- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- II-319-729/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00057-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 19.20Savavaldžiavimas (ANK 518 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. birželio 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23208721326).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 9 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23208721326).), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu (galiojo iki 2023 m. birželio 1 d.), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną T. N. R. atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad padarytoje veikoje nėra duomenų, kad T. N. R. tyčia apgadino metalinę užtvarą priklausantį D. M. bei pastarajai nepadaryta tokia žala. Institucija atsižvelgdama į tai padarė išvadą, kad T. N. R. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties.
2023 m. liepos 7 d. teisme gautas pareiškėjos D. M. skundas dėl Institucijos 2023 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir bylą perduoti Institucijai nagrinėti iš naujo, taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas motyvuojamas tuo, kad nutarimą priėmusi tyrėja netinkamai kvalifikavo administracinio nusižengimo veiką. Tyrėja, tikslindama aplinkybes, administracinio nusižengimo veiką kvalifikavo dėl turto sugadinimo, tačiau aplinkybių tikslinimas turėjo būti atliekamas dėl savavaldžiavimo, nes T. M. R. svetimoje valdoje įgyvendino tariamą teisę – sąmoningai žinodama, kad užtvara yra ne jos ir ne jos sklype, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, demontavo svetimame žemės sklype esančią užtvarą be sklypo savininkės sutikimo dėl ko kilo turtinio ir neturtinio pobūdžio padariniai. Akivaizdu, jog T. N. R. savavaldžiaudama, t. y. suvokdama, kad patenka į jai nepriklausantį žemės sklypą ir suprasdama, jog be sutikimo, pažeisdama nuosavybės teisę, demontavo užtvarą, t. y. įgyvendino tariamą teisę, todėl veika turi būti kvalifikuojama ne kaip turto sugadinimas, o kaip savavaldžiavimas. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teise ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veiksi sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kylą tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Skunde nurodoma, jog tyrėja, nuspręsdama, kad T. N. R. savavališkai patekusi į jos (D. M.) valdomą sodo sklypą ir be jos sutikimo demontavusi užtvarą, nepadarė jai žalos, nesilaikė įrodinėjimo taisyklių bei įrodymų patikimumo, įrodymų pusiausvyros, rungimosi principų, neatsižvelgė į jos paaiškinimus, paneigiančius T. N. R., vengiančios atsakomybės, pateiktus paaiškinimus, nevertino jos įrodymų, turinčių esminės reikšmės ginčo dalykui, rėmėsi vien T. N. R. paaiškinimais, kurie yra nepagrįsti, kurių dalis yra nesusijusi su įvykiu. Tyrėja neįvertino, kad T. N. R., siekdama vengti atsakomybės, suteikė dalį neobjektyvios, nesusijusios su įvykiu informacijos ir jos paaiškinimai turėjo būti įvertinti kritiškai. Subjektyvios pusės požymių aspektu tyrėja neįvertino, jog pati T. N. R. pripažino, kad ji prieš įvykdydama veiką suvokė, kad užtvara yra ne jos sodo sklype ir, kad ji jai nepriklauso, taip pat T. N. R. pripažino, kad jai buvo žinoma kas valdo kitą žemės sklypą su jame esančiais daiktais. Taigi, T. N. R. suvokė, kad nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos įgyvendina tariamą teisę ir daro žalą kaimyninio sodo sklypo valdytojai. Pažymėtina, kad nutarime minima, kad jai žala nepadaryta, tačiau taip nėra. Tyrėja nesiaiškino ar ji nori užtvarą atstatyti, jeigu taip – kiek tai kainuotų laiko bei materialinių resursų aspektu. Šiuo atveju savavaldžiavimu jai padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. O T. N. R. bei kaimynų subjektyvūs pasakojimai apie santykius ne tik, kad yra nepagrįsti, bet ir neturi teisinės reikšmės savavaldžiavimo veikos kvalifikavimui, kadangi iš minėtų asmenų pasakojimų nėra galimybės paneigti administracinio nusižengimo veikos požymių, kurie T. N. R. veikoje yra akivaizdūs.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2023 m. birželio 9 d. priimtą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. M. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais, panaikinti priimtą nutarimą ir patraukti T. N. R. atsakomybėn. Papildomai paaiškino, kad metalinė užtvara buvo pastatyta jos sklypo ribose, 3 cm nuo kaimynės sklypo. Užtvara jai buvo reikalinga kaip toliau padėtų statinių su skiediniu apsauga; ji buvo ir būsimos tvoros dalis. Savavališka pašalinta užtvara yra sunki ir specialiai tam pagaminta ir įmontuota; ją sudaro metalinis dvigubas kampuotis rėmas, ant kurio buvo pritvirtinta stora skarda, ir pamatas žemėje, ant kurio ši užtvara buvo sumontuota. Moters jėgomis neįmanoma tokią užtvarą nukelti, be to, dalis pamato ją nukeliant buvo sugadinta, išplėšta. Pamato į bylą pateiktose nuotraukose nesimato, nes viskas yra apaugę žolėmis (garšva). Pats rėmas buvo į žemę įtvirtintas prieš 12-14 metų; jam buvo sumontuoti specialūs pamatai ir jis buvo prie jų prisuktas. Tai, jog metalinė užtvara panaikinta, pamatė atvykusi į sodą, t. y. gegužės 14 dieną. Norint pakelti šią metalinę užtvarą reikėtų tikriausiai dviejų vyrų. Kadangi T. N. R. ties šia sklypo riba auginami agrastai per laiką išaugo ir net šiek tiek įeina į pareiškėjos sklypą, kaimynė, norėdama prie jų prieiti iš visų pusių, turi patekti į jos sklypą; dėl to ji yra ne kartą sakiusi pareiškėjai, kad jai ta metalinė užtvara trukdo ir liepdavo ją nuimti. T. N. R. buvo paaiškinusi žodžiu, kad užtvara jai yra aktuali ir neketina jos panaikinti. Dėl T. N. R. veiksmų D. M. patyrė žalą, nes dėl ant žemės padėto užtvaro jai dabar sunku prieiti prie savo šulinio ir juo naudotis; antra, metalinę užtvarą reikės atstatyti, kadangi esant stipresnei vėtrai statinės gali pavirsti; užtvaro atstatymas kainuos pareiškėjai tam tikrą sumą, kadangi ji pati tokio darbo nepadarys, reikės samdyti darbininkus – du vyrus ir mokėti jiems už atvykimą ir darbą. Byloje pateikta reikiamų atlikti darbų sąmata.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką Institucijai pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu (galiojanti redakcija iki 2023 m. birželio 1 d.) iš esmės motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių.
Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu pareiškėjos duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir pareigūnai netinkamai kvalifikavo administracinio nusižengimo veiką. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu prašė grąžinti bylą Institucijai tirti iš naujo, patraukiant T. N. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą, tai yra už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta, jog T. N. R. tyčia apgadino metalinį užtvarą, priklausantį D. M. ir kad tokiais savo veiksmais būtų padariusi D. M. žalą. Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad T. N. R., žinodama, kad metalinė užtvara yra ne jos ir ne jos sklype, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, demontavo be pareiškėjos sutikimo pareiškėjos sklype esančią metalinę užtvarą, dėl ko kilo turtinio ir neturtinio pobūdžio padariniai. Aiškinantis tyrimo aplinkybes, buvo gautas T. N. R. paaiškinimas, kuri nurodė, jog sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), turi daugiau nei 30 metų, o iš abiejų pusių besiribojančiais sklypais, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), yra D. M., kuri šiuos sklypus turi apie 20 metų; nuo pat pradžių su minėta sodo kaimyne žodiškai konfliktuodavo dėl kasdienių dalykų, tokių kaip pastarosios sklypo nepriežiūra – žolės nenupjovimas. T. N. R. parodė, kad D. M. metalinę skardą netoli moters sodo sklypo ribos pastatė prieš kelerius metus; jai atvykus į sodą, ji tvarkėsi agrastų krūmus ir užkliuvo į šalia ant ribos pastatytą surūdijusią metalinę skardą dėl ko susiplėšė savo palaidinę; minėtą skardą ji gražiai patraukė ir padėjo į D. M. sklypą, tokiu savo elgesiu nieko blogo nenorėjo, tyčia pakenkti minčių neturėjo. D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad metalinė užtvara buvo sunki, kadangi ji buvo sudaryta iš metalinio dvigubo kampuočio rėmo ant kurios buvo pritvirtinta stora skarda ir šio rėmo paprastai nebuvo galima pakelti ir suplėšyti skardos, šiam veiksmui atlikti reikėtų bent dviejų vyrų. Dėl T. N. R. iniciatyvos atlikti šiuos veiksmus, ji patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, kadangi nebegali paprastai prieiti prie šulinio ir norint atstatyti minėtą užtvarą reikėtų samdytis darbininkus, kurių darbų sąmatą pateikė į bylą.
Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu Institucija tinkamai neįvertino T. N. R. veiksmų, kadangi ji, pažeisdama kito asmens nuosavybės teisę, demontavo metalinę užtvarą, esančią D. M. sklype. Taip pat tyrimo metu Institucija nepakankamai aiškinosi, ar dėl tokių T. N. R. veiksmų D. M. yra padaryta žala ir jei taip, kokio pobūdžio ir dydžio. Tuo tarpu nepradėjus teisenos pareiškėja pateikė visumą duomenų, rodančių, kad jai buvo padaryta turtinė žala bei pažeistos kitos jos teisės bei interesai – teisė netrukdomai disponuoti savo nuosavybe, tvarkantis joje savo nuožiūrą ir paklūstant tik teisės aktų rekalavimams, sukelta organizacinių rūpesčių dėl užtvaro atstatymo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, kaip skunde teisingai nurodo ir pareiškėja, todėl toks tyrimas negali būti pripažįstamas išsamiu, o Institucijos jo pagrindu priimtas sprendimas – teisėtu ir pagrįstu.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. birželio 9 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23208721326), naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priimti procesinius sprendimus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei nutarimo priėmimo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Į bylą pateiktas D. M. prašymas priteisti jai patirtas proceso išlaidas 420 Eur ir 4,20 Eur kelionės išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnyje detaliau aptartas proceso išlaidų išieškojimas. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja patyrė 420 Eur išlaidų advokato pagalbai (už skundo parengimą) apmokėti (b. l. 28, 29), taip pat 4,20 Eur kelionės išlaidų, kadangi turėjo vykti iš Klaipėdos į bylos nagrinėjimą teisme Gargžduose (b. l. 30). Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas tik iš dalies, bylos nagrinėjimas neužbaigiamas, ji grąžinama Institucijai detalesniam tyrimui atlikti, dar nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti pareiškėjos nurodytų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis klausimo ir tuo labiau – priteisti jų iš Institucijos. Dėl šios priežasties šis pareiškėjos reikalavimas netenkinamas, išaiškinant, kad tai neužkerta jai kelio pareikšti prašymą ir dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo ANK 666 straipsnio – BPK 103-106 straipsnių pagrindu šio proceso pabaigoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. birželio 9 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23208721326) pagal ANK 115 straipsnį ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.