- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-30009-1098/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“
- Atsakovas
- I. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 469,67 Eur skolą, 53,47 Eur palūkanas, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (galiojusios nuo 2010 m. birželio 5 d.) (toliau ŠŪĮ) 2 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti alternatyvūs apsirūpinimo karštu vandeniu būdai: 1) centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo; 2) šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo; 3) individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta daugiabučių namų vartotojų teisė Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 priėmimo, paaiškėjo, kad dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo taikymo metu vartotojai nemokėjo visos jų suvartoto karšto vandens kainos (t. y. gaudavo sąskaitas tik už geriamojo vandens pašildymą, o sąskaitų už patį geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš tiekėjų negaudavo), todėl susidarė vartotojų suvartoto, tačiau neapmokėto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekiai, esantys sudedamąja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų karšto vandens kainų dalimi. Būtent šis kiekis ir buvo pateiktas apmokėti vartotojams. Atitinkamai po minėtos teismo nutarties priėmimo, visuose daugiabučiuose namuose (tame tarpe ir nagrinėjamu atveju atsakovės name), kurių 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimas paaiškėjo kaip buvęs netinkamai įgyvendintas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad remiantis šiuo pagrindu atsakovė privalo atsiskaityti ne tik už šilumos energiją, sunaudotą geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pašildymui iki higienos normomis nustatytos temperatūros, bet ir už geriamojo vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti (nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį – Vilniaus energijos sąskaitos duomenimis). Taip pat ieškinyje nurodė, jog iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energijos tiekėja buvo UAB „Vilniaus energija“, kuri veikė tarp jos ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarytos šilumos ūkio nuomos sutarties pagrindu. Turto priėmimo – perdavimo aktas tarp minėtų šalių pasirašytas 2017 m. kovo 29 d. Vykdant Nuomos sutarties sąlygas 2017 m. kovo 29 d. ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą vartotojams (įskaitant ir atsakovę) 2017 m. liepos mėn. kartu su mokėjimo dokumentais buvo pateikti 2017 m. birželio 30 d. pranešimai, o taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama Ieškovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. Ieškovės teigimu, atsakovė savo įsipareigojimų laiku atsiskaityti nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. suteiktas paslaugas yra susidariusi 469,67 Eur dydžio skola. Ieškovė taip pat nurodė prašanti priteisti 53,47 Eur dydžio palūkanas, susidariusias laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai
4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovei ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbitni), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad ten negyvena. Kitais teismui žinomais adresais procesinių dokumentų įteikti taip pat nepavyko. Gyventojų registro duomenimis, informacijos apie atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nėra, atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi – Vilniaus miesto savivaldybėje. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatavo, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl nėra galimybės atsakovei procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnyje nustatytais būdais. Kadangi bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas atsakovei CPK nurodytais būdais, o jų atsakovei neįteikus, bylos išnagrinėjimas nebūtų galimas, todėl procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
5. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise nuo 1998 m. vasario 17 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. priklausė atsakovei (el. b. l. 7). Ieškovė teismui pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d., butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovė liko skolinga UAB „Vilniaus energija“ 469,67 Eur (el. b. l. 23). UAB „Vilniaus energija“ atsakovei 2015 m. gruodžio 15 d. už patiektą geriamojo vandens karšto vandens ruošimui kiekį atsakovei išrašė sąskaitą – faktūrą Nr. G512/24405 (el. b. l. 19). Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energijos tiekėja buvo UAB „Vilniaus energija“, kuri veikė tarp jos ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarytos šilumos ūkio nuomos sutarties pagrindu. Šalys pasirašė turto priėmimo – perdavimo aktą 2017 m. kovo 29 d. (el. b. l. 5). Vykdant nuomos sutarties sąlygas 2017 m. kovo 29 d. ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, įskaitant ir atsakovės skolą. Ieškovė apie reikalavimo teisių perleidimą vartotojams (įskaitant ir atsakovę) 2017 m. liepos mėn. kartu su mokėjimo dokumentais buvo pateikti 2017 m. birželio 30 d. pranešimai (el. b. l. 4), o taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).
8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad 2017 m. birželio 30 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovei pranešimas buvo faktiškai įteiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010).
9. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
10. Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos/karšto vandens tiekimo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovė faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos/karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradine kreditore ar su ieškove už aktualiu laikotarpiu patiektą geriamojo vandens kiekį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovės 469,67 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. butui, esančiam S. Stanevičiaus g. 30-5, Vilniuje, tiektą geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti.
11. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 53,47 Eur palūkanas, susidariusias laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., yra pagrįstas ir tenkintinas.
12. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (523,14 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 30), 0,87 Eur išlaidos už paiešką Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje ir 0,84 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą, atlyginimas. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
14. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur). Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 7,16 Eur išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ (juridinio asmens kodas 124135580) iš atsakovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 469,67 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir 67 ct) skolą, 53,47 Eur (penkiasdešimt trijų eurų ir 47 ct) palūkanas, 5,00 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (523,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešiolikos eurų ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,16 Eur (septynių eurų ir 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.