktos trys dėžės, kuriose buvo 1500 pakelių cigarečių „,Compliment Slims” su Rusijos Federacijos banderolėmis (b. l. 12–16). Taigi Rusijos Federacijos pareigūnams tikrinant gautą informaciją, A. P. buvo sulaikytas įvykio vietoje, darantis administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje. Taigi A. P. duoti paaiškinimai visiškai sutampa su pareigūnų nustatyta informacija, todėl skundo argumentai, kad jo kaltė grindžiama tik jo paties prisipažinimu, yra visiškai nepagrįsta. Šių aptartų duomenų visuma bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro bendrą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, vienas pagrindinių A. P. apeliacinio skundo argumentų, ginčijant kaltę, yra tai, kad jis duodamas paaiškinimus buvo priverstas save apkalbėti, nes buvo sulaikytas ir tris paras laikomas Rusijos areštinėje bei dvi paras Lietuvos kalėjime. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius skundo argumentus ir juos vertina kaip A. P. siekimą išvengti teisinės atsakomybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. 2014 m. gegužės 6 d. pranešus apie įtarimą, jis savo parašu patvirtino, jog žino apie įtariamajam garantuojamas teises. Apklausos metu dalyvavo ir jo advokatas. A. P. savo kaltę prisipažino visiškai. Parodymų teisingumą A. P. patvirtino savo parašu bei nurodė, kad surašyta teisingai. Nei advokatas, nei A. P. jokių pastabų dėl protokole užfiksuotų duomenų nepateikė (b. l. 25–29). Be to, A. P. dėl to paties įvykio 2014 m. birželio 2 d. teikė paaiškinimą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, nurodydamas analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 55–56). Taigi viso proceso metu A. P. nenurodė jokių duomenų apie jo teisių pažeidimus, neužtikrinant tinkamos teisės į gynybą, arba jam daromą psichologinį ar fizinį pareigūnų spaudimą, duodant paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistos jo teisės, t. y. jis nebuvo supažindintas su teise susipažinti su bylos medžiaga, turėti gynėją ir t. t. Priešingai pažeidėjo tvirtinimui, bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jam buvo išaiškintos visos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, ir tai jis yra patvirtinęs savo parašu (b. l. 57). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis šia teise ir pasinaudojo. Tai patvirtina byloje esantys A. P. atstovo prašymai leisti pasidaryti administracinio teisės pažeidimo bylos kopijas (b. l. 61–62).

Nors A. P. mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam dvi iškeltas administracinio teisės pažeidimo bylas išnagrinėjo skyrium, tačiau pažymėtina, kad administracinių nuobaudų, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, skyrimo principus įtvirtina ATPK 33 straipsnio 2 dalis. Esminė sąlyga taikyti šią normą yra tai, kad tas pats asmuo turi padaryti kelis (du ar daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), bei egzistuoja objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1702/2011). Nagrinėjamu atveju A. P. administraciniai teisės pažeidimai yra padaryti skirtingu laiku, jis abu pažeidimus padarė beveik vienerių metų laikotarpiu, o tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos buvo nagrinėjamos tą pačią dieną, nereiškia, kad dėl padarytų pažeidimų turėjo būti pradėta viena byla. Taigi jokio pagrindo šias bylas sujungti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.