Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, nuolatinė gyvenamoji vieta Moldavijoje, Lietuvos Respublikoje oficialios gyvenamosios vietos ir darbo vietos neturi, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. C. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir grasino jį nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas:

jis, 2024 m. rugsėjo 18 d., apie 17.35 val., gyvenamojo namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą rankos kumščiu smogė S. K. į nosį, po to, nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės abiejų rankų kumščiais keturis kartus sudavė jam į veidą ir taip padarė S. K. muštines žaizdas nosies ir kaktos srityje, po ko, paėmęs silikatinę plytą užsimojo ja virš gulinčio ant nugaros S. K., sakydamas „aš tave užmušiu“; J. K. pradėjus rėkti, numetė plytą ant žemės ir tokiais veiksmais mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį ir grasino jį nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės:

jis, 2024 m. rugsėjo 18 d., apie 17.45 val., gyvenamojo namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai sumušė ir grasino nužudyti S. K., tyčia apipylė benzinu D. S. nuosavybės teise priklausančius statomo pastato betono pamatus, apšiltintus poliuretano apšiltinimo plokštėmis ir juos padegė ir taip visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimą, D. S. priklausantį 55,20 Eur vertės turtą.

Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos L. B. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. dirbant kartu su tyrėju P. K. ekipaže „2004“ apie 17.45 val. iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas padegė namą, taip pat sumušė pranešėjos vyrą. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjos vyras S. K., ant kurio veido akivaizdžiai matėsi sužalojimo požymiai. Jis paaiškino, kad jam dirbant lauke prie malkų prie jo priėjo šalimais gyvenantis vyras, atvykęs iš Moldavijos, ir staiga pradėjo kumščiais muštis, vėliau paėmęs plytą užsimojo ir ketino trenkti, tačiau nukentėjusiajam pavyko pabėgti. Vėliau S. K. pastebėjo, kad tas pats asmuo užpylęs benzino padegė kieme išpiltus pamatus, kurių savininkas šiuo metu yra užsienyje. Nustačius, kad pamatų savininkas yra D. S.; susisiekus su juo telefonu, vyras nurodė, kad kai grįš į Lietuvą, iš karto kreipsis į policijos komisariatą su pareiškimu dėl jam priklausančio sugadinto turto žalos, taip pat nurodė, kad minėtas vyras jam dirba prie ūkio ir pan., yra buvę konfliktų, tačiau niekada taip nebuvo pasielgęs. Įvykio vietoje prie namo ant kėdės sėdėjo įtariamasis M. C., kuris bendravo rusų kalba, buvo akivaizdžiai neblaivus, nusistatyti neblaivumą alkotesteriu kategoriškai atsisakė, bendraujant su medikais pripažino, kad padegė bei sumušė kaimyną, kodėl šitaip pasielgė neatsakė. Įvykio vietoje taip pat buvo bendrauta su pranešėja J. K., kuri paaiškino, kad matė kaip kaimynas mušė jos vyrą, kaip buvo užsimojęs su plyta jam trenkti, o vėliau padegęs statomo namo pamatus pasišalino. Moteris nurodė, kad vyras yra neprognozuojamas ir agresyvus, padauginęs alkoholio. Į įvykio vietą dėl galimo padegimo buvo iškviesti ekspertai, kurie paėmė galimus padegimo pėdsakus, jie saugomi Klaipėdos r. PK patalpose. Taip pat iš įvykio vietos buvo paimta plyta, su kuria, kaip nurodė nukentėjusysis, įtariamasis grasino užmušti nukentėjusį asmenį. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, M. C. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę (1 t., b. l. 49-51).

Iš 2024 m. spalio 11 d. D. S. pateiktos žalos sąmatos nustatyta, kad nukentėjusiojo paskaičiavimais sugadinta 15 kv. m. polistireno XPS 300, kurio 1 kv. m. kaina 25 Eur, iš viso turto už 375 Eur. Žalos pašalinimo darbai – suodžių nuo pamato pašalinimas (200 Eur), grunto nuo pamato pašalinimas atstatymas (200 Eur). Jam padaryta bendra žala (su PVM) – 937,75 Eur (1 t., b. l. 147).

Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje matomi apie 5 metrus nudegę išpilti statomo namo pamatai (1 t., b. l. 1-10).

Iš 2024 m. spalio 10 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), matomi apdegę pamatai, apšiltinimo plokštės išsilydžiusios bei sudegusios, jaučiamas benzino kvapas. Įvykio vietoje iš gaisro židinio paimtas mėginys su galimai padegimo skysčio likučiais, kuris supakuotas, plombos Nr. 15580. Pagalbiniame pastate rastas raudonos spalvos plastikinis indas, kurio viduje yra skysčio su specifiniu benzino kvapu. Rastas objektas supakuotas, plombos Nr. 202567 (1 t., b. l. 22-30).

Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į gyvenamojo namo kiemą, kuriame stovi priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobilis, ugniagesiai. Prie ugniagesių, stovinčių ant išpiltų cementinių pamatų, vaikšto vyras, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip S. K., kuris nurodo, kad žmogus sėdintis ant suoliuko bandė padegti, kažką pylė. Pareigūnas nueina prie vyro, ikiteisminiam tyrimui žinojo kaip M. C., kuris nerišliai rusų ir lietuvių kalbomis paaiškina, kad yra moldavas, gyvena Lietuvoje. Prie jų prieina greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai bei S. K.. Į medicinos darbuotojų klausimą kas įvyko, M. C. parodė, jog jo gyvenimas Lietuvoje yra blogas, todėl norėjo, kad ir kitiems jis toks būtų, norėjo sudeginti, nes taip jam liepė Jehova. Pareigūnui pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, M. C. atsisako tai daryti. Kieme esanti moteris, ikiteisminiam tyrimui žinoma kaip J. K., nurodė, kad M. yra neprognozuojamas, šiandien norėjo padegti statomo namo pamatus, matė, kaip jis parvertė jos vyrą S. ant žemės, sumušė, buvo paėmęs plytą į rankas ir užsimojęs jam trenkti. Policijos pareigūnė apžiūri S. K. sužalojimus; matoma, kad ant vyro nosies nugarėlės yra įbrėžimas, nubrozdinimas kairės pusės kaktos srityje ir smilkinyje bei patinimas po kairės akies apatiniu voku (1 t., b. l. 40-42).

Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas S. K., ant kurio nosies ir kaktos matomas sukrešėjęs kraujas, pamėlusi kairioji akis ir kraujosruvos po abiem akimis; kairėje pusėje šalia smilkinio matomas įbrėžimas – nubrozdinimas (1 t., b. l. 43-48).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos nustatyta, kad GMP į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kviesta 2024 m. rugsėjo 18 d. 17.46 val. Apžiūrint S. K. šis teigė, kad kaimynas trenkė į veidą. Stebima nosies, kaktos muštos žaizdelės, kraujavo iš nosies; vyras susijaudinęs, dreba. Diagnozė: nosies žaizda (1 t., b. l. 72-75).

Iš 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas iš GMP kvietimo kortelėje esančių duomenų pateikė išvadą, kad S. K. nustatytos muštinės žaizdos nosies ir kaktos srityse padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais) prieš atvykstant GMP brigadai ir kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81-84).

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos majoro tarnybinio panešimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2024 m. rugsėjo 18 d., 17.42 val., (duomenys neskelbtini). Gyvenamojoje namų valdoje degė statomo namo pamatai. Atvykus PGP, degė statomo namo pamatų apšiltinimas (putplastis). Gaisro metu sudegė vienos pamato sienos apšiltinimas (60 cm x 10 m plotas). Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. K. ir S. K. bei asmeninė D. S. nuosavybė. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad gaisro metu išsilydė iš išorės apie 8x0,6 m pamato putplasčio šiltinimas, išsilydė putplasčio tvirtinimo smeigės, aprūko betoninis pamatas. Pastato pamatai netaisyklingo daugiakampio formos, ant pamato viršutinės dalies keliose vietose matyti suodžių pėdsakai, kurių susidariusi forma charakteringa degant ant betono išpiltam degiajam skysčiui. Pagal ant betono susidariusį suodžių pėdsaką matyti, kad degus skystis buvo išpiltas keliose vietose, buvo jaučiamas charakteringas naftos produktų kvapas. Apžiūrėjus įvykio vietą apie 30 m spinduliu, talpos ar kitų daiktų, su kuriais galėjo būti sukeltas gaisras, nerasta. J. K. nurodė, kad kaimynui priklausančioje namo dalyje gyveno rusakalbis pilietis M. C., kuris kaimynui pagelbėdavo darbuotis sodyboje. Asmuo pastarosiomis dienomis girtavo, buvo vienas, elgėsi neadekvačiai; kai jie pamatė, kad atvira liepsna dega betoninių pamatų šiltinimas, M. C. šlaistėsi po kiemą, kitų asmenų aplink nebuvo. M. C. buvo pasodintas į policijos automobilį, jis buvo neblaivus, nurodė, kad išpylė ant pamato benziną skirtą žoliapjovei (trimeriui) ir uždegė, o plastikinį bakelį įmetė į liepsną. Gaisro židinys yra ties išilgine pamato dalimi nuo gatvės pusės. Ant betoninio pamato akivaizdžiai matyti papilto sudegusio degaus skysčio pėdsakai. Gaisro kilimo priežastis: nuo tyčia įnešto atviros ugnies šaltinio poveikio, padegimas (1 t., b. l. 93-101).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta jo paties, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, rašytine bei vaizdine bylos medžiaga, todėl M. C. pripažįstamas kaltu pagal šią BK normą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y., kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017).

Teisme surinktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – grasinimą nužudyti ar sunkiai sužaloti S. K.. Nors pats kaltinamasis savo kaltės dėl to nepripažino, ją neginčijamai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos J. K., mačiusios visą šią situaciją ir savo šauksmu privertusios kaltinamąjį nutraukti pavojingus grasinimus, parodymai, taip pat - įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, teismo medicinos eksperto apžiūros protokole pateikta išvada, policijos pareigūnų „body“ kamerų įrašai ir kt. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymais, kadangi jie nuo pat pradžių, jau atvykus į jų kiemą policijos pareigūnams ir medikams, sakė, kad M. C. ne tik sumušė S. K., bet ir grasino jį užmušti plyta, nurodė ir konkrečią plytą, kuri vėliau buvo apžiūrėta kaip daiktinis įrodymas. Visa byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, jau pavartojęs prieš nukentėjusįjį S. K. fizinį smurtą ir tuo sukėlęs jam bejėgiškumo būklę, garsiai ir aiškiai, nors be jokios aiškios priežasties, grasino savo smūgiais ant žemės parverstam vyresniam ir fiziškai silpnesniam nukentėjusiajam jį užmušti, savo grasinimus išreikšdamas ir rankoje virš S. K. galvos laikoma plyta; pažymėtina, kad tokiam grasinimui išreikšti pakanka ir vieno iš šių veiksmų. Teismui nekyla abejonių, kad šioje situacijoje ir nukentėjusysis, ir jo sutuoktinė, jau pensinio amžiaus žmonės, turėjo realaus pagrindo bijoti, kad kaltinamojo išsakytas grasinimas gali būti įvykdytas, būtent tokios nukentėjusiojo būsenos ir siekė M. C., nors išsiblaivęs nė pats nebegali paaiškinti, kodėl užsipuolė S. K., todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu (...). Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia apipylė benzinu D. S. nuosavybės teise priklausančius statomo pastato betono pamatus, apšiltintus poliuretano apšiltinimo plokštėmis, ir juos padegė; taip visuotinai pripažintu pavojingu būdu ( padegimu, nuo kurio galėjo nukentėti žmonės, jų turtas, gyvūnai ir kita gamtinė aplinka) sugadino D. S. priklausantį turtą. Kaltinamasis M. C. veikė tiesiogine tyčia, kadangi statomo pastato betono pamatus, apšiltintus poliuretano apšiltinimo plokštėmis, apipildamas benzinu ir padegdamas, suvokė pavojingą nusikalstamų veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. C. padarė tris baigtas nusikalstamas veikas: vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su žmogaus laisvės pažeidžiamumu, ir vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Kaltinamasis yra Moldovos pilietis, Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas; jis neturi nei leidimo legaliai Lietuvos Respublikoje gyventi, nei pastovios gyvenamosios vietos, nei legalaus pragyvenimo šaltinio, nei šeimos narių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 9 punktas), kadangi tai turėjo esminės reikšmės nusikalstamų veikų padarymui. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslais ir paskirtimi, nusprendžia, skirti kaltinamajam M. C. už jo padarytas nusikalstamas veikas su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Kadangi M. C. teisiamas pirmą kartą ir didžiąją dalį jam pareikštų kaltinimų pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų ir nurodė daugiau taip nebesielgsiąs, bausmių dydis nustatomas artimas sankcijų minimumui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam M. C. išlaidų (693,75 Eur) priteisimo iš kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis yra suimtas ir nemokantis lietuvių kalbos asmuo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktai). Atsižvelgdamas į tai, prašymas dėl kaltinamajam privalomai valstybės suteiktos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu į 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti M. C. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę vykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, (santykiu 1:1) į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo M. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. (dvi dienas) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nepriteisti iš M. C. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – silikatinę plytą (paketas Nr. 526648), stiklainį su pamatų nuodėguliais – pelenais (plomba Nr. 15580), plastikinį mėlynos spalvos užsukamą dangtelį (vokas Nr. 1 su plomba Nr. 15581) ir raudonos spalvos plastikinę talpą su skysčio likučiais (kartoninė dėžė su plomba Nr. 0080531), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.