Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-02-06 nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė;

22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę skirta atlikti Marijampolės pataisos namuose, adresu J. Biliūno g. 14, Kybartai, arešto bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-09-29 16.00 val. iki 2019-09-30 14.51 val., t. y. viena laikinojo sulaikymo diena, prilyginant ją vienai arešto parai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. S., tačiau apeliacinis skundas dėl jo negautas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Su J. S. 2019-09-28, apie 22 val. 30 min., Žemaičių g., ties (duomenys neskelbtini) namu, Pagėgiuose, veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. S. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamos veikos, M. P. iš nukentėjusiojo M. M. rankų išplėšė maišelį su 2 vnt. 1 litro talpos 1,57 Eur vertės alaus ,,Švyturio tradicinis šviesusis alus“ butelių, bendra vertė – 3,14 Eur, ir 1,30 Eur vertės pakeliu cigarečių ,,Fesst“ ir maišelį su daiktais numetė link J. S., o J. S. paėmė M. M. priklausantį maišelį su daiktais, taip atvirosios vagystės būdu pagrobė M. M. priklausantį turtą, padarydami nukentėjusiajam M. M. 4,44 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, M. P. pasikėsino apiplėšti, o būtent: 2019-09-28, apie 22 val. 30 val., Žemaičių g., ties (duomenys neskelbtini) namu, Pagėgiuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, pasikėsino apiplėšti, t. y. pribėgęs prie nukentėjusiojo M. M., sugriebė už jo striukės apykaklės raištelių ir, rankomis suėmęs kaklą, imituodamas rišimą taip jį smaugė, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus spyrė M. M. į veidą, M. M. nuo smūgių gynėsi rankomis, ir vieną kartą kumščiu trenkė M. M. į krūtinę, o, M. M. nugriuvus ant žemės, žodžiu pareikalavo iš M. M. pinigų, apžiūrėjo M. M. rūbų kišenes, ieškodamas pinigų, ir vieną kartą spyrė jam į sėdmenis, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė ir turtinės žalos M. M. nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi M. M. pinigų tuo metu neturėjo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-02-06 nuosprendžiu, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Apeliantas nurodo, jog kaltę visiškai pripažino, su nukentėjusiuoju yra susitaikęs, žalą jam yra atlyginęs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo M. P. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti M. P. prašymą dėl bausmės švelninimo nėra.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam M. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55 ir 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

8. M. P. vieną apysunkį nusikaltimą padarė, vieną apysunkį nusikaltimą pasikėsino padaryti. Veikos tyčinės. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas devynis kartus teistas. Be kitų nusikalstamų veikų, M. P. anksčiau taip pat ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas. M. P. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai M. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalstama veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamos veikos padarytos recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, M. P. baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 157–165), ne vienas M. P. padarytas administracinis nusižengimas taip pat buvo nukreiptas į nuosavybę (vagystės).

9. Jis nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas pakankamai jauno amžiaus (būdamas 22 metų), tai rodo, kad M. P. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio.

10. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, M. P. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės, nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog, paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

11. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama arešto bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. P., gavęs 2019-11-21 pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. t. 2, b. l. 38–40), sutiko su tokia galimybe, sutiko su prokuroro siūloma 60 parų arešto bausme. O teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusiam pirmosios instancijos teismui, prašydamas surengti bylos nagrinėjimą teisme (b. t. 2, b. l. 67), nurodė, jog šiuo metu dirba pas ūkininką ir nenori prarasti darbo. Tačiau 2020-01-21 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nebedirba, gali atlikti bausmę (b. t. 2, b. l. 87).

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi M. P. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), nusikalstamas veikas M. P. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į M. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tris jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas nežymiai didesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-02-06 nuosprendis, kuriuo M. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.