Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjai antstolei Daivai Prunskienei, suinteresuotam asmeniui G. Š. ir suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Daivos Prunskienės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ (išieškotoja), G. Š. (skolininkas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė, tačiau 2025 m. rugpjūčio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad žino apie savo pareigą priimti palikimą, teigė, kad jau yra kreipęsis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teismas, išklausęs G. Š. paaiškinimus šio posėdžio metu, atidėjo bylos nagrinėjimą ir pasiūlė skolininkui iki 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikti raštu poziciją dėl antstolės pareiškimo, o taip pat pateikti rašytinius įrodymus dėl kreipimosi į notarą.

2025 m. rugsėjo 22 d. skolininkas G. Š. pateikė teismui 2025 m. rugsėjo 16 d. notaro išduotą liudijimą apie tai, kad G. Š. yra palikimą po motinos mirties priėmęs įpėdinis.

Į 2025 m. rugsėjo 24 d. vykusį teismo posėdį niekas neatvyko, teismas protokoline nutartimi, atsižvelgdamas į prieš posėdį gautus skolininko G. Š. papildomus rašytinius įrodymus, posėdį atidėjo, sudarydamas galimybę bylos šalims susipažinti su pateiktu skolininko dokumentu bei pareikšti nuomonę dėl jo.

2025 m. rugsėjo 29 d. antstolė pateikė nuomonę, nurodydama, kad skolininko pateiktas liudijimas nėra paveldėto turto liudijimas, skolininkas nėra įpareigotas priimti palikimą pagal įstatymą, todėl ir vėl gali nesikreipti į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Savo pareiškimą palaikė, prašė patenkinti.

2025 m. spalio 3 d. suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ pateikė poziciją dėl skolininko pateiktų rašytinių įrodymų, nurodydamas, kad nesutinka, jog byloje pateiktas liudijimas yra esminis įrodymas keičiantis civilinės bylos eigą, kadangi pagal pateiktą liudijimą skolininkas tik įgauna teisę į papildomą laiką susirinkti informaciją apie mirusiosios galimai turėtą turtą, ir niekaip neišsprendžia ir neįrodo skolininko siekio priimti palikimą. Prašo teismo apsvarstyti galimybę dėl baudos skyrimo skolininkui už vykdomojo rašto neįvykdymą bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Į 2025 m. spalio 6 d. vykusį teismo posėdį niekas neatvyko, byloje dalyvaujantys asmenys apie jį informuoti tinkamai, jokių prašymų iki posėdžio pradžios nėra gauta, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Julianus Inkaso“ prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, suinteresuotas asmuo (skolininkas) G. Š. neatvykimo priežasčių nenurodė. Byla išnagrinėta pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis, 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, nustatytos CPK 273 straipsnyje, antstolio apie neįvykdytą sprendimą surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Daiva Prunskienė 2025 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. S-25-68-17032 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3603-1159/2025, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0068/25/01225. Vykdomasis raštas Nr. e2-3603-1159/2025 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. priimto sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3603-1159/2025 pagrindu. Išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-3603-1159/2025 nurodyta: 1. Įpareigoti atsakovą G. Š. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus miesto 33-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo priėmus motinos L. O. Š., mirusios 2024 m. birželio 6 d., palikimą; 2. Įpareigoti atsakovą G. Š. kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtą nekilnojamojo turtą – butą, su rūsiu, bendras plotas 46,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3. Nustatyti, kad atsakovui G. Š. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ turi teisę palikimą priėmusio atsakovo G. Š. vardu ir lėšomis kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą Dalių Paurį (Vilniaus miesto 33-iasis notarų biuras) dėl paveldėjimo teisės liudijimo G. Š. į O. Š., mirusios 2024 m. birželio 6 d., turtą išdavimo; 4. Nustatyti, kad atsakovui G. Š. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ turi teisę be atsakovo G. Š. sutikimo jo vardu ir lėšomis įregistruoti G. Š. nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą – butą, su rūsiu, bendras plotas 46,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Antstolė 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-25-68-17360 dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notarą Dalių Paurį (toliau – ir notaras), prašydama pateikti informaciją, ar skolininkas G. Š. jau yra kreipęsis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notaras 2025 m. liepos 3 d. el. laišku atsakė į antstolės paklausimą, nurodydamas, kad palikimas po mirusiosios L. O. Š. mirties iki šiol nėra priimtas, o kol jis nepriimtas – nėra galimybės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nei pačiam įpėdiniui, nei priverstine tvarka įgyvendinant jo teises įgyvendinančiam įpėdinio kreditoriui.

Antstolė 2025 m. liepos 21 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-25-68-19040, kuriuo konstatavo, kad skolininkas pagal 2025 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3603-1159/2025 jokių veiksmų neatliko.

