Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-450-856/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-30
Bylos Nr.: 2A-450-856/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01379-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Viešbučių paslaugos“
Ieškovas: Sumfinidade Unipessoal LDA ZFM

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-450-856/2025 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01379-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.7.1.1; 3.6.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešbučių paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1436-1052/2025 pagal ieškovo Sumfinidade Unipessoal LDA ZFM ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viešbučių paslaugos“ dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Sumfinidade Unipessoal LDA ZFM (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su standartine ieškinio A forma pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (toliau – ir Reglamentas), kuria prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Viešbučių paslaugos“ (toliau – ir atsakovė) 1 465 Eur žalos atlyginimą už be leidimo (licencijos) paskelbtą kūrėjo N. T. sukurtos fotografijos pavadinimu „Vineyard | Tuscany, Italy“ vaizdą atsakovės internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), 1 465 Eur nuostolius pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 95 Eur už dokumentų parengimą, 188,45 Eur už vertimų paslaugas ir 87,90 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal 2020 m. birželio 30 d. išimtinės licencijos sutartį turi išimtines teises į fotografo ir menininko N. T. kūrinius, o atsakovė be leidimo 2020 m. lapkričio 22 d. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) paskelbė N. T. kūrinį – nuotrauką pavadinimu „Vineyard | Tuscany, Italy“. Nuotrauka tinklalapyje buvo patalpinta laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 22 d. (paskutinė modifikavimo serveryje data) iki 2021 m. kovo 19 d. Ieškovas apie pažeidimą sužinojo 2021 m. vasario 25 d., todėl kreipėsi į advokatą, kuris įteikė atsakovei oficialų įspėjimą, išlaidų ir žalos paskirstymą bei paprašė informacijos apie pažeidimo mastą ir trukmę. Atsakovė į įspėjimus nereagavo, neatsakė ir į kelis tolimesnius laiškus. Ieškovas pagal www.sumfinity.com nurodytas taisykles ir viešai skelbiamas nuotraukų publikavimo kainas apskaičiavo 1 465 Eur žalą už kūrinio paskelbimą be leidimo. Ieškovas 1 465 Eur nuostolius grindžia tuo, jog būtent 100 procentų papildomas mokestis įprastai yra imamas iš klientų, jei jie naudoja nuotrauką nenurodydami šaltinio (pvz. reklamai). Taip pat pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą yra numatytas nuostolių kompensavimas. Šiuo atveju atsakovė veikė tyčia arba bent jau aplaidžiai, nes buvo akivaizdu, kad nuotrauka yra saugoma autorių teisių. Tai yra atsakovo atsakomybė patikrinti kūrinio autorių prieš publikuojant nuotraukas internete. Paprasta 30 sekundžių paieška, naudojant atvirkštinę vaizdų paiešką Google, nuveda vartotojus į ieškovo puslapį, kur licencija gali būt įsigyta. Taip pat autorių teisės yra registruotos ir JAV Autorių teisių ofise. Metinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo to momento, kai atsakovė pradėjo naudoti nuotrauką, nes nuo to momento ji pažeidė autorių teises ir neteisėtu nuotraukos paskelbimu įgijo naudos. Kokia palūkanų norma turėtų būti taikoma, ieškovas palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis Reglamento 12 straipsnio 1 dalimi, taip pat pažymi, jog Portugalijos teisės aktais numatyta palūkanų norma 12,5 procentų per metus, o ieškovo žiniomis, pagal Lietuvos teisę, jei abi šalys yra verslininkai, taikoma 6 procentų per metus palūkanų norma.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovo nurodytas pažeidimas nėra piktybiškas, ilgai trunkantis, generuojantis dideles pajamas ar naudą, jis nebuvo nukreiptas į didelį asmenų ratą ar plačią auditoriją, todėl ieškovo prašomi priteisti nuostoliai nepriteistini. Iš ieškinio priedų matyti, kad nuotrauka skirta maisto į namus pasiūlymui, pagal kurį maistą užsakyti ir apmokėti buvo galima tik iki 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. nuotrauka vartotojams buvo aktuali 4 kalendorines dienas – pažeidimas truko itin trumpai. Įvertinus atsakovės turėtas sąnaudas maisto paruošimui ir gėrimų įsigijimui, neabejotina, kad atsakovės gauta nauda iš ieškovo nurodyto pažeidimo buvo itin menka, nes: 1) maisto pasiūlymas jį pristatant į namus buvo skirtas tik Kauno, o ne visos Lietuvos gyventojams; 2) jis buvo skirtas siauram asmenų ratui – gurmanams; 3) jo kaina 2 asmenims, įskaitant užkandžius, karštą patiekalą, desertą ir butelį pasirenkamo vyno, buvo 50 Eur + 1 Eur pakuotės mokestis (iš šios sumos beveik 8 Eur yra į biudžetą mokėtinas PVM). Šiuo pasiūlymu pasinaudojo tik 46 poros (po 2 asmenis), todėl iš šio pasiūlymo atsakovė gavo tik 290,82 Eur pelno, po 6,32 Eur nuo kiekvieno parduoto bilieto. Tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma - 1 465 Eur, yra 5 kartus didesnė negu atsakovės gautas pelnas. Ieškovo reikalavimas priteisti 1 465 Eur kaip 100 procentų pridėtinę baudą, yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai tokių baudų nenumato.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Viešbučių paslaugos“ ieškovui Sumfinidade Unipessoal LDA ZFM 2 930 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (2 930 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 371,35 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės UAB „Viešbučių paslaugos“ valstybei 15,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad autorių teisių objektai yra fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi atsakovė kūrėjo N. T. sukurtos fotografijos pavadinimu „Vineyard | Tuscany, Italy“ autorinių teisių neginčijo, teismas pripažino, kad minėta fotografija yra autorių teisių objektas, saugoma pagal ATGTĮ nuostatas.

6. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga yra įrodyta, jog atsakovė panaudojo kūrėjo N. T. sukurtą fotografiją pavadinimu „Vineyard | Tuscany, Italy“ savo internetiniame puslapyje degustacijai reklamuoti, neturėdama atitinkamo leidimo ją naudoti, todėl ATGTĮ 73 straipsnio 1 dalies prasme sąmoningai ir tyčia vykdė autoriaus teisių pažeidimą. Minėtų aplinkybių atsakovė neginčijo.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė savo argumentų, jog nuotrauka vartotojams buvo aktuali 4 kalendorines dienas, t. y. pažeidimas truko itin trumpai, nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu iš ieškovo į bylą pateiktos atsakovės internetinio puslapio ekrano nuotraukos matyti, jog nuotrauka vartotojams buvo dar vis pasiekiama 2021 m. kovo 19 d. Laikotarpiu, kai jos svetainėje buvo patalpinta nuotrauka, Lietuvoje buvo nustatyti COVID-19 ribojimai ir atsakovės finansinė padėtis tuo metu, kaip ir daugelio su turizmu susijusių įmonių šalyje, galėjo būti sudėtinga, tačiau, vertindamas šios konkrečios bylos aplinkybes bei spręsdamas prašomo išieškoti iš atsakovės autorinio atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia ne tik į atsakovės finansinę padėtį, gautą pelną, bet ir į tą aplinkybę, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jai turėjo būti žinoma, jog naudojant nuotrauką be autoriaus leidimo gali būti taikoma finansinė atsakomybė. Patikrinus nuotrauką Google nuveda vartotojus į ieškovo puslapį, kur licencija gali būti įsigyta, šiuo atveju nuotrauka buvo publikuojama iki 6 mėnesių, todėl kaina už nuotraukos publikavimą pagal ieškovo numatytą kainodarą sudaro 1 465 Eur.

