Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. 2-1778-329/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
2-1778-329/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00330-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
T. K.
Civilinė byla Nr.2-1778-329/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00330-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.1.;2.6.29.4.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,sekretoriaujant Eglei Valinčienei ir Sidonai Bukotienei,dalyvaujant ieškovei A. S.,atsakovui T. K. ir jo atstovui advokatui P. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. S. prašo priteisti iš atsakovo T. K. 1880 Eur skolą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas –sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 1–2).

Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. lapkričio 26 d. mokėjimo pavedimu atsakovui paskolino 1000,00 Eur, 2016 m. sausio 25 d. pavedimu paskolino 500,00 Eur, 2016 m. vasario 17 d. pavedimu paskolino 200,00 Eur, 2016 m. vasario 29 d. paskolino 30,00 Eur, 2016 m. kovo 15 d. paskolino 50,00 Eur, 2016 m. kovo 23 d. paskolino 100,00 Eur. Iki šiol atsakovas skolos negrąžino, nors žodiniu susitarimu pažadėjo grąžinti iki 2016 metų pabaigos. Nurodė, kad pinigus skolino, kadangi pasitikėjo atsakovu, norėjo jam padėti, atsakovas teigė, kad neturi pinigų, o jų reikia jo sergantiems vaikams, naujiems akiniams nusipirkti, remontuoti automobilį.

Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir paaiškino, jog atsakovas buvo jos bendradarbis, jis uždarojoje bendrovėje įsidarbino nuo 2015 metų pradžios, o ji su atsakovu artimai bendrauti pradėjo nuo 2015 metų rugsėjo pabaigos, kartu praleisdavo laisvalaikį, lankydavosi pas draugus, vienas kito namuose. Po poros bendravimo mėnesių atsakovas pasiguodė, kad serga jo sūnus iš pirmos santuokos, turi finansiškai padėti buvusiai žmonai, tačiau neturi pinigų, prašė ieškovės paskolinti jam 1000 Eur. Pasitikėdama atsakovu ir jį užjausdama dėl susidariusios padėties, ji 2015 m. lapkričio 26 d. mokėjimo pavedimu paskolino atsakovui 1000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje parašydama „pervedimas“. Šią 1000 Eur skolą atsakovas žadėjo grąžinti per puse metų, tačiau negrąžino. Vėliau atsakovo prašymu 2016 m. ji dar paskolino jam iš viso 880 Eur, padarydama pavedimus iš savo sąskaitos po 500 Eur, 200 Eur, 30 Eur, 50 Eur ir 100 Eur. Paskutinį pavedimą padarė 2016 m. kovo 23 d. Teigia, kad skolindama atsakovui pinigus mokėjimų pavedimais iš savo sąskaitos ji mokėjimo paskirtį nurodė ne „paskola“, o „pavedimas“ per klaidą dėl savo patiklumo, nepatirties. Atsakovas, prašydamas paskolinti pinigų, nurodydavo įvairias priežastis : kad neturi pinigų akiniams nusipirkti, susiremontuoti automobilį, susimokėti buto mokesčius. Ieškovė patvirtino, kad su atsakovu nebuvo sudariusi paskolos sutarčių nė vienai jos paskolintai sumai, tačiau atsakovas žodžiu buvo pažadėjęs visus skolintus pinigus grąžinti iki 2016 metų pabaigos. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, nes atsakovas klaidina teismą, teigė, kad ji niekada neprašė ir nesiskolino pinigų iš atsakovo, nes neturėjo tokio poreikio. Automobilį A. A. A4 2008 metų laidos, kurio pirkimui neva atsakovas paskolino jai 2000 Eur, ji buvo įsigijusi iš savo brolio už 7000 Eur dar iki bendravimo su atsakovu pradžios – 2015 m. liepos 29 d. šis automobilis jau buvo įregistruotas viešame registre, pinigus sumokėjo broliui per du kartus, paskutinę įmoką grynais padarė 2015 m. pirmoje pusėje. Nurodo, kad santykiai su atsakovu ėmė blėsti nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Kai ieškovė pokalbio su atsakovu metu pareikalavo grąžinti visus jos paskolintus pinigus, atsakovas iš pradžių prašė atidėti skolos grąžinimą, o maždaug nuo 2017 m. sausio užblokavo savo telefoną, visus ryšius socialiniuose tinkluose.

