- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2S-1692-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02435-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- E. N.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6643-1146/2022, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. N. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – nustatyti nepilnamečio vaiko G. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., laikiną gyvenamąją vietą su motina E. N..
2. Nurodė, kad pareiškėja E. N. ir J. R. yra nepilnamečio vaiko G. R. tėvai. Šalys kaip faktinė šeima kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė 12 metų, tačiau prieš sūnaus gimimą šalių santykiai pašlijo, pareiškėja buvo priversta išsikelti iš šeimos namų (duomenys neskelbtini). Kol sūnus buvo mažas, atsakovas juo nesidomėjo ir bendravimo nesiekė. Atsakovas 2020 m. pabaigoje kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 buvo nustatyta J. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. R. tvarka, teismas pasisakė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su vaiko mama. Pareiškėjai 2021 m. liepos 9 d. vakare, sūnui esant pas atsakovą, buvo pranešta, kad tėvo namuose girtaujama. Nuvykusi rado J. R. ir jo svečius akivaizdžiai apsvaigusius, prie jų vaikščiojo vaikas. Pareiškėjos apsilankymas sukėlė J. R. nepasitenkinimą, ji vaiko akivaizdoje buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, panaudotas fizinis smurtas. Pareiškėja 2022 m. kovo 16 d. atsakovą telefonu informavo, kad ji su sūnumi G. yra „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), kvietė J. R. atvykti ir praleisti atostogas su sūnumi. Jis pažadėjo pasiderinti savo užimtumą, tačiau neatvyko, o kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir policiją dėl vaiko pagrobimo. Tokie J. R. veiksmai sunkina jo ir sūnaus bendravimą, jo ir pareiškėjos bendravimą sūnaus interesais. Vaikas nuo gimimo auga su ieškove, yra prie jos emociškai prisirišęs, tačiau atsakovas sugalvojo savo nuožiūra deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą atskirai nuo motinos. Šiuo metu pareiškėja su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) jos tėvui priklausančiame name, kuriame yra visi patogumui, sūnui G. sudarytos jo poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos. Vaikas turi savo kambarį, turi galimybę nuolat bendrauti su jį mylinčiais seneliais. Ieškovė pagal gyvenamąją vietą pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) vaikų lopšeliui – darželiui „(duomenys neskelbtini)“, kad sūnus G. galėtų būti ugdomas kolektyve. Jei J. R. pakeis deklaruotą vaiko gyvenamąją vietą, ką ne kartą yra daręs be ieškovės žinios, vaikas praras vietą ugdymo įstaigoje. Vaikui reikalingos stabilios gyvenimo sąlygos, todėl pareiškėja teiks ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus G. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ja.
Atsiliepimas
3. J. R. atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti.
4. Nurodė, kad pareiškėja nemotyvavo, kodėl teismo sprendimo įvykdymą reikia užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad J. R. yra keitęs vaiko gyvenamosios vietos deklaravimą be pareiškėjos žinios. Ieškovė yra pateikusi prašymą dėl darželio, tačiau nėra duomenų nei apie tokio prašymo tenkinimą, nei apie faktinį darželio lankymą, nei apskritai apie ieškovės gyvenimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie grėsmę jos ar G. R. interesams. Pareiškėja meluoja, kad G. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovo turimomis žiniomis, ieškovė kartais aplanko (duomenys neskelbtini) gyvenančius tėvus, tačiau nei ji, nei G. R. ten negyvena ir niekada negyveno. Vienintelė priežastis, dėl kurios pareiškėja kreipėsi į teismą, yra bandymas išvengti įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo vykdymo bei atsakomybės už jo nevykdymą. Kadangi prašomos laikinosios apsaugos priemonės nesukels jokių teisinių pasekmių, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyrius neturėjo galimybės ištirti šeimos aplinkos sąlygų, išklausyti vaiko nuomonės bei pabendrauti su pareiškėja. Specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, susisiekus su E. N. advokate, tarnyba buvo informuota, jog ieškovė E. N. atostogauja. Skyriaus specialistai 2022 m. rugsėjo 21 d. nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), rado pilnametė E. N. dukrą, kuri juos nuvedė į kambarį, kur, jos teigimu, būna G. R.. Kambaryje buvo lova, žaislų, vaikiškų knygelių, naktinis puodukas, spinta ir kiti baldai. Lopšelis – darželis „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad vaikas ugdymo įstaigą lankys nuo 2023 m. sausio 1 d., kai grįš iš užsienio. Ugdymo įstaigos direktorė nurodė, kad pati mama pateikė prašymą lankyti darželį tik nuo sausio 1 d., brolį užregistravo E. N. vyresnioji dukra. Vaikas sveikatos priežiūros įstaigoje yra registruotas (duomenys neskelbtini). Manytina, kad vaikas šiuo metu (duomenys neskelbtini) negyvena. Šiais metais buvo nutraukta atvejo vadyba, nes nežinoma motinos ir vaiko gyvenamoji vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo netenkino.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė būsimo ieškinio reikalavimą, taip pat teikdama prašymą, neturėjo galimybės kartu pateikti ieškinio dėl vykstančio privalomosios mediacijos proceso.