Nagrinėjamu atveju antstolė prašo leisti skolininko atžvilgiu taikyti sprendime už akių nurodytas jo neįvykdymo teisines pasekmes, t. y. leisti išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“ skolininko G. Š. vardu ir lėšomis kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą Dalių Paurį dėl paveldėjimo teisės liudijimo skolininkui G. Š. į O. Š., mirusios 2024 m. birželio 6 d. turtą išdavimo bei nustatyti, kad išieškotoja UAB „Julianus Inkaso“ turi teisę be skolininko G. Š. sutikimo jo vardu ir lėšomis įregistruoti G. Š. nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Bylos nagrinėjimo eigoje skolininkas G. Š. pateikė 2025 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notaro Daliaus Paurio išduotą liudijimą, notarinio registro Nr. 2982. Minėtame liudijime nurodyta, kad G. Š. yra palikimą po motinos mirties priėmęs įpėdinis, to pagrindas – 2025 m. rugsėjo 16 d. užvesta paveldėjimo byla Nr. 38/2025, taip pat nurodoma, kad šis išduotas liudijimas nėra nuosavybės teisę į paveldimą turtą patvirtinantis dokumentas ir nenurodo galutinio palikimą priėmusių įpėdinio sąrašo, taip pat teigiama, kad liudijimas suteikia teisę įpėdiniui G. Š. gauti visus reikiamus dokumentus ir / ar informaciją, reikalingus paveldėjimo bylos po motinos mirtis vedimui.

Nors skolininkas teismo įpareigojimą kreiptis į Vilniaus miesto 33-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo priėmus palikimą atliko nesavalaikiai, t. y. kreipėsi į notarą tik po antstolės surašyto sprendimo neįvykdymo akto ir po jos pasikreipimo į teismą dėl skolininko atžvilgiu prašomų taikyti sprendime už akių nurodytų jo neįvykdymo teisinių pasekmių, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti antstolės pareiškimą dėl žemiau išdėstyto.

Sutiktina su antstolės ir išieškotojos pozicija, kad minėtas notaro išduotas liudijimas nėra patvirtinimas apie paveldėto turto priėmimą. Tačiau šioje bylos padėtyje jis tokiu ir negali būti, nes skolininkas, nors ir pavėluotai, bet esmingą teismo įpareigojimą įvykdė – jis asmeniškai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kas esmingai sąlygoja jam galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo priimtame sprendime už akių, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, nurodytos iš esmės dvi taikytinos teisinės pasekmės skolininkui, jeigu nebus įvykdyti teismo įpareigojimai. Pirmuoju teismo įpareigojimu skolininkas G. Š. buvo įpareigotas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus miesto 33-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o to neįvykdžius - taikyti skolininkui teisinę pasekmę, nustatant, jog išieškotoja turės teisę skolininko G. Š. vardu ir lėšomis kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nagrinėjamu atveju, skolininkas nors ir nesavalaikiai, tačiau pradėjo palikimo priėmimo procedūrą pasikreipęs į notarą dėl liudijimo išdavimo įforminimo. Teismo sprendime aiškiai yra nurodyta neįvykdymo pasekmė – leisti skolininko G. Š. vardu ir lėšomis kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teismo sprendime už akių, kurio pagrindu antstolė vykdo vykdomąją bylą, nėra nurodyta, kad išieškotoja skolininko vardu gali ar turi teisę priimti palikimą, todėl teismas negali taikyti daugiau pasekmių dėl sprendimo neįvykdymo, nei nurodyta sprendime ir jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte.

Antruoju teismo įpareigojimu skolininkas G. Š. buvo įpareigotas kreiptis dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, o to neįvykdžius taikyti skolininkui teisinę pasekmę – nustatant, kad išieškotoja turės teisę be skolininko G. Š. sutikimo jo vardu ir lėšomis įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis nustatytas skolininko kreipimosi į notarą faktas suponuoja skolininko pradėtus veiksmus pradedant realizuoti teismo nustatytus įpareigojimus, susijusius su palikimo priėmimu ir galimo liudijimo gavimu. Pastaroji teisinė sprendimo nevykdymo pasekmė yra išvestinė, todėl, teismo vertinimu, skolininko pasyvumas, netinkamas ir nesavalaikis įpareigojimų vykdymas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimą. Skolininkui pasikreipus į notarą, tuo pradėjus palikimo priėmimą, turi būti sudarytos sąlygos atlikti ir vėlesnius su sprendime nustatytais įpareigojimais susijusius išvestinius (papildomus) būtinus veiksmus paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir jo pagrindu nuosavybei į minėtą turtą nekilnojamo turto registre įregistruoti.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Daivos Prunskienės pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.