Atsiliepimas

Atsakovas T. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 20).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad ieškinyje pateikiamos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodė, kad su atsakove dirbo toje pačioje bendrovėje, o nuo 2015 metų pradžios pradėjo artimai bendrauti, jų draugiški santykiai tęsėsi iki maždaug 2016 m. kovo mėn. Atsakovas ir ieškovė su savo vaikais dažnai kartu leisdavo laisvalaikį. 2015 m. ieškovė norėjo pirkti iš brolio automobilį, bet jai trūko pinigų. Atsakovas, pasitikėdamas ieškove ir norėdamas jai padėti, 2015 m. rugpjūčio pradžioje sutiko paskolinti ieškovei 2000 Eur, kad ji galėtų iš dalies apmokėti broliui už automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą. Nei paskolos sutartis, nei kitoks skolos dokumentas tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudarytas, atsakovas ieškovei pinigus perdavė grynais. Kad suteiktų ieškovei nurodytą paskolą, atsakovas panaudojo savo darbo užmokestį ir 2015 m. liepos 28 d. pasiimtą 800 Eur vartojimo kreditą. Dėl skolos grąžinimo konkretaus termino nebuvo susitarę, ieškovė žadėjo grąžinti pinigus iki 2015 m. Kalėdų. Patvirtino, kad ieškinyje nurodytais laikotarpiais gavo iš ieškovės iš viso 1880 Eur sumą, tačiau ne kaip paskolą, o kaip jo paties 2015 m. rugpjūčio pradžioje ieškovei suteiktos 2000 Eur paskolos dalinį grąžinimą. Nurodė, kad šį faktą patvirtina ir visuose šešiuose mokėjimų pavedimuose nurodyta pervedimų paskirtis – „pavedimas“, ieškovė nenurodė, kad į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą pervedamos piniginės lėšos yra skolinamos. Teigė, kad atsakovas su ieškove nėra pasirašę jokio paskolos raštelio ar kitokio skolos dokumento, iš ieškovės niekada nesiskolino pinigų ir tuo labiau niekada nežadėjo jai jokių pinigų grąžinti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį teismui, tokiu būdu jam kerštauja už tai, kad jis nutraukė santykius su ieškove ir kad dėl 2017 m. rugsėjo 10 d. įvykdytos vagystės iš jo buto jis policijai nurodė ieškovę kaip įtariamąją, nes ji turėjo atsakovo buto raktą ir nebuvo jo grąžinusi po santykių nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovė A. S. ir atsakovas T. K. 2015–2016 metų laikotarpyje turėjo artimus, draugiškus santykius. Ieškovė A. S. į atsakovo T. K. sąskaitą 2015 m. lapkričio 26 d. mokėjimo pavedimu pervedė 1000,00 Eur, 2016 m. sausio 25 d. mokėjimo pavedimu pervedė 500,00 Eur, 2016 m. vasario 17 d. mokėjimo pavedimu pervedė 200,00 Eur, 2016 m. vasario 29 d. mokėjimo pavedimu pervedė 30,00 Eur, 2016 m. kovo 15 d. mokėjimo pavedimu pervedė 50,00 Eur, 2016 m. kovo 23 d. mokėjimo pavedimu pervedė 100,00 Eur (b. l. 3).

Ieškovė nurodė, kad minėtais pavedimais ji atliko pinigų skolinimą atsakovui, iš viso 1880 Eur sumai, nors pavedimuose ir buvo nurodžiusi mokėjimo paskirtį ne „paskola“, o „pavedimas“. Jos paskolintų pinigų atsakovas iki šiol negrąžino, nors žodžiu buvo žadėjęs visą skolą grąžinti iki 2016 metų pabaigos.

Ieškovė paskolos teisinių santykių tarp jos ir atsakovo atsiradimo bei paskolintų pinigų pagal žodinę paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą šioje byloje įrodinėja į bylą pateiktais banko sąskaitos išrašais, susirašinėjimo interneto socialiniame tinkle žinutėmis, liudytojų parodymais.