8. Teismas nurodė, kad remiantis ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktu, autorių teisių subjektai, gindami jiems suteiktas teises, turi teisę prašyti priteisti atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomais teisių objektais (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovės 2 930 Eur sumą yra tenkintinas, kadangi ji pilnai kompensuoja turtinius autorių teisių pažeidimus ir nėra neproporcingai pažeidžianti tiek ieškovo, tiek atsakovės teisių.

9. Teismas nurodė, kad visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteisiamos 371,35 Eur bylinėjimosi išlaidos: 95 Eur už dokumentų parengimą, 188,45 Eur už vertimų paslaugas, 87,90 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, valstybei – 15,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Viešbučių paslaugos“ prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovės priteista 2 930 Eur suma, sumažinant priteistą sumą iki 1 465 Eur, bei atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovės priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (2 930 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumažinant priteistą sumą iki 1 465 Eur ir pakeičiant datą, nuo kurios skaičiuojamos priteistos palūkanos į 2024 m. lapkričio 12 d.; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 33 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių bus, pagal iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Sutiktina su tuo, kad atsakovė turėtų sumokėti ieškovei už nuotraukos publikavimą pagal ieškovės numatytą kainodarą apskaičiuotą sumą – 1 465 Eur, kaip „licencijavimo kainą“.

10.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą priteisti iš atsakovės du kartus didesnį už licencijavimo kainą atlyginimą dėl to, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia. Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovės 1 465 Eur kaip „licencijavimo kainą“ ir 1 465 Eur kaip „100 % pridėtinę baudą“ dėl fotografo neįvardinimo (žr. ieškinio 8 p. D dalį). Taigi, ieškiniu skirtingu pagrindu buvo prašoma priteisti dvi sumas: 1 465 Eur atlyginimą už nuotraukos paskelbimą ir 1 465 Eur baudą už fotografo neįvardinimą, tačiau teismas reikalavimo dėl baudos priteisimo iš esmės nesprendė, o vietoj prašomo 1 465 Eur atlyginimo priteisė du kartus didesnį atlyginimą – 2 930 Eur.

10.3. Atsakovė, susipažinusi su ieškiniu, neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad juo yra reiškiamas reikalavimas priteisti du kartus didesnį atlyginimą pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir atitinkamai negalėjo dėl to pasisakyti. Sprendimas nurodytoje dalyje yra ne tik kad visiškai neteisėtas (teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas), bet ir siurprizinis - atsakovei nebuvo suteikta galimybė gintis nuo tokio reikalavimo, kokį patenkino teismas.

10.4. Teismas savo iniciatyva, peržengdamas byloje pareikšto reikalavimo ribas, ieškovui iš atsakovės priteisė du kartus didesnį atlyginimą vadovaudamasis vien tik ta aplinkybe, kad, teismo vertinimu, pažeidimas buvo padarytas „sąmoningai ir tyčia“. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė šios aplinkybės neginčijo, nes ieškovė šios aplinkybės net neįrodinėjo. Ieškovė reikalavimo dėl du kartus didesnio atlyginimo priteisimo dėl to, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia ar dėl didelio neatsargumo, ieškinyje nesuformulavo ir neįrodinėjo. Nei ieškovė, nei teismas pažeidimo padarymo priežasčių nesiaiškino.

10.5. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, teismas turėjo įvertinti ne tik atsakovės kaltės formą ir rūšį, bet ir kitas šiam klausimui teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, tačiau to neatliko.

10.6. Iš teismo motyvų neaišku, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovei buvo paskirta būtent maksimali sankcija, t. y. už vienos nuotraukos publikavimą vos kelių dienų laikotarpiu reklamuojant degustaciją, buvo priteista maksimali suma (2 930 Eur), kuri yra netgi didesnė už ieškovės skelbiamą nuotraukos publikavimo kainą 5 metų laikotarpiu (2 860 Eur).