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje pateikta VĮ „Registrų centras“ pažyma, iš kurios matyti, kad G. R. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d., nuo 2022 m. kovo 14 iki 2022 m. kovo 24 d., nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. J. R. gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nurodė, kad deklaravo vaiko gyvenamąją vietą, nes norėjo vaiką registruoti į ugdymo įstaigą.
9. Lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nurodė, kad tiek prašymo teikimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu ugdymo įstaigoje buvo / yra laisvų vietų, tačiau ugdymo įstaigai buvo pasakyta, kad vaikas ją lankys nuo 2023 m. sausio 1 d., kai grįš iš (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėja neturėjo tikslo ir nesiekė, kad vaikas ugdymo įstaigą pradėtų lankyti jau nuo rugsėjo mėnesio. Kokios aplinkybės lėmė, jog vaikas ugdymo įstaigos šiuo metu nelanko, nėra aišku. Pareiškėja kitokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. J. R. teismo posėdyje nurodė, kad gavo pranešimą dėl mediacijos proceso, pateikė sutikimą, nesieks pakeisti vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos, sieks šį klausimą išspręsti teisminės mediacijos būdu.
10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai nurodė, jog neturėjo galimybių visapusiškai parengti ir pateikti teismui išvadą, kadangi ieškovės atstovė atsisakė jiems duoti pareiškėjos telefono numerį, todėl jie negalėjo su ja susisiekti, išklausyti jos poziciją, susitarti dėl vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, išklausymo. Skyriaus specialistams buvo nurodyta, kad ieškovė su vaiku atostogauja, o vaiko gyvenamąją vietą jie gali įvertinti nuvykę adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nenustatyta, ar vaikas gyvena nurodytu adresu. Be to, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad G. R. sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos (duomenys neskelbtini). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apskritai nėra galimybių nustatyti, kur šiuo metu faktiškai gyvena G. R., įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ar yra užtikrinami vaiko poreikiai. Pareiškėjos atstovė taip pat negalėjo pasakyti, kur šiuo metu yra pareiškėja su vaikais, tik nurodė, kad ji su vaikais yra vienuolyne, stengiasi atgauti dvasinę ramybę. Pareiškėjos atstovė nepaneigė faktinės aplinkybės, kad ieškovė su vaikais yra (gali būti) išvykusi į (duomenys neskelbtini).
11. Įvertinęs aplinkybių visumą, t. y. kad registruotojoje ugdymo įstaigoje buvo ir y ra laisvų vietų, o ugdymo įstaigą galimai bus pradėta lankyti tik nuo 2023 m. sausio 1 d., atsakovo nurodytą, kad jis nesieks keisti vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos, nesant duomenų apie G. R. faktinę gyvenamąją vietą, jos atitiktį vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, byloje kilusias ir nepašalintas abejones dėl G. R. deklaruotos gyvenamosios vietos sutapties su jo faktine gyvenamąja vieta, teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba kad egzistuoja poreikis sureguliuoti ginčo situaciją iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant apsaugoti vienos iš šalių ir (ar) jų nepilnamečio vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėja E. N. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo tenkinti.
13. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai akcentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – grėsmę būsimo teismo sprendimas įvykdymui, nes šiuo atveju prioritetas teiktinas vaiko interesams ir poreikiui laikinai sureguliuoti teisinį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. Nesureguliavus šios situacijos, J. R. paliekama galimybė manipuliuoti vaiku. G. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su pareiškėja reikalingas tam, kad J. R. negalėtų kaitalioti vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo ir vaikas neprarastų vietos darželyje. Teismui pateikta 2022 m. rugsėjo 14 d. Gyventojų registro pažyma, iš kurios matyti, kad laikotarpyje 2021 m. spalio – 2022 m. gegužės mėn. jis tris kartus vaiką deklaravo savo gyvenamosios vietos adresu, nors pats pripažįsta, kad vaikas su juo negyvena ir jis nesiekia vaiko auginti, todėl negali būti sudaromos kliūtys nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su pareiškėja iki ieškinio. Abejonės, kad pareiškėja negyvena tėvų name (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstos. Pareiškėja su abiem nepilnamečiais vaikais gyvena ir gyvens tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kur vaikams yra sudarytos puikios gyvenimo sąlygos. Tai, kad pareiškėja su kūdikiu ir sūnumi G. šiuo metu yra ne savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o poilsiauja, net jei ir (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėja piktybiškai vengia atskleisti savo tikrąją nuolatinę gyvenamąją vietą, o poilsio vietos neatskleidžia dėl savo ir vaikų ramybės. Laisvų vietų buvo lopšelio – darželio padalinyje (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Teismas neteisingai interpretavo tarnybos atstovo perduotą informaciją, gautą iš (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės. Teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėja netinkamai rūpinasi savo mažamečiais vaikais, netinkamai ugdo sūnų G., kad jiems ko nors trūksta ar kyla koks nors pavojus.
14. Pareiškėja su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – pažymas iš reabilitacijos namų, fotonuotraukas. Nurodė, kad juos teikia, siekdama paneigti teismo išvadas, kad ji piktybiškai vengia atskleisti tikrąją nuolatinę savo gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
15. J. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsiliepime teigiama, kad teismas pagrįstai nustatė, kad nesant s grėsmės dėl teismo sprendimo įvykdymo ir būtinumo užtikrinti vaiko interesus, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nėra CPK nustatytų pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms iki ieškinio pareiškimo taikyti. Apeliantė nenurodė, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, ar kodėl, J. R. nuo 2022 m. gegužės 2 d. neatliekant jokių veiksmų dėl sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimo, iškilo skubi būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. G. R. buvimo vieta nežinoma, greičiausiai jo nėra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja jo buvimo vietos ir savo grįžimo laiko neatskleidžia, todėl nėra pagrindo manyti, kad artimiausiu metu G. R. ugdymo įstaigos lankymo klausimas būtų aktualus. Pati pareiškėja su darželio atstovais tiesiogiai nebendravo. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie grėsmę jos ar G. R. interesams. Jeigu apeliantė ne slapstytųsi galimai kažkur (duomenys neskelbtini), o dalyvautų mediacijos procese, ji turėtų galimybę pareikšti ieškinį. Apeliantė ir J. R. nuo 2019 m. gyvena atskirai, nenustatę vaiko gyvenamosios vietos nė su vienu iš tėvų. Nėra jokių skubių ar neatidėliotinų aplinkybių, dėl kurių minėtą klausimą reikėtų spręsti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra galimybių nustatyti, kur šiuo metu faktiškai gyvena G. R., taip pat įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad tarp šalių būtų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Priešingai, kaip matoma iš Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo, šalys sprendė ginčą tik dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nekeldamos ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantė neturi teisės ginčyti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių. Iš tikrųjų šiuo metų tarp šalių yra ginčas tik dėl teismo nustatytos J. R. bendravimo su sūnumi tvarkos vykdymo, kadangi apeliantė piktybiškai pažeidžia jo ir sūnaus G. R. teisę bendrauti. Tačiau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimai negali būti sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių pagalba. Apeliantė nurodo melagingas aplinkybes apie netinkamą J. R. elgesį, o aplinkybė, kad nėra žinoma apeliantės ir G. R. gyvenamoji ir buvimo vieta, nėra galimybės patikrinti gyvenimo sąlygų tinkamumą vaikui, sudaro savarankišką pagrindą atmesti apeliantės reikalavimą.
17. J. R. su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė 2022 m. kovo 24 d. elektroninio laiško kopiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki ieškinio pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktos pažymos iš reabilitacijos įstaigų, fotonuotraukos jokių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiamam klausimui, nepatvirtina. Pateiktos pažymos dabartinės pareiškėjos ir jos sūnaus G. faktinės gyvenamosios vietos neatskleidžia. Antstolės R. Gražienės 2022 m. balandžio 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Iš 2022 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad jos į ugdymo įstaigą pareiškėjos atstovė kreipėsi jau po skundžiamos nutarties priėmimo, nors nėra aišku, dėl kokių priežasčių neturėjo galimybės kreiptis anksčiau ir ją pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, 2022 m. lapkričio 29 d. pareiškėjos pateikti dokumentai jokių sprendžiamam klausimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių nepatvirtina. Kadangi su atskiruoju skundu ir 2022 m. lapkričio 29 d. pareiškėjos pateikti nauji rašytiniai įrodymai neturi jokios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 str.).
22. J. R. su atsiliepimu pateiktą 2022 m. kovo 24 d. elektroninį laišką atsisakytina priimti kaip byloje pateiktą pakartotinai, o 2022 m. lapkričio 29 d. jo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti, kadangi įstatymas nenumato galimybės teikti tokius paaiškinimus (CPK 323 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
23. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 2 d.).
24. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
25. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo – nustatyti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su mama.
27. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog mažamečio G. R. tėvai kartu negyvena, todėl dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakytina.
28. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju prioritetas turėjo būti teikiamas vaiko interesams ir poreikiui laikinai sureguliuoti ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. Iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad iš esmės laikino gyvenamosios vietos nustatymo su ja pareiškėja siekia dėl to, kad vaikas neprarastų vietos darželyje.
29. Nors pareiškėja nurodė, kad savo veiksmais dėl vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo, J. R. sukėlė ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl sūnaus G. gyvenamosios vietos. Pareiškėja siekia, kad būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su mama, tai yra su ja, o vaiko tėvas J. R. neprieštarauja, kad sūnus gyventų su mama. Jis nurodė, kad šalių ginčai kyla dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatytos ieškovo J. R. ir nepilnamečio sūnaus G. R. bendravimo tvarkos vykdymo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog minėtoje byloje nebuvo keliamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, taip pat leidžia spręsti, kad šalys tarpusavyje sutarė dėl sūnaus gyvenamosios vietos.
30. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
31. Gyventojų registro 2022 m. rugsėjo 21 d. duomenimis G. R. gyvenamoji vieta nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliantė jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad dabartinė faktinė G. R. gyvenamoji vieta byloje nėra nustatyta. Iš Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) savivaldybės specialisto 2022 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugos centro 2022 m. kovo 1 d. rašte nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakingų institucijų darbuotojai periodiškai tiek darbo metu, tiek po darbo valandų lankėsi deklaruotos G. R. gyvenamosios vietos adresu bei adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiais adresais nei pareiškėjos, nei G. R. rasti nepavyko, E. N. vengia bendrauti su institucijomis, kviečiama į tarnybą neatvyko. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje G. R. nėra teikiamos švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugos. Nustatyta, kad lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ administracijai buvo nurodyta, kad vaikas ugdymo įstaigą lankys nuo 2023 m. sausio 1 d., kai grįš iš (duomenys neskelbtini). Pati pareiškėja atskirajame skunde patvirtino, kad su kūdikiu ir sūnumi G. šiuo metu yra ne savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o poilsiauja (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į institucijų dokumentuose nurodytus lankymosi laikotarpius, mažai tikėtina, jog pareiškėja su vaikais yra išvykusi tik poilsiauti. Pažymėtina, kad tikslios grįžimo datos pareiškėja nenurodo. Taigi, nustatyta, kad G. R. pagal deklaruotą jo gyvenamąją vietą ugdymo įstaigos šiuo metu nelanko.
32. Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. rugsėjo 22 d. teismui pateiktame pranešime nurodė, kad neturėjo galimybės ištirti šeimos aplinkos sąlygų, išklausyti vaiko nuomonės bei pabendrauti su pareiškėja.
33. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas, jos nėra savitikslės. Šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir teismas šiame etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja poreikis sureguliuoti ginčo situaciją iki ieškinio pareiškimo teismui pateikimo, juolab, kad pareiškėja į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomos mediacijos kreipėsi 2022 m. rugsėjo 2 d., o dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo 2022 m. rugsėjo 14 d., tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis pareiškėja iki atskirojo skundo išnagrinėjimo nėra pateikusi teisme ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nenurodė priežasčių, trukdančių pateikti ieškinį teismui.
34. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
35. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).
37. J. R. 2022 m. lapkričio 29 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jo turėtas 720 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šis prašymas bei jį pagrindžiantys įrodymai (2022 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra, banko Swedbank, AB sąskaitos išrašas) pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl, atskirąjį skundą atmetus, iš pareiškėjos J. R. priteistinos 720 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.