Atsakovas nepripažįsta ieškinio ir jame nurodytų faktinių aplinkybių. Atsikirtimus į ieškinį motyvuoja tuo, kad pinigų iš ieškovės niekada nesiskolino, (duomenys neskelbtini) (per savo gimtadienį) pats paskolino ieškovei 2000 Eur grynais daliniam ieškovės įsigyto automobilio kainos padengimui, patvirtino, kad ieškinyje nurodytais laikotarpiais gavo iš ieškovės iš viso 1880 Eur sumą, tačiau ne kaip paskolą, o kaip jo paties minėtos 2000 Eur ieškovei suteiktos paskolos dalinį grąžinimą.

Taigi byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo ir atitinkamai iš to kylančių prievolių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Pinigų skolinimo atsakovui faktui įrodyti ieškovė pateikė išrašą iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB bankas, iš kurio matyti, kad ieškovė A. S. į atsakovo T. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 26 d. pervedė 1000,00 Eur; 2016 m. sausio 25 d pervedė 500,00 Eur; 2016 m. vasario 17 d. pervedė 200,00 Eur; 2016 m. vasario 29 d. pervedė 30,00 Eur; 2016 m. kovo 15 d. pervedė 50,00 Eur; 2016 m. kovo 23 d. pervedė 100,00 Eur, iš viso 1 880 Eur (b. l. 3).

Atsakovas pripažįsta, kad gavo ieškovės nurodytus pinigus, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

Kaip minėta, ieškovė pinigų skolinimo atsakovui faktą įrodinėja sąskaitos išrašu (b. l. 3). Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas nepatvirtina jos valios perduoti atsakovui pinigus kaip paskolą. Ieškovės aiškinimas, kad pervesdama atsakovui pinigus ji klaidingai nurodė mokėjimo paskirtį, įrašydama ne „paskola“, o „pervedimas“, nėra įtikinamas. Būdama atidi ir rūpestinga ieškovė turėjo suvokti šią, ieškovės žodžiais, tariamą klaidą ir jos pasekmes, turėjo suvokti atliekamų iš savo sąskaitos bankinių operacijų „pervedimo“ ir „paskolos“ reikšmės skirtumą, kadangi prašomą priteisti iš atsakovo 1 880 Eur sumą ji pervedė į atsakovo sąskaitą ne vienu, o net šešiais pavedimais keturių mėnesių laikotarpyje ir visuose pavedimuose pinigų pervedimo paskirtį nurodė ne „paskola“, o „pavedimas“.

Paskolos santykių tarp ieškovės ir atsakovo buvimą ieškovė taip pat įrodinėjo pateiktomis į bylą jos susirašinėjimo su atsakovu interneto socialiniame tinkle žinutėmis (b. l. 48, 62, 64–65). Tačiau teismas sprendžia, kad šis įrodymas nepatvirtina fakto, jog šalis siejo paskoliniai santykiai, kadangi iš žinučių teksto akivaizdu, kad apie skolą kalba tik pati ieškovė, o iš atsakovo žinučių nėra net jokios užuominos apie atsakovo skolos pripažinimą ieškovei ir/ar apie skolos grąžinimą.

Pinigų skolinimo atsakovui faktą ieškovė įrodinėjo ir liudytojo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) parodymais, kuris teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. pradžioje būdamas pas ieškovę A. S., girdėjo, kaip atsakovas T. K. prašė Almos paskolinti jam automobilio remontui 500 Eur, Alma pažadėjo pervesti atsakovui į sąskaitą pinigus.

Atsakovas ir jo atstovas prašė nesivadovauti šio liudytojo parodymais, kadangi, nesant rašytinės paskolos sutarties, įstatymas draudžia remtis liudytojų parodymais, o be to liudytojas J. K. yra ieškovės giminaitis ir jis suinteresuotas liudyti ieškovės naudai.

Teismas iš dalies sutinka su atsakovo ir jo atstovo motyvais. Liudytojas J. K. patvirtino, kad jo ryšiai su ieškove yra giminiški – ieškovė yra jo pusseserė, jų tarpusavio santykiai artimi, jis dažnai padeda ieškovei buityje. Todėl, nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių 1880 Eur paskolos santykių tarp šalių buvimą, teismas liudytojo J. K. parodymus vertina kaip nepakankamai įtikinamus ir patikimus ir todėl jais nesivadovauja.

Teismas atmeta atsakovo ir jo atstovo motyvus, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė negali įrodinėti paskolos santykių tarp šalių buvimą liudytojų parodymais. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai būna pažeistas rašytinės formos reikalavimas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CK 1.93 straipsnio 2 dalis netaikytina, kadangi ieškovė liudytojo J. K. parodymais įrodinėjo 500 Eur skolinimą atsakovui.