10.7. Nors teismas formaliai ir nurodė, kad atsižvelgė tiek į atsakovės gautą nedidelį pelną, tiek į jos tuo metu sudėtingą finansinę padėtį, teismas vis tiek priteisė maksimalią sumą vadovaudamasis vien tik ta aplinkybe, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Taip pat teismas tik formaliai nurodė, kad sprendimą priėmė vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau, kaip yra reikalaujama teismų praktikoje, jų turinio konkrečioje situacijoje neatskleidė.

10.8. Teismas taip pat padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad priteista 2 930 Eur suma pilnai kompensuoja turtinius autorių teisių pažeidimus ir nėra neproporcingai pažeidžianti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisių, nes ieškovė nereiškė byloje reikalavimo dėl jos faktiškai patirtų nuostolių priteisimo ir jų neįrodinėjo, o pasirinko reikalauti tik jai priklausančio atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu atsakovė būtų teisėtai naudojusis nuotrauka, t. y. 1 465 Eur licencijavimo kainos. Ieškovė nesuformulavo ir neįrodinėjo reikalavimo dėl du kartus didesnio atlyginimo priteisimo. Ieškovė į bylą nepateikė nei vienos pavyzdinės sąskaitos ir jos apmokėjimo už ginčo nuotraukos licencijavimą, todėl darytina išvada, kad ieškovė dėl jos teisių pažeidimo nepatyrė didelių nuostolių, nes nei pažeidimo padarymo metu, nei, tikėtina, vėliau, niekas nebuvo įsigijęs nuotraukos publikavimo išimtinės licencijos.

10.9. Nesutiktina su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovui procesinės palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme, nes tai nagrinėjamu atveju pažeidžia pamatinius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Ieškinys teisme buvo gautas 2024 m. vasario 2 d., o jo priėmimo klausimą teismas išsprendė 2024 m. vasario 12 d. rezoliucija: „Priimti. Išversti priedus į lietuvių kalbą.“. Tačiau po to teismas net devynis mėnesius delsė informuoti atsakovę apie jos atžvilgiu iškeltą bylą. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už procesinių palūkanų skaičiavimą už visą šį laikotarpį, nes: ieškinys (A forma) buvo pateiktas lietuvių kalba, teismas jį priėmė kaip tinkamą, todėl, net ir nesant jo priedų vertimų, turėjo nedelsdamas informuoti atsakovę apie jos atžvilgiu pagal ieškinį iškeltą bylą, nes būtent nuo šio momento atsiranda bylos iškėlimo teisinės pasekmės atsakovei, pradedamos skaičiuoti ieškiniu prašomos priteisti iš atsakovės procesinės palūkanos. Jeigu ieškinys neatitiko nustatytų reikalavimų, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį ir nedelsdamas nustatyti ieškovei protingą terminą ištaisyti ieškinio trūkumus. Tačiau, kaip matyti iš 2024 m. rugsėjo 5 d. ieškovės rašto teismui, teismas tik 2024 m. rugpjūčio 13 d. raštu (B forma) informavo ieškovę apie nustatytus ieškinio trūkumus, kuriuos ieškovė ištaisė pateikdama teismui prašomus dokumentus, tačiau teismas atsakovę apie iškeltą bylą informavo tik dar po kelių mėnesių po ieškovės rašto gavimo. Akivaizdu, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad tik praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo bylos iškėlimo, ieškovė ištaisė ieškinio trūkumus: pateikė įgalioto asmens pasirašytus dokumentus, patį įgaliojimą, ieškinio priedų vertimus. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad teismas priėmė ieškinį su trūkumais ir nesiėmė visų būtinų veiksmų tam, jog šie trūkumai būtų kuo skubiau ištaisyti, o atsakovė būtų laiku informuota apie jos atžvilgiu iškeltą bylą. Procesinės palūkanos atsakovei turi būti pradėtos skaičiuoti ne nuo iš esmės neteisėtos teismo rezoliucijos iškelti bylą pagal su trūkumais pateiktą ieškinį priėmimo, o nuo atsakovės informavimo apie jos atžvilgiu iškeltą bylą (2024 m. lapkričio 17 d.).

Atsiliepimas

11. Ieškovas Sumfinidade Unipessoal LDA ZFM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: atmesti apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą; palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą; patvirtinti priteistą 2 930 Eur sumą su pritaikytomis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis; priteisti iš atsakovės ieškovui visas apeliacinio proceso išlaidas, jeigu apeliacinis skundas būtų atmestas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovas ieškinį pateikė tinkamai ir lietuvių kalba. Teismas sprendime patvirtino, kad byla buvo nagrinėjama rašytine tvarka, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 861/2007 7 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalimi bei 153 straipsnio 2 dalimi. Teismas nustatė, kad byla buvo tinkamai priimta 2024 m. vasario 12 d., ir nuo šios datos taikomos procesinės pasekmės, įskaitant įstatymu nustatytų palūkanų skaičiavimą. Bet koks pranešimo uždelsimas, jeigu jis ir įvyko, buvo procesinio pobūdžio ir nepanaikina teisinių pasekmių, atsiradusių nuo tinkamai inicijuoto proceso momento.

11.2. Ieškinio formoje A ieškovas aiškiai nurodė reikalavimą priteisti 1 465 Eur kaip licencijos mokestį bei papildomai 1 465 Eur dėl neteisėto naudojimo be autoriaus nurodymo. Teismas nustatė, kad nuotrauka atsakovės interneto svetainėje buvo patalpinta nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. kovo 19 d., o atsakovė nereagavo į ikiteisminius įspėjimus ir nepateikė jokio teisinio pagrindo naudoti atitinkamą kūrinį. Todėl ieškovo įprastinis licencijos mokestis ar pati teisės norma aiškiai leidžia teisių turėtojui reikalauti kompensacijos iki dvigubo licencinio mokesčio dydžio. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė sąmoningai naudojo autorių teisių saugomą nuotrauką be leidimo – šis teiginys buvo pagrįstas teisės normomis ir byloje nustatytais faktais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas neperžengė pareikšto reikalavimo - buvo priteista būtent tai, ko buvo reikalaujama ieškinio formoje A.

11.3. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad nuotrauka buvo viešai prieinama beveik keturis mėnesius. Atsakovės teiginiai apie menką pelną nepaneigia fakto, kad ji be leidimo komerciniais tikslais naudojo autorių teisių saugomą kūrinį. Pagal taikytiną teisę, atsakomybės už pažeidimą nustatymui kaltės nereikia, tačiau tyčinis ar neatsargus elgesys pagrindžia didesnės kompensacijos priteisimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad pažeidimas buvo tyčinis remdamasis atsakovo, kaip juridinio asmens, statusu, neveikimu siekiant patikrinti teisių buvimą, nors tai buvo lengvai įmanoma, bei neveikimu gavus oficialius įspėjimus.

11.4. Teismas priteistą sumą pagrindė ieškovo viešai prieinamu kainoraščiu, kuris atitinka rinkos standartus ir yra pagrįstas įrodymais. Kompensacija nėra ribojama tik realia žala ar atsakovo gautu pelnu – ji atspindi hipotetinį atlyginimą, kuris būtų buvęs sumokėtas teisėto naudojimo atveju, ir gali būti padvigubinta.

11.5. Apeliantė siekia atgauti 833 Eur teisines išlaidas tik dėl apeliacijos pateikimo ir siekio sumažinti priteistą sumą, o ne dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliantė neginčija savo atsakomybės už pažeidimą, o tik ginčija priteistos kompensacijos dydį. Tokių išlaidų atlyginimas būtų neproporcingas ir neteisingas, ypač kai ieškovas veikė visiškai teisėtai ir jam negali būti priskirta jokia kaltė ar procesinis pažeidimas. Jeigu teismas nuspręstų, kad kuri nors sprendimo dalis buvo nepakankamai motyvuota ir kad kompensacija turėtu būti sumažinta – ką ieškovas kategoriškai neigia, toks trūkumas patektų į teismo diskrecijos ribas ir negalėtų pateisinti apeliacijos išlaidų perkėlimo ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

13. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 465 Eur žalos atlyginimą už be leidimo (licencijos) paskelbtą kūrėjo N. T. sukurtos fotografijos pavadinimu „Vineyard | Tuscany, Italy“ vaizdą atsakovės internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), ir 1 465 Eur nuostolius pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas 2 930 Eur sumą, peržengė ieškovo ieškinio reikalavimų ribas. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

15. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieškinio ribas, priėmė siurprizinį sprendimą. Nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog draudimas priimti siurprizinį sprendimą susijęs su šalies teise būti išklausytai, o nagrinėjamu atveju byloje nebuvo suvaržytos apeliantės teisės visa apimtimi pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis.

16. ATGTĮ 83 straipsnis reglamentuoja turtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo, šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

17. Pažymėtina, kad įstatymas neriboja ir nenustato sąlygų, kurį iš šių teisių gynimo būdų subjektas gali pasirinkti, jeigu jis nesiekia faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2009). Kitaip tariant, nukentėjusysis turi pasirinkimo teisę – pats pasirenka, reikalauti jam faktiškai atsiradusios žalos atlyginimo arba kompensacijos, arba atlyginimo sumokėjimo. Šio pasirinkimo jis neprivalo argumentuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-489/2017 9.2 punktą).

18. Svarbu pažymėti, kad pagal teismų praktiką yra galimas toks pažeistų teisių gynimo būdas, kai žalą prašoma atlyginti dviem pagrindais, kai bendra priteista licencinio atlyginimo suma ir kompensacijos suma už autorių teisių pažeidimus neviršija minimalios garantinės sumos, kurią moka asmenys ieškovui už saugomų elementų naudojimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-448-450/2019).

19. Dar daugiau, akcentuotina, jog 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atitinkamais atvejais nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą remdamasis tokiais elementais kaip bent autorinis atlyginimas ar vienkartinis mokestis, kuris būtų sumokėtas, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkama intelektinės nuosavybės teise.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas atlyginti žalą, pasirinko alternatyvų jos apskaičiavimo būdą – licencijos (leidimo) analogijos metodą, pagal kurį atsiradusi žala nustatoma ne įrodinėjant faktiškai padarytos žalos dydį, o pagal atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), dydį.

21. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šiuo atveju atsakovė veikė tyčia arba bent jau aplaidžiai, nes buvo akivaizdu, jog nuotrauka yra saugoma autorių teisių. Atsakovės atsakomybė yra patikrinti kūrinio autorių prieš publikuojant nuotraukas internete. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas, remdamasis ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktu, prašė priteisti du kartus didesnį atlyginimą, nes atsakovė veikė tyčia arba bent jau aplaidžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ginčo materialaus teisinio santykio kvalifikaciją, tinkamai taikė materialines teisės normas.

22. Pažymėtina, kad asmeniui, norinčiam pasinaudoti ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 dalyje įtvirtintu jo pažeistų teisių gynybos būdu, tenka pareiga įrodyti tokio atlyginimo dydį, todėl jis turi pateikti įrodymus, jog būtent jis pats už konkretaus dydžio mokestį jau buvo suteikęs teisę naudotis konkrečiais kūriniais ar kitais įstatymu saugomais objektais ir tokį atlyginimą gavo, ar pateikti įrodymus, kad toks mokestis, nors paties ieškovo galimai ir nebuvo gautas, yra realus pagal prekės ženklo savininko teisių pažeidimo metu buvusias rinkos sąlygas.

23. Pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad ieškovas yra autoriaus N. T. teisių perėmėjas. Vienas iš N. T. kūrinių yra fotografija Vineyard | Tuscany, Italy. Minėta nuotrauka buvo patalpinta atsakovės tinklalapyje laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. kovo 19 d. (iš ieškovo į bylą pateiktos atsakovės internetinio puslapio ekrano nuotraukos matyti, jog nuotrauka vartotojams buvo dar vis pasiekiama 2021 m. kovo 19 d.). Ieškovas autoriaus N. T. kūrinius parduoda per savo puslapį www.sumfinity.com, kuriame taip pat patalpintos nuotraukų publikavimo kainos, kurios priklauso nuo publikavimo laiko: iki 6 mėnesių – 1 465 Eur, iki 1 metų – 1 615 Eur, iki 3 metų – 2 330 Eur, iki 5 metų – 2 860 Eur ((duomenys neskelbtini)). Taip pat teismui pateiktos nuasmenintos sąskaitos faktūros, išrašytos už kitų autoriaus nuotraukų publikavimą/išskirtines licencijas naudoti nuotraukas: 2023 m. lapkričio 7 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 1 615 Eur sumai, už nuotraukos „Švyturys/Minorka/Ispanija“ paskelbimą 1 metams, 2023 m. lapkričio 3 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2 330 Eur sumai, už nuotraukos „Geriausias vaizdas/Berlynas, Vokietija“ paskelbimą 3 metams, 2023 m. lapkričio 3 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2 860 Eur sumai, už nuotraukos „Cabo da Rosa/Sintra, Portugal“ paskelbimą 5 metams.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pateikė įrodymus, t. y. atitinkančius ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkto tikslą ir prasmę, taigi, ir šioje byloje priteistino žalos atlyginimo dydžiui pagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas. Vertinant apeliantės kaltės formą, negalima sutikti, kad ji pasireiškė tyčios forma, nes byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantė sąmoningai siekė padaryti žalos ar sąmoningai leido jai atsirasti. Teisės doktrinoje nurodoma, kad didelis neatsargumas pasireiškia tuo, jog teisės pažeidėjo elgesys neatitinka bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, kurių būtų laikęsis tokioje pačioje situacijoje ir tokiomis pat aplinkybėmis kitas protingas asmuo.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kaltės kriterijaus, tačiau teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jai turėjo būti žinoma, jog naudojant nuotrauką be autoriaus leidimo gali būti taikoma finansinė atsakomybė, be to, patikrinti fotografijos autorių yra paprasta ir greita: naudojant atvirkštinę vaizdų paiešką Google paieškoje, patikrinus nuotrauką, Google nuveda vartotojus į ieškovo puslapį, kur licencija gali būti įsigyta. Svarbu atkreipti dėmesį, kad iš viešai prieinamų duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovė veiklą kaip juridinis asmuo vykdo jau daugiau nei dešimt metų, yra įregistravusi penkis galiojančius prekių ženklus, šiuo metu turi trisdešimt penkis darbuotojus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog apeliantės veiksmai, kuomet ji naudojo nuotrauką be autoriaus leidimo, taip pažeisdama intelektinės nuosavybės teises, pasireiškė dideliu neatsargumu, nes veikdama kaip ilgą patirtį turinti verslininkė ir turėdama atstovus (darbuotojus), ji turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybes pasitikrinti dėl intelektinės nuosavybės teisių.

27. Nors ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkto norma numato, kad kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas gali būti priteisiamas iki dviejų kartų didesnis atlyginimas, tačiau įvertinus pažeidimo trukmę (nuotrauka buvo patalpinta atsakovės tinklalapyje apie keturis mėnesius) ir nuotraukos patalpinimo tikslą - siekiant gauti atsakovės verslui naudos (nuotrauka buvo skirta maisto į namus pasiūlymui), atsižvelgus į aplinkybes, jog atsakovė yra ilgą patirtį turintis juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, į tai, jog atsakovė nepateikė duomenų apie sunkią finansinę padėtį, dėl kurios ji nebūtų pajėgi sumokėti ieškovui prašomą priteisti žalą, į tai, jog atsakovė ikiteisminio proceso metu buvo pasyvi (atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ji į įspėjimus nereagavo, neatsakė ir į kelis tolimesnius laiškus), bei į tai, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko atlyginti ieškovui bent dalį prašomos priteisti žalos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti ieškovo prašomą priteisti žalą.

28. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovui procesinės palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme, nes tai, pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju pažeidžia pamatinius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Apeliantės vertinimu, procesinės palūkanos atsakovei turi būti pradėtos skaičiuoti ne nuo iš esmės neteisėtos teismo rezoliucijos iškelti bylą pagal su trūkumais pateiktą ieškinį priėmimo, o nuo atsakovės informavimo apie jos atžvilgiu iškeltą bylą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

29. Įstatymas numato, jog atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog tais atvejais, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė 2024 m. vasario 12 d. rezoliucija: „Priimti. Išversti priedus į lietuvių kalbą.“ 2024 m. vasario 21 d. teismas gavo priedų, pateiktų anglų k., vertimą į lietuvių kalbą. 2024 m. kovo 20 d. teismas išsiuntė ieškovui prašymą užpildyti ir (arba) pataisyti ieškinio formą. 2024 m. balandžio 16 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas. 2024 m. birželio 26 d. fiksuotas teismo pašto siuntos siuntimas ieškovui. 2024 m. liepos 24 d. teisme gauti ieškovo siųsti dokumentai. 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismas išsiuntė ieškovui prašymą užpildyti ir (arba) pataisyti ieškinio formą. 2024 m. m. rugsėjo 10 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo, pateikti papildomi dokumentai. 2025 m. spalio 25 d. teisme gautas ieškovo pranešimas. 2024 m. lapkričio 12 d. atsakovei išsiųstas ieškinys su priedais ir nustatytas terminas atsiliepimui pateikti.

31. 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, 4 straipsnio 4 dalis numato, kad jei teismas mano, jog ieškovo pateikta informacija yra nepakankama ar nepakankamai aiški arba jei ieškinio forma nėra tinkamai užpildyta, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas arba kai prašymas yra nepriimtinas, jis suteikia ieškovui galimybę per nurodytą terminą užpildyti ar pataisyti ieškinio formą arba pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, arba atsiimti ieškinį. To paties reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gavęs tinkamai užpildytą ieškinio formą, teismas užpildo III priede išdėstytos standartinės C atsiliepimo formos I dalį. Ieškinio formos ir tam tikrais atvejais pagrindžiančių dokumentų kopijos kartu su užpildyta atsiliepimo forma įteikiami atsakovui laikantis 13 straipsnio. Šie dokumentai išsiunčiami per 14 dienų nuo tinkamai užpildytos ieškinio formos gavimo dienos.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai laikėsi minėtame Reglamente įtvirtintų proceso nuostatų. Priešingai, kaip matyti, tik gavęs tinkamai užpildą ieškinio formą su priedais, teismas įteikė juos atsakovei. Tai, kad nuo ieškinio priėmimo iki ieškinio išsiuntimo atsakovei praėjo ilgas laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įtakos turėjo ne ieškovo ar teismo atlikti veiksmai ir/ar neveikimas, o šios bylos proceso specifiškumas (byla tarpvalstybinio pobūdžio ir teismas turėjo pareigą teikti procedūrinę pagalbą ieškovui, todėl viso proceso metu buvo reikalingas dokumentų (formų) pildymas ir taisymas, o šiems veiksmams atlikti tiek ieškovui, tiek teismui buvo reikalingas papildomas laikas; taip pat buvo būtinas dokumentų ir formų (įskaitant ieškinio priedus) vertimas, dalies dokumentų siuntimas pašto siunta (neabejotina, kad atstumas tarp Lietuvos ir Portugalijos turi įtakos pašto siuntų pristatymo ilgesniam laikui).

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, taigi, nesudaro teisėto pagrindo keisti skundžiamą sprendimo dalį mažinant priteistos žalos atlyginimo sumos dydį ir laikotarpį, nuo kurio priteistos procesinės palūkanos, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl netenkinus apeliacinio skundo klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė