- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- ATP-186-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-01101-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo J. M. administracinių teisės pažeidimų byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-11-25 04.14 val., (duomenys neskelbtini), B. P. degalinės teritorijoje, vairuodamas nuosavybės teise turimą automobilį Opel Zafira, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas važiuoti nuo kuro užpildymo kolonėlės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, iš bako neištraukė kuro užpildymo žarnos, ko pasėkoje nutraukė antros kolonėlės dyzelinio kuro pistoletą. Padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas nukentėjusiajam ar policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 222, p. reikalavimus už kurių pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu J. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir jį už tai nubaudė 36 (trisdešimt šešių) eurų bauda. Taip pat šiuo nutarimu J. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir taikant ATPK 30¹ str., jį už tai nubaudė 600 (šešių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde J. M. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo dalį, kuria jis yra pripažintas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; teismui nepanaikinus Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo dalies, kuria jis yra pripažintas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos nenutraukus, prašo šią Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimo dalį pakeisti už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą paskiriant švelnesnę nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nuobaudą - 600 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
J. M. skunde nurodo, kad kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia - sąmoningu veikimu. J. M. nuomone, Jonavos rajono apylinkės teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, neteisingai konstatavo, kad jo veiksmuose yra tyčia dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje esančias fotonuotraukas, turėjo atkreipti dėmesį, kad žarnos įtrūkimas yra fiksuojamas labai stipriai ją sulenkus, taigi turėjo vertinti, ar nakties metu, kad ir apšviestoje degalinės teritorijoje apdairus ir rūpestingas žmogus galėjo tai pamatyti. Atsižvelgiant į tai, kad žarnos įtrūkimas matomas tik stipriai ją sulenkus, taip pat ir į tai, kad žarna yra juodos spalvos, o tai dar labiau apsunkina vizualiai pastebėti įtrūkimus. Pagal visas įvykio aplinkybes akivaizdu yra tik tai, kad jis pastebėjo, kad buvo nutrauktas pistoletas nuo žarnos. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas per daug bendrai nurodo, kad jis dirba techninį darbą, todėl turėjo suprasti, kad dėl pistoleto atsikabinimo nuo žarnos degalinė patyrė žalą. Atkreipia dėmesį, kad jis nėra atestuotas degalinės operatorius, todėl nesusipažinęs su degalinės žarnos ir pistoleto sujungimo schemomis bei veikimo būdais, būtent dėl šios priežasties ir negalėjo jo prijungti, bet buvo įsitikinęs, kad degalinės operatorius galės juos sujungti.
J. M. ypatingai atkreipti dėmesį į tai, kokia žala buvo padaryta degalinei. B. P. degalinė nurodė, kad žala buvo padaryta nutraukus dyzelinio kuro užpildymo žarną (b.l. 19-20), kaip žalos įrodymą pateikė žarnos įtrūkimus fiksuojančias fotonuotraukas, taigi galima daryti išvadą, kad 95,64 eurų žala atsirado ne dėl pistoleto nutraukimo nuo žarnos, o dėl žarnos įtrūkimų. Nurodo, kad nors žalą sukėlė jo neatidūs veiksmai pradėjus važiuoti neištraukus dyzelinio kuro žarnos iš automobilio kuro bako angos, tačiau teismas jo kaltės klausimą turėjo vertinti pagal tai, ar jis suvokė, kad padarė žalą.
Administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo nurodo, kad jo transporto priemonė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taigi žinodamas, jog transporto priemone padarė žalą tretiesiems asmenims, būtų elgęsis pagal KET reikalavimus, nes žalą atlygintų draudimo bendrovė.
Šalies argumentai
J. M. nurodo, kad nors ATPK 130 str. 1 d. dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Apeliantas skunde cituoja Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. ATP-457-327/2014, kurioje apelianto teigimu analogiškoje situacijoje teismas nenustatė asmens tyčios ir todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.
J. M. nuomone Jonavos rajono apylinkės teismas taikydamas ATPK 30¹ str., esant tokioms aplinkybėms, turėjo neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, kadangi skyrė pakankamai didelę 600 eurų baudą ir jos paskyrimas būtų užtikrinęs visus administracinių nuobaudų tikslus.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris atsiliepime prašo skundo netenkinti, kadangi minėto asmens padarytas pažeidimas atitinka ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. požymius. Atsiliepime nurodo, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą auklėti kelių eismo taisykles pažeidžiančius eismo dalyvius, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar kitų nepatogumų, susijusių su teisės pažeidimu.
J. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl J. M. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinės teisės pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalies subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kai tai padaryta tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, norėdamas taip elgtis. Byloje nustatyta kad J. M. padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą – nutraukė kuro užpylimo pistoletą, dėl ko degalinei buvo padaryta 95,64 Eur žala ir apie tai nepranešė nei nukentėjusiajam nei policijai. J. M. įvykio aplinkybių dėl nutraukto kuro užpylimo pistoleto neneigia, tačiau kaip minėta neigia savo veiksmuose esant kaltės formą – tyčią. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal teismų praktiką pažeidimas numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padaromas tik tiesioginės tyčios forma. J. M. skunde nurodo, kad jis nesusipažinęs su degalinės žarnos ir pistoleto sujungimo schemomis bei veikimo būdais, būtent dėl šios priežasties ir negalėjo prijungti pistoleto prie kuro užpylimo žarnos, bet buvo įsitikinęs, kad degalinės operatorius galės juos sujungti, o žarnos įtrūkimo nepastebėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėje kaltės samprata grindžiama protingo elgesio standartu. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būdamas pilnametis, dirbantis, rūpestingas žmogus galėjo ir turėjo suvokti, kad nutraukdamas degalinės kuro užpylimo žarnos pistoletą padarė žalos degalinės turtui, todėl privalėjo elgtis kaip numato KET 222 punktas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju J. M. savo kaltės iš esmės neneigia, tačiau nei nukentėjusiajam nei policijai apie įvykį nepranešė, po įvykio taip pat su degalinės administracija nesusisiekė. Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens argumentai, kad jis nerado telefono numerio, kuriuo galėtų paskambinti, kuro užpylimo žarnos įtrūkimo nepastebėjo, turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą ir pan., nepaneigia pirmos instancijos teismo išvados dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis.
J. M. skunde cituojama Kauno apygardos teismo nutartis, nagrinėjamu atveju neįpareigoja panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo dalį, kuria J. M. yra pripažintas padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia pagal faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustatyti kitokios J. M. kaltės formos nei tyčia, taip pat įvertinęs tai, kad J. M. veiksmuose yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, skundžiamo nutarimo dalis, kuria J. M. yra pripažintas padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nutarime nurodo perteklinius Kelių eismo taisyklių punktus (232, 234), kurie visiškai nesusiję su padarytu pažeidimu, tačiau iš teismo motyvų akivaizdu, kad teismas nurodydamas minėtus Kelių eismo taisyklių punktus, padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri nekeičia nutarimo esmės ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti 2015-12-30 nutarimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Jonavos apylinkės teismas spręsdamas dėl nuobaudos rūšies ir jos dydžio tinkamai taikė ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimus bei J. M. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pagal kurias organas (pareigūnas) skiriantis nuobaudą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Pagal teismų praktiką minėto straipsnio nuostatos taikomos tik tokiais atvejais, kuomet nustatoma visuma aplinkybių rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, aplinkybes, atsiradusias pasekmes, J. M. asmenybę ir padarė teisingą išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. J. M. skunde prašo dar sušvelninti nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismas pažymi, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo dar labiau švelninti pirmos instancijos teismo paskirtą nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes reikšmingas nuobaudos rūšiai ir dydžiui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.