Ieškovė pateiktu į bylą išrašu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje SEB bankas( b. l. 49–53), Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13351-1052/2017 (b. l. 54–57), Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 58–61), Valstybės įmonės „Regitra“ pažymą (b. l. 34), automobilio Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopija (b. l. 89), o taip pat liudytojų S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) parodymais įrodinėjo aplinkybę, kad ji neturėjo pagrindo skolintis pinigų iš atsakovo, tuo siekdama paneigti atsakovo teiginius, kad ieškovei reikėjo pinigų jos skyrybų su sutuoktiniu procesui, automobilio įsigijimui iš brolio S. V..

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra reikalavimų, susijusių su ieškovės prievolėmis atsakovui ir teismas nesprendžia ginčo tarp šalių buvo ar nebuvo prievoliniai santykiai tarp šalių dėl 2000 Eur skolos. Todėl teismas ieškovės pateiktus aukščiau minėtus įrodymus vertina byloje nagrinėjamo ginčo aspektu ir sprendžia, kad jie nėra pakankami įrodyti paskolos teisinių santykių tarp jos ir atsakovo buvimą ir paskolintų 1 880 Eur perdavimo atsakovui faktą. Ieškovės pateiktas išrašas iš sąskaitos (b. l. 49–53) apie jos gautas pinigų įplaukas į sąskaitą, nesant duomenų apie ieškovės išlaidas, anaiptol nepatvirtina aplinkybės, kad ji turėjo pakankamai pinigų ir jai nebuvo poreikio skolintis jų. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji automobilį Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas 2015 m. liepos 29 d. ieškovės motinos M. V. vardu, įsigijo iki bendravimo su atsakovu pradžios ir todėl jai nereikėjo skolintis pinigų iš atsakovo, nepatvirtina fakto, kad ją su atsakovu siejo paskoliniai santykiai ir kad atsakovas jai yra skolingas 1 880 Eur. Be to, šalys, pripažindamos, kad juos siejo artimi, draugiški santykiai, skirtingai nurodo tokių santykių pradžią : ieškovė teigia, kad šie santykiai prasidėjo nuo 2015 m. rugsėjo mėn., o atsakovas – nuo 2015 metų pradžios. Ieškovė neįrodė, kad ji iki 2015 m. rugsėjo mėnesio neturėjo su atsakovu draugiškų, artimų santykių. Tai, kad ieškovė neturėjo pakankamai pinigų susimokėti už įsigytą automobilį, patvirtina ir pačios ieškovės bei liudytojo jos brolio S. V. parodymai, kad už automobilį ji atsiskaitė per du kartus.

Ieškovė pateikė į bylą M. V. ir L. K. vardu surašytus liudijimus (b. l. 46, 66). Tačiau teismas šių liudijimų nevertina kaip įrodymus, kadangi jie nepatvirtinti notaro, neatitinka rašytinių įrodymų reikalavimams (CPK 197 straipsnis) ir yra nepatikimi.

Teismas ne kartą siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus tiek ieškinio reikalavimams, tiek atsikirtimams į ieškinį pagrįsti ir sudarė galimybę šia teise pasinaudoti, atidėdamas teismo posėdį, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo kaip ir siūlymu pasirūpinti tinkamu savęs atstovavimu bylos procese.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Taigi, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, jog pervedant pinigus šešiuose pervedimuose įrašyta mokėjimų paskirtis „pervedimas“ ir nėra jokių kitų įrodymų, kad ieškovė būtent skolino atsakovui nurodytas sumas, teismas sprendžia, kad daugiau tikėtina, jog ieškovės pavedimai atsakovui nenusiję su paskolos jam suteikimu ir todėl nėra pagrindo kvalifikuoti ginčo šalių teisinių santykių kaip paskolos.

Apibendrinęs išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog prašoma priteisti suma buvo perduota atsakovui kaip paskola, todėl ieškinys netenkinamas (CPK 12, 177 ir 178 straipsniai).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos atsakovui jo turėtos atstovavimo išlaidos – 250 Eur, pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 93–94, 99; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš ieškovės priteistinos 7,71 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262–267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 ir 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) jo turėtas atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybei 7,71 Eur (septynis eurus 71 centą) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė