Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2019 m. liepos 31 d., apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), iki pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. suko galvą nuo alkotesterio, traukė į save orą ir ne mažiau kaip vieną kartą žodžiu atsisakė tikrintis neblaivumą.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. liepos 31 d. apie 21.30 val. savo automobiliu važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) į Kauną, pas draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g. Valandą prieš vairavimą buvo išgėręs tris skardines 0,5 l talpos 6 laipsnių stiprumo alaus. Prieš tai parą dirbo, todėl buvo nemiegojęs apie pusantros paros. Tuo metu nejautė, kad neblaivus. Kaune (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) telefonu pakėlęs užtvarą įvažiavo į kiemą. Kieme buvo daug automobilių, maži tarpai, todėl per kelis kartus pasitaisydamas pastatė automobilį, dar pasėdėjo jame, išgėrė brendžio, tada išlipo ir nuėjo prie laiptinės laukti draugės, nes ji buvo išėjusi. 10-15 min. bėgyje nuo atvažiavimo į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Prie jo priėjo pareigūnė moteris ir pareigūnas vyras. Maždaug tuo pačiu metu atėjo ir jo draugė. Pareigūnai klausė jo, kaip sekėsi vairuoti. Pareigūnas sakė, kad jis sulaikomas, nes vairavo neblaivus. Jis norėjo perduoti draugei maišelį, tačiau pareigūnai neleido, papurškė dujų, paguldė ant žemės, uždėjo antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Liepė pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis vengė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Patvirtino, jog patrulės L. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad jis įtraukdavo oro į save, nutraukdavo pūtimą anksčiau laiko, nusukinėjo galvą į priešingą pusę nuo alkoholio kiekio matuoklio antgalio, įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą tikrintis blaivumą, sakė, kad nesitikrins, teisingos. Jo neblaivumo pareigūnai taip ir nepatikrino. Kadangi jis buvo išgėręs, tai galėjo jaustis kvapas, tačiau mano, kad jo kalba buvo rišli, jis nesvirduliavo. Kaip kitiems galėjo atrodyti jo eisena, jis negali pasakyti. Atsimena, kad buvo surašytas neblaivumo patikrinimo aktas, tačiau tokių dalykų kaip vedimas pirštu į nosį, nebuvo. Negali tiksliai paaiškinti, kodėl vengė tikrintis neblaivumą – gal šokas buvo, gal išsigandęs buvo netikėto pareigūnų pasirodymo. Mano, kad tokiam jo elgesiui turėjo įtakos ir pats neblaivumas ir tai, kad buvo papurkšta dujų. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nėra baustas. Pats dirba su nuteistaisiais, prižiūri, kad jie laikytųsi tvarkos. Jis yra statutinis pareigūnas, jo darbo stažas virš 10 m. Pažada ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Taip pat prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sesers atsakomybėn. Jo santykiai su seserimi yra artimi, bendrauja šeimomis, dažnai susiskambina, kartu švenčia šventes, gyvena 2 km atstumu vienas nuo kito. Gyvenime dažnai paklauso sesers patarimų. Jam sesuo autoritetas, ji linki tik gero. Atleistas nuo atsakomybės klausytų sesers, nes ir taip jos visada klauso.

Liudytojas T. K. parodė, kad 2019 m. liepos 31 d. pavakare su kolega N. važiavo iš Vilniaus į Kauną. Greitkelyje pamatė priešais save staiga stabdančius automobilius. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, tada pamatė, kad automobiliai priekyje aplenkė sidabrinė spalvos Toyota Corolla automobilį, kuris pavojingai manevravo, važiavo lėtai – apie 50 km/h greičiu, stabdė visą eismą. Automobilis vinguriavo po visą kelią, todėl aplenkė jį ir paprašė kolegos, kad šis paskambintų bendruoju pagalbos centro telefonu ir praneštų apie galimai neblaivų vairuotoją. Kolega paskambino bendruoju pagalbos centru numeriu ir persakė visą informaciją, ką jis (liudytojas) jam sakė – automobilio spalvą, markę, valstybinį numerį. Matė, kad automobilį vairavo vyras, kuris viena ranka laikė vairą, jo galva buvo nusvirusi. Tai leido manyti, kad jis neblaivus. Vyras buvo trumpų plaukų, tačiau veido nematė, nes buvo užsidengęs ranka ir galva panarinta žemyn. Automobilyje nieko daugiau nebuvo. Negali pasakyti, ar tai kaltinamasis vairavo automobilį.

Liudytojas N. B. parodė, kad praėjusiais metais vasarą pavakare su kolega T. K. važiavo iš Vilniaus į Kauną. Automobilį vairavo T.. Pusiaukelėje T. pamatė priešais juos žymiai mažesniu greičiu nei turėtų važiuojantį automobilį. T. įspėjo apie situaciją ir pradėjo stabdyti. Tada jie aplenkė minėtą automobilį ir nuvažiavo toliau. L. T. liepė skambinti ir pranešti apie įvykį. Jis paskambino ir pasakė viską, ką jam sakė T.. Automobilį matė ir jis. Tai buvo šviesios spalvos automobilis, gal sidabrinės. Matė, kad automobilis važiavo lėčiau, tačiau neįsidėmėjo, kas vairavo automobilį, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į tai, kaip viską, ką sakė T., kuo tiksliau persakyti policijai.

Liudytojas P. L. parodė, kad 2019 m. liepos 31 d. apie 21.45 val. Kaune, Taikos pr. važiuodamas savo automobiliu Opel Vectra su drauge V. Č. ir draugais A. Č., D. M., pamatė įtartinai lėtai važiuojantį automobilį Toyota sidabrinės spalvos. Automobilis važiavo vingiuodamas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl nutarė pranešti policijai. Pareigūnams apie šį vairuotoją pranešė sukant į (duomenys neskelbtini) g. Pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę jis važiavo paskui minėtą automobilį, kitų mašinų tarp jų nebuvo. Minėtas automobilis nuo sankryžos pavažiavęs apie 100 m. norėjo pasukti į kiemą, tačiau iš pirmo karto nepavyko, vos neįvažiavo į krūmus. Bandydamas atbulas pavažiuoti, pasitaisyti ir užsukti į kiemą, vos neatsitrenkė į jo (liudytojo) automobilį. Liudytojas vairuotoją įspėjo signalizuodamas. Pasitaisęs minėtas automobilis privažiavo prie užtvaru užtverto kiemo, galimai prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), palaukė, užtvarui pasikėlus, automobilis įvažiavo į kiemą. Jis į kiemą nevažiavo, nes manė, kad po to negalės išvažiuoti. Savo automobilį pastatė kitoje gatvės pusėje ir išlipęs su draugais viską stebėjo. Vairuotojas užtruko kol priparkavo automobilį kieme. Liudytojas matė, kad automobilį vairavo vyras, jis buvo vienas automobilyje. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, vyriškis, vairavęs minėtą automobilį, iš jo akiračio niekur nebuvo dingęs. Po kokių trijų minučių nuo prisiparkavimo, išlipęs iš automobilio, vairuotojas nuėjo prie namo laiptinės. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jis svirduliavo į šonus. Pareigūnai atvažiavo po 7 min. Atvykus pareigūnams, parodė, kur nuėjo šis asmuo. Matė, kad vyko pokalbis tarp pareigūno ir vairuotojo, po to matė, kaip atvedė vairuotoją iki tarnybinio automobilio surakintą, ašarotomis akimis. Iš to jis suprato, kad vairuotojas priešinosi. Pareigūnai vairuotoją laikė už rankų ir vedė prilaikydami, šiek tiek palenkta galva. Pareigūnai prašė vairuotojo pūsti į alkotesterį, tačiau jis nepūtė, suko galvą į šoną ir sakė, kad nepūs. Greitosios pagalbos vairuotojas neprašė iškviesti.

Iš 2020 m. vasario 21 d. liudytojo P. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje patikrinti liudytojo P. L. parodymai. P. L. parodė vietą, kur stovėjo iki atvykstant pareigūnams, laiptinę, prie kurios stovėjo galimai neblaivus vairuotojas. Nustatyta, kad liudytoją P. L. nuo R. D. skyrė apie 60 metrų atstumas (2 t., b. l. 32–33).

V. Č. parodė, kad 2019 m. vasarą pavakare važiuodama automobilyje kartus su draugu P. L., draugais A. Č., D. M. sukant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. pamatė galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį sidabrinės spalvos automobiliu ir pavojingai manevruojantį – automobilis išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. P. L. paskambino policijai ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Ji matė, kad minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) g. norėjo užsukti į galimai (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo kiemą, tačiau jam nepavyko – sustojo įstrižai įvažiavimo, bandė važiuodamas atbulas pasitaisyti, vos neįvažiavo į P. L. vairuojamą automobilį. Paulius signalizavo, tada minėtas automobilis pasitaisė ir užsuko į kiemą, palaukė, kol atsidarys užtvaras, ir įvažiavo. Ji su draugais į kiemą nevažiavo, automobilį pasistatė netoliese prie įvažiavimo ir visi išlipę stebėjo kaip vairuotojas parkuojasi. Kol automobilis prisiparkavo, atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu iš minėto automobilio išlipęs vyras nuėjo link laiptinės, o pareigūnai nuskubėjo prie minėto vyriškio. Kas vyko toliau, ji nematė. Susėdę į P. L. automobilį rašė paaiškinimus. Ji nematė, kaip vyriškį vedė ar kaip jis elgėsi. Nepamena, ar buvo pūsta į alkotesterį, ar matė alkotesterio rodmenis.

Liudytojas D. M. parodė, kad galimai 2019 m. liepos 31 d. vakare su draugais Viktorija, Aida ir Pauliumi automobiliu važiavo Taikos pr. Prie šviesoforo sustojo sukti į kairę, kokią gatvę, nepamena. Prieš juos stovintis automobilis taip pat suko į kairę, važiavo vinguriuodamas, lėtai, nesklandžiai. Kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl nusprendė paskambinti į policiją. Į BPC paskambino P. L.. Už kelių šimtų metrų minėtas automobilis bandė sukti į kiemą, tačiau pataikė į krūmus, tada jie užstatė šį automobilį savo automobiliu. Kadangi minėtas automobilis bandė važiuoti atbulas, jie pasitraukė ir automobilis įsuko į kiemą, kiek pastovėjo prie atitvarko, kol šis atsidarė, ir įvažiavo į aikštelę. Jie į kiemą nevažiavo, nes užsidarė užtvaras. Jis su draugais situaciją stebėjo išlipęs iš automobilio. Matė, kad automobilis ilgai parkavosi kieme. Jam atsibodo laukti, todėl nuėjo į automobilį pasėdėti. Po kiek laiko grįžo prie draugų, paklausė, kas vyksta. Šie atsakė, kad asmuo galų gale prisiparkavo ir dabar sėdi automobilyje. Kas vyko po to, nelabai pamena. Pamena, kad atvyko policija, tada jie su pareigūnais nuėjo apžiūrėti minėto automobilio, pamatė, kad niekas nebuvo apgadinta. Tada jis grįžo pas draugus prie automobilio, o pareigūnai nuėjo ieškoti to vyro. Atsivedė jį prie tarnybinio automobilio. Vyriškis buvo piktas, šaukė. Mano, kad vyriškis priešinosi, nes muistėsi ir šaukė. Vyriškas sodinamas į automobilį buvo nepatenkintas, bet pareigūnams nereikėjo naudoti jėgos jį sodinant. Nepamena, ar pareigūnai prašė vyro pūsti į alkotesterį.

Liudytoja A. M. parodė, kad vasaros pabaigoje vakare, tamsu dar nebuvo, buvo prieblanda, važiavo su draugais keturiese automobiliu. Sankryžoje sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Priekyje stovėjo kitas automobilis. Užsidegus žaliam signalui, automobilis priekyje suko į tą pačią pusę kaip ir jie. Jie važiavo paskui minėtą automobilį. Užsukus automobilis ėmė keistai manevruoti, važiavo per abi juostas. Suprato, kad greičiausiai vairuotojas neblaivus arba kažkas jam negerai. Iškvietė policiją ir sekė paskui automobilį. Automobilis bandė užsukti į kiemą, tačiau nepataikė, vos neužvažiavo ant šaligatvio, į krūmus, tada atbulas vos neįvažiavo į jų automobilį. Po to kiek pastovėjęs prie atitvaro į važiavo į kiemą. Paskui jį į kiemą įvažiavo kitas automobilis, važiavęs jiems iš paskos. Jie į kiemą nevažiavo. Minėtas automobilis kieme ilgai parkvosi, tada asmuo dar ilgai sėdėjo automobilyje, sunkiai lipo iš automobilio, buvo netgi dingęs iš regėjimo lauko, tarsi būtų suklupęs. Iš lipęs ėjo sunkiai, lėtai, svirduliavo. Bandė atidaryti laiptinės duris, bet jam nepavyko. Tada atvyko pareigūnai. Kažkuris iš jos draugų kompanijos parodė pareigūnams, kur asmuo yra. Kai pareigūnai nuėjo link laiptinės, jie nebežiūrėjo. Pareigūnai asmenį iki tarnybinio automobilio vedė suėmę už parankės. Jis buvo apsiašarojęs, todėl mano, kad buvo gavęs dujų. Ji su draugais automobilyje užpildė paaiškinimus. Jokių veiksmų dėl alkotesterio naudojimo ji nematė. Tik kai buvo pas pareigūnę pasiimti blankų, klausė jos, kiek asmuo pripūtė, bet pareigūnė atsakė, kad atsisakė pūsti. Tuo metu jai nekilo abejonių, kad asmuo, kurį atsivedė pareigūnai, yra tas pats, kuris ir išlipo iš jau minėto automobilio.

Liudytoja L. Š. parodė, kad ji dirba ...... pamena, kad 2019 m. liepos mėnesį vakare buvo gautas pranešimas, jog nuo (duomenys neskelbtini) miestelio A1 keliu važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Kadangi pranešėjas automobilio nesekė, pareigūnai jo laukė A1 kelyje, bet automobilis nepasirodė. Po to buvo gautas dar vienas pranešimas, kad kitas pranešėjas seka galimai tą patį automobilį, kurio vairuotojas įtartinai manevruoja ir galimai yra apsvaigęs. Vykstant į vietą, budėtojas patikslino, kad vairuotojas bando pastatyti automobilį kieme esančioje aikštelėje. Atvykus į vietą, pareigūnus pasitiko pranešėjas su kitais liudytojais, kurie nurodė, jog automobilį vairavęs asmuo stovi prie laiptinės. Priėjus prie laiptinės, buvo pilietis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, muistėsi, buvo agresyvus, rankose turėjo automobilio raktelius, kuriuos bandė perduoti pro šoną einantiems asmenims. Pareikalavus to nedaryti, jis toliau muistėsi, bandė perduoti raktus, tačiau jam to padaryti nepavyko. Pareikalavus pateikti asmens dokumentą, asmuo atsakė, kad nieko nerodys, nesakys. Tada švelnia rankos kontrole jis buvo palydėtas iki tarnybinio automobilio. Einant link automobilio, jis pardėjo muistytis, mosikuotis rankomis, stangrinti rankas, agresyviai elgtis, todėl buvo panaudotos spec. Priemonės – dujos. Kadangi asmuo toliau agresyviai elgėsi, buvo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Patikrinti neblaivumo nepavyko, nes asmuo suko galvą į šoną nuo antgalio, traukė į save orą, darė atvirkštinius veiksmus, nei jam buvo sakoma. Po kurio laiko jis atsisakė pūsti. Jam buvo išaiškinta atsakomybė dėl vengimo pasitikrinti blaivumą, tačiau net ir suprasdamas pasekmes jis ir toliau vengė tikrintis blaivumą, sakė, kad to nedarys. Dujos tiek ilgai neveikia, kad asmuo negalėtų pūsti į alkotesterį. Dujų purškimo zonoje buvo ne tik kaltinamasis, bet ir ji su kolega. Jei asmuo turi nusiskundimų dėl fizinio skausmo, akių graužimo, visada kviečiama greitoji pagalba. Šiuo atveju to nebuvo. Liudytojos vertinimu, papurkštos dujos nebuvo kliūtis kaltinamajam pūsti į alkotesterį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 37–38), liudytoja patvirtino, jog šie jos parodymai teisingi.

Liudytoja A. G. parodė, kad su kaltinamuoju prieš pusmetį buvo pora, šiuo metu paprasti draugai, santykiai geri. 2019 m. liepos 30-31 d. vėlai vakare paskambino R., buvo liūdnas, sakė, kad nori atvažiuoti susitikti, pasikalbėti, susitaikyti, nes prieš savaitę buvo susipykę ir išsiskyrę. Ji sakė jam nevažiuoti, tačiau apie 22 val. jis vėl paskambino, sakė, kad jis jau prie užtvaro, klausė, kur ji yra. Ji buvo pas seserį, kol apsirengė ir grįžo į namus užtruko apie 15 m-20 min. Eidama matė, kad R. su maišeliu laukia jos prie laiptinės. Vos priėjus prie R., išniro pareigūnai, klausė kaip jam sekėsi vairuoti ir paprašė R. eiti su jais. R. klausė, kodėl turėtų. Atsisukęs bandė paduoti jai maišelį su raktais, tačiau pareigūnas trenkė jai per ranką, maišelis su raktais iškrito, iš karto R. papurškė dujų, parvertė ant žemės, uždėjo antrankius ir nusivedė prie automobilio. Ji nieko nesupratusi nuėjo paskui pareigūnus. Kai atėjo, R. jau buvo įsodintas į pareigūnų automobilį. Pareigūnai prašė jo pūsti, bet jis atsisakė. Išaiškino jam atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes. Ji pasilenkusi prie R. paklausė, kas vyksta ir tada pajuto alkoholio kvapą. Atvykus tyrėjams, R. buvo paleistas iš tarnybinio automobilio, pasirašė dėl automobilio, raktelių, teisių konfiskavimo. Maišelyje, kurį R. bandė jai perduoti, buvo nugerto brendžio butelis, alus ir saldainiai. Mano, kad R. suprato, ko jo prašoma ir kokios atsisakymo pūsti į alkotesterį pasekmės.

Liudytojas T. B. parodė, kad įvykio metu jis ėjo direktoriaus pareigas kaltinamojo darbovietėje. Dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas, pačiam kaltinamajam pranešus apie tai, kad buvo sulaikytas galimai vairavęs neblaivus. Šiuo metu tyrimas sustabdytas. Kai gaus teismo sprendimą, atnaujins tyrimą ir priims sprendimą. Sprendimas priklausys nuo pasekmių, gali būti skirta tarnybinė nuobauda. Asmeniškai kaltinamojo nelabai pažįsta, tačiau žino, kad problemų R. D. niekada nekėlė, pasižymėjo kaip sąžiningas, reiklus pareigūnas tiek sau, tiek kitiems. Nuobaudų neturėjo. Iš paties pareigūno sužinojo, kad nusižengimo R. D. nepadarė ir bandys teisėtom priemonėm tai įrodyti. Apie nekaltumo įrodinėjimą žino tiek, kiek parašyta paties pareigūno paaiškinime. Konkrečiai dėl pareigūno pozicijos dėl kaltės pripažinimo, negali pasisakyti. Negirdėjo, kad R. D. pripažintų kaltę. Gavęs kvietimą į teismą kalbėjo su pareigūnu, suprato, kad bus kalba apie laidavimą, iš to suprato ir dėl kaltės pripažinimo. Šiai dienai nuobaudų R. D. nėra skirta, jį charakterizuojantys duomenys šiai dienai nepasikeitę.

Galima laiduotoja L. D. parodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo. Iš viso jie yra aštuoni broliai ir seserys, neturi mamos ir tėčio, todėl visi labai artimai bendrauja. Šiandien ji atstovė nuo visos šeimos. Ji visą gyvenimą bendrauja su broliu, jo šeima, jų vaikai bendrauja, visas šventes kartu švenčia. Ji su R. D. labai artima, nes jie patys mažiausi, paskutiniai išėję iš namų. Gyvena netoli vienas kito, su antromis pusėmis taip pat palaiko ryšius. Apie įvykį jai pranešė pats brolis beveik iš karto. Dėl šio įvykio visi labai liūdi. Jis pats prižiūri, auklėja nuteistuosius, todėl labai pergyvena dėl savo poelgio. Žiemą buvo depresinėje būsenoje, daug galvojo, graužėsi dėl to, kas atsitiko, suprato, kad tik pats kaltas. Tik visai neseniai atsigavo. Jis yra pareigūnas ir supranta, kokios tokio elgesio pasekmės. Brolis visada jos klausė, klausė jos patarimų, nes ji yra vyresnė. Net kai buvo nevedęs uždarbį atiduodavo mamai ir jai, nes ji valdė šeimos pinigus. Ji 12 metų dirba antstolio kontoroje, supranta laidavimo pasekmes ir sutinka prisiimti atsakomybę už brolį. Jei laidavimas būtų paskirtas su užstatu, prašytų skirti kuo mažesnę sumą, nes ji pati keli metai yra onkologinis ligonis, turi sūnų ir dukrą studentus.

Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. liepos 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 – osios kuopos 1 – ojo vyriausios patrulės L. Š. tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešama, kad 2019 m. liepos 31 d., apie 22 val. 20 min., minėtai patrulei dirbant su vyriausiuoju patruliu Ž. K., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), pagal įvykio liudininkų duotus paaiškinimus buvo nustatytas automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. D., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytas pagrindas manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t. b. l. 13).

Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės L. Š. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo ROIK 0119000402541 matyti, jog patrulė pranešė apie tai, kad 2019 m. liepos 31 d., apie 21 val. 30 min., dirbant radijo šaukiniu ,,1732“ nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. K., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad keliu A-1 Vilnius – Kaunas, nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pusės atvažiuoja automobilis TOYOTA, valst Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiai nenurodyti, sidabrinės spalvos „hečbekas“, kuris vinguriuoja po kelią, galimai neblaivus vairuotojas. Laukė atvažiuojančio minėto automobilio A-1 kelyje, ties 94 – uoju kilometru. Automobilis nepastebėtas (ROIK 0119000402494). Apie 21 val. 57 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas kitas pranešimas apie tai, kad, galimai, tas pats automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, Kaune, jį seka kitas pranešėjas. Bevažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas nurodė, kad minėtas automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) – namo kiemą ir mėgina pastatyti automobilį į automobilių stovėjimo vietą, pranešėjas su kitais asmenimis jį stebi. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, žmonės nurodė, jog vairuotojas stovi prie namo trečios laiptinės. Pareigūnams pribėgus prie šio asmens, kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, padrikai dėstė mintis, jo judesiai nekoordinuoti, jis svirduliavo, buvo neadekvati elgsena. Asmuo taip pat su savimi turėjo pranešime nurodyto automobilio raktelius, kuriuos norėjo perduoti pro šalį einantiems asmenims, tačiau pareigūnams pareikalavus to nedaryti, asmuo, sugniaužęs rankoje raktus toliau mėgino juos perduoti. Pareikalavus pateikti asmens dokumentą, asmuo paaiškino ,,nieko neduosiu, nieko nepadariau“. Asmuo buvo įspėtas, jog, jei nevykdys reikalavimų, bus panaudotos spec. Priemonės. Tada švelnia rankos kontrole norėta palydėti jį iki pareigūnų tarnybinio automobilio, tačiau asmuo pradėjo agresyviai elgtis, stangrinti rankas, sakydamas ,,aš nieko nepadariau“. Asmuo stipriai muistėsi, norėjo išvengti sulaikymo, dėl ko buvo panaudota spec. Priemonė – dujos, po ko kovinių imtynių veiksmais jis buvo paguldytas ant žemės ir panaudota kita spec. Priemonė – antrankiai. Tačiau jis ir toliau buvo agresyviai nusiteikęs, stangrino rankas, dėl to buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Jis vengė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, nereagavo į pareigūnų reikalavimą pūsti į jį, po to ėmėsi tokių veiksmų, kad alkoholio kiekio matuoklis nepaimtų pakankamo oro mėginio jo blaivumui nustatyti: įtraukdavo oro į save, nutraukdavo pūtimą anksčiau laiko, nusukinėjo galvą į priešingą pusę nuo alkoholio kiekio matuoklio antgalio, t. y. tokiais savo veiksmais R. D. vengė blaivumo patikrinimo. Jis ne kartą buvo įspėtas, kad dėl blaivumo patikrinimo vengimo jam gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau asmuo toliau vengė patikrinimo, kelis kartus teigė, jog nesitikrins. Pabendravus su įvykio liudininkais: P. L., V. Č., A. Č. ir D. M., pastarieji paaiškino, jog visi važiavo vienu automobiliu ir iš paskos sekė priekyje važiuojantį automobilį Toyotą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve. Matė, jog šis asmuo įsukinėja į (duomenys neskelbtini) – o namo kiemą bei ilgą laiką bandė automobilį pastatyti į automobilių stovėjimo aikštelėje esančią vietą, po ko išlipo iš automobilio ir stovėjo prie laiptinės, iki pareigūnams atvykstant. Liudininkai paaiškino, kad visą laiką stebėjo šį asmenį, jis nieko nevartojo, nerūkė, tiesiog, stovėjo prie laiptinės. Jis važiavo ir iš automobilio išlipo vienas. Prie pareigūnų buvo priėjusi R. G., kuri pareigūnams paaiškino, kad matė, kaip sulaikytas asmuo, vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statė automobilį į stovėjimo vietą ilgą laiko tarpą, jokių kitų automobilių, stovėjusių šalia neapgadino (1 t. b. l. 22 – 23).

Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (nuotraukų) matyti, kad nustatyta ir ištirta (apžiūrėta) vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje rastas „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, VIN: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta ir užfiksuota automobilio padėtis ir techninė būklė (1 t., b. l. 31–32).

Iš 2019 m. spalio 4 d. Tarnybinio pranešimo dėl mobiliojo ryšio abonento išklotinės analizės matyti, kad atlikus R. D. naudojamo mobilaus ryšio abonento, numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančio „Tele2“ ryšio operatoriui, išklotinės su siųstais ir gautais duomenimis, prisijungimo bokštų (celių) duomenimis, analizę laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., nustatyta, kad: laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. 00:32:04 val. iki 2019 m. liepos 31 d. 21:13:55 val. šis abonentas veikė adreso (duomenys neskelbtini), bazinių stočių veikimo zonoje, 21:46:50 val., veikė bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, nuo 21:56:26 val. iki 22:00:01 val. veikė bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, veikimo zonoje, 22:00:31 veikė bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, nuo 23:05:16 val. iki 23:09:33 val. bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini)veikimo zonoje (1 t. b. l. 95 – 96).

Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. Apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 41D(K)-1711 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Garso įrašas atsiųstas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į tarnybinį el. paštą (duomenys neskelbtini). Įrašai perklausyti tarnybinio kompiuterio pagalba. Surašyta stenograma. Garso įraše pavadinimu - 2019_07_31_21-55-45_25.07 862232101.mp3 girdimas trijų žmonių pokalbis stenogramoje žymimas: A – bendrojo pagalbos centro darbuotoja, B – Pagalbą kviečiantis vyras (P. L.), C – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas. Įraše nesuprantami žodžiai ar frazės žymimos (....) A – Vienas vienas du. B – Sveiki. A – Sveiki. B – (duomenys neskelbtini) gatvėj girtą vairuotoją sekam. A – Koks miestas? B – Kaunas. A – Kaunas. B – Numeris (duomenys neskelbtini) Toyota sidabrinė. A – Tuojau palaukite, (duomenys neskelbtini) B – (duomenys neskelbtini) A – Henrikas, Erika, Citrina, ane? B – Taip, 424. A – (duomenys neskelbtini) gatvė, ties kuria vieta? B- (duomenys neskelbtini) į kiemą suka dabar. A – Paskui važiuojat ar ne? B – Jo dabar stovim, užblokavę. Man atrodo jis negali pro šlokbaumą pravažiuoti, va, įvažiavo dabar. A – Minutėlę, sujungsiu su policija, gerai. B – Gerai. C – Klauso Kauno apskrities policija. B – Laba diena, (duomenys neskelbtini) galimai girtas vairuotojas yra, įvažiavo į kiemą. C – Įvažiavo? B – Taip, įvažiavo į kiemą, aš nenoriu važiuot, nes šlakbaumas, po to išvažiuot negalėsiu, bet stoviu prie kiemo. C – Gerai luktelkit. B – Gerai. C – Gerai, tai pareigūnus išsiuntėm, laukiam tada. B – Tai, mes irgi, ko gero, gal palauksim prie kiemo tada, dabar čia bando mašiną parkuotis, bet jam labai čia sunkiai sekasi, galvoju, gal ir nuostolių gali pridaryti, gerai laukiam tada. Pokalbio trukmė 00:02:48 val. (1 t. b. l. 102 – 104).

Iš 2019 m. spalio 2 d. Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, surašant stenogramą, garso įrašas, gautas 2019 m spalio 2 d. raštu Nr. 41D(K)-1784 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Garso įrašas atsiųstas iš el. pašto bpc.klaipeda@112.lt į tarnybinį el. paštą (duomenys neskelbtini). Įrašai perklausyti tarnybinio kompiuterio pagalba. Garso įraše pavadinimu 2019_07_31_21-24-25_25.09 37067788661.mp3 girdimas trijų žmonių pokalbis stenogramoje žymimas: A – bendrojo pagalbos centro darbuotoja, B – pagalbą kviečiantis vyras (pranešėjas). Fone girdimas ir kito vyro balsas (T. K.). Įraše nesuprantami žodžiai ar frazės žymimos (....) A – Vienas vienas du. B – Sveiki, noriu pranešti apie vairuotoją, kuris galimai yra girtas, šiuo metu kelyje yra nuo Vilniaus į Kauną, važiuojant prie Rumšiškių posūkio. A – Nuo Vilniaus (…). Jūs paskui važiuojate? B – Mes jį prasilenkėme dabar. Šiuo metu yra būtent prie Rumšiškių posūkio. A – Rumšiškių posūkio. Tai suka ar važiuoja toliau? Kaip galvojat? B – Ko gero važiuoja tiesiai, bet žinokit mes iš paskos (...) A – Automobilio markę gal matėt? B – Automobilio markę matei? (…) Toyota Corolla. A – O valstybinius? B – Valstybinių žinokit nepasakysim, bet sidabrinė spalva. A – Sidabrinė spalva. B – HEC lygtais numeris (…). A – Kaip sakėt? H – Henrikas B – HEC. A – O skaičių ne? B – Žinokit, nepasakysiu daugiau. A – Supratau, gerai, kas praneša? B – N. B.. A – Gerai informuosim pareigūnus, ačiū jums. B – Gerai ačiū. A – Prašau. Pokalbio trukmė 00:01:15 val. (1 t. b. l. 109 – 111).

Iš 2019 m. lapkričio 8 d. Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti, surašant stenogramą, vaizdo įrašai, įkelti į Policijos registruojamų įvykių registrą (ROIK), prie įvykio registruoto Nr. 0119000402541. Matomi įkelti penki vaizdo įrašai, pavadinimais: 1.mov, 2.mov, 3.mov, 4.mov, 5.mov. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu 1.mov, matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 27 s. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdo kamera nukreipta į vyriškį, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tai R. D.. Vaizdo įraše girdimas policijos pareigūnės moters (A), policijos pareigūno vyro (B) ir R. D. (C) pokalbis. Vaizdo įraše matoma, kaip R. D., surakintas spec. Priemone – antrankiais, guli policijos pareigūnų automobilyje ant grindų, užsimerkęs, nieko nekalba. A – Tikrinsies blaivumą. B – Nu, pūsk į alkotestrį. Ar girdi mane? Įkvėpk giliai, tikrinsimės blaivumą. Nu, pūsk. A – Keturias sekundes, stipriai, kaip balioną. Matoma, kad R. D. pateikiamas alkoholio matuoklis, tačiau asmuo tik laiko alkoholio matuoklio šiaudelį burnoje ir nepučia. B – Pūsk, pūsk. A – Stipriai, stipriai. Matoma, kaip R. D. ima pūsti į alkoholio matuoklį, matuoklis supypsi. B – Vienu pūtimu giliau įkvėpk (atitraukia alkoholio matuoklį nuo R. D.). Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu 2.mov, matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 18 s. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdo kamera nukreipta į vyriškį, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tai R. D.. Vaizdo įraše girdimas policijos pareigūnės moters (A), policijos pareigūno vyro (B) ir R. D. pokalbis. Vaizdo įraše matoma, kaip R. D., surakintas spec. Priemone – antrankiais, guli policijos pareigūnų automobilyje ant grindų, užsimerkęs, nieko nekalba. B – Vienu pūtimu, nu, įkvėpk giliai, nu, įkvėpk. Pūsk, pūsk, pūsk. Matoma, kaip R. D. bando pūsti į alkoholio matuoklį. Vėliau nusuka galvą ir sako „man skauda rankas“. Matosi, kad sunkiai orientuojasi, būna užsimerkęs, sunkiai kalba. A – Tai atsisėst patogiau, nori. B – Kojas nuleisk. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu 3.mov, matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 8 s. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad vaizdo kamera nukreipta į vyriškį, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tai R. D.. Vaizdo įraše girdima policijos pareigūnės moters (A), policijos pareigūno vyro (B) ir R. D. pokalbis. Vaizdo įraše matoma, kaip R. D., surakintas spec. Priemone – antrankiais, sėdi policijos pareigūnų automobilyje ant grindų. B – Ar girdi mane? Į tai R. D. ima kažką nerišliai kalbėti. B – Aš klausiu, ar tikrinsiesi blaivumą ar ne? Į tai R. D. atsako aiškiai – „ne“. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu 4.mov, matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 24 s. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdo kamera nukreipta į vyriškį, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tai R. D.. Vaizdo įraše girdimas policijos pareigūnės moters (A), policijos pareigūno vyro (B) ir R. D. (C) pokalbis. A – Žinai, kad už atsisakymą pūsti yra atsakomybė? C – Žinau. A – Žinai viską, supranti pats? C – Aš žinau. A – Tikrintis blaivumą, pasitikrinsi? C – Dėl ko? A – Žmonės matė, kad vairavai automobilį. B – Jeigu atsisakai tikrintis blaivumą, tau gresia baudžiamoji atsakomybė. Supranti tai? Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu 5.mov, matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 27 s. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad vaizdo kamera nukreipta į vyriškį, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tai R. D.. Vaizdo įraše girdimas policijos pareigūnės moters (A), policijos pareigūno vyro (B) ir R. D. (C) pokalbis. B – Nepūsi, tau iškart baudžiamoji atsakomybė, gal iki 1,5 pripusi, ir nebus baudžiamoji atsakomybė. Pagalvok gerai. R. D. vengia pūsti į alkoholio matuoklį, sėdi nuleidęs galvą. C – Dėl ko? A – Aš jau paaiškinau. B – Kiek galim dar sakyti? Yra liudininkų, kurie matė, yra dar be to ne vienas iškvietimas, kad vairuoji neblaivus. Nepūsi? Paskutinį kartą klausiu pūti ar nepūti? C- Nepūsiu. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t. b. l. 112 – 115).

Iš 2019 m. liepos 31 d. Neblaivumo nustatymo akto Nr. 0119000402541 matyti, jog užfiksuota, kad 2019 m. liepos 31 d. vyriausiasis patrulis Ž. K. nustatė tokius R. D., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, vengia paaiškinti atsisakymo tikrintis, jam pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę (1 t., b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. D. vengus neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino.

Faktinės vengimo pasitikrinti neblaivumą aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų L. Š., P. L., A. G. parodymais, taip pat liudytojų V. Č., D. M., A. M., T. K., N. B. parodymais, tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, ir dėl to laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino ir parodė, jog iš tiesų 2019 m. liepos 31 d. vakare iš (duomenys neskelbtini) miestelio važiavo autostrada į Kauną, į (duomenys neskelbtini) g. pas draugę. Buvo neblaivus, valandą prieš važiavimą buvo išgėręs tris skardines 0,5 l talpos 6 laipsnių stiprumo alaus, be to, buvo pusantros paros nemiegojęs. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), belaukiant draugės, atvyko policijos pareigūnai, kurie paklausė kaip sekėsi vairuoti, nuvedė į tarnybinį automobilį ir ketino patikrinti jo blaivumą, tačiau jis vengė patikrinimo – įtraukdavo į save oro, nutraukdavo pūtimą anksčiau laiko, nusukinėjo galvą nuo alkoholio matuoklio antgalio, įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą tikrintis blaivumą, sakė, kad nesitikrins. Liudytojai T. K., N. B. tuo metu, kai kaltinamasis važiavo į Kauną, matė įtratinai po greitkelį manevruojantį automobilį, važiuojantį akivaizdžiai per lėtai, dėl ko kilo įtarimas, kad galimai vairuoja neblaivus asmuo ir pranešė apie tai BPC. Tai patvirtina ir BPC pateikto įrašo apžiūra, iš kurios matyti, kad asmuo, prisistatęs T. K., pranešė apie įtartinai važiuojantį automobilį, nurodė jo markę, modelį, numerį, spalvą. Šie duomenys patvirtina, jog T. K. ir N. B. matė būtent kaltinamojo automobilį įtartinai važiuojantį greitkeliu. Taip pat šie duomenys atitinka kaltinamojo parodymus, jog jis vakare vyko iš (duomenys neskelbtini) į Kauną pas draugę. Be to, įtratinai važiuojantį tą patį automobilį kiek vėliau jau Kaune, sukantį į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur ir važiavo kaltinamasis, matė ir liudytojai P. L., V. Č., D. M. ir A. M. bei pranešė apie tai BPC. Šią aplinkybę patvirtina BPC pateikto įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Šie liudytojai patvirtino, jog būtent automobilio važiavimas jiems kėlė įtarimų, kad galimai vairuoja neblaivus asmuo – automobilis vingiavo po visą kelią, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nepataikė užsukti į kiemą, ilgai parkavo transporto priemonę aikštelėje. Liudytojai matė ne tik keistai manevruojantį automobilį, iš šio automobilio išlipusio vyro elgsena jiems taip pat kėlė pagrįstų įtarimų, kad asmuo neblaivus – ilgai lipo iš automobilio, eidamas svirduliavo. Liudytojai patvirtino, jog asmuo, vairavęs šią transporto priemonę, išlipęs iš automobilio, nuėjo prie laiptinės, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai, kad kaltinamasis vengė pasitikrinti blaivumą, patvirtino ir į įvykį atvykusi liudytoja patrulė L. Š.. Liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, jog atvykus pagal iškvietimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, pranešėjas ir kiti su juo buvę asmenys (liudytojas P. L. su draugais) nurodė, kad įtartinai transporto priemonę vairavęs asmuo stovi prie laiptinės. Nuėjus prie nurodyto asmens, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jis buvo agresyvus, nevykdė pareigūnų reikalavimų, todėl panaudojus spec. priemones buvo atvestas į tarnybinį automobilį. Jo neblaivumo patikrinti alkotesteriu nepavyko, nes asmuo suko galvą į šoną, traukė orą į save, darė atvirkštinius veiksmus nei jam buvo sakoma, be to, kelis kartus įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės atsisakius tikrintis blaivumą, jis atsakė, kad nesitikrins. Netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, nes iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė savo tarnybiniame pranešime, duomenų, kad ji būtų suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį, jam pakenkti, nenustatyta. Be to, kaltinamojo veiksmai dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą bei jo atsisakymas tikrintis neblaivumą po tai, kai buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą tikrintis, užfiksuoti ir pareigūnų įvykio vietoje darytuose vaizdo ir garso įrašuose, kurie įkelti į Policijos registruojamų įvykių registrą (ROIK), ir jų apžiūra užfiksuota bei padaryta stenograma 2019 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole. Be to, liudytojas P. L. taip pat parodė, jog matė kaip vairuotojas buvo atvestas prie tarnybinio automobilio, pareigūnai prašė vairuotojo pūsti į alkotesterį, tačiau jis nepūtė, suko galvą į šoną ir sakė, kad nepūs. Liudytoja A. M. parodė, kad tuo metu kai buvo pasiimti blankų paaiškinimams, klausė pareigūnės, kiek asmuo pripūtė, bet pareigūnė atsakė, kad atsisakė pūsti. Liudytoja A. G. matė kaip būdamas tarnybiniame pareigūnų automobilyje kaltinamasis atsisakė pūsti į alkotesterį, suvokdamas tokio elgesio pasekmes.

Apibendrinant šiuos įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamasis vairavo automobilį, jo vairavimas kėlė pagrįstų įtarimų dėl jo neblaivumo, be to, liudytojai P. L., A. M. kaltinamajam sustojus ir išlipus iš automobilio matė jį svirduliuojantį į šonus. A. M. parodė, kad asmuo ilgai lipo iš automobilio, tarsi būtų suklupęs, o išlipęs ėjo sunkiai, lėtai, svirduliavo į šonus. Liudytojams nekilo abejonių, kad asmuo, ką tik vairavęs transporto priemonę, yra neblaivus. Su kaltinamuoju įvykio metu betarpiškai bendravusi L. Š. taip pat užfiksavo akivaizdžius neblaivumo požymius – nuo asmens sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, svirduliavo, neadekvati elgsena. Liudytoja A. G. taip pat parodė, jog nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Be to, neblaivumo požymiai buvo užfiksuoti ir 2019 m. liepos 31 d. Neblaivumo nustatymo akte Nr. 0119000402541 – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tai patvirtina, jog buvo akivaizdūs neblaivumo požymiai.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (13 straipsnio 10 dalis) taip pat Kelių eismo taisyklėse (17 punktas) yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, kaltinamasis R. D., vairavęs transporto priemonę esant akivaizdiems neblaivumo požymiams, turėjo pareigą tikrintis neblaivumą, tačiau vengė tai daryti – suko galvą į šoną, traukė į save orą, žodžiu atsisakė pūsti į alkotesterį, net ir išaiškinus atsisakymo tai daryti pasekmes.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis R. D. 2019 m. liepos 31 d., apie 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) g., iki pastato Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs nuosavybės teise jam priklausantį keleivinį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. suko galvą nuo alkotesterio, traukė į save orą ir ne mažiau kaip vieną kartą žodžiu atsisakė tikrintis neblaivumą.

Byloje R. D. buvo kaltinamas taip pat ir tuo, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Byloje, įvertinus paties kaltinamojo parodymus, kitus aptartus ir išanalizuotus įrodymus, konstatuojama, jog įrodyta, kad R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to atsakomybėn negali būti traukiamas, nes nenustatytas tikslus neblaivumo lygis. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės viravimą esant neblaiviam kyla tik jei neblaivumas viršija 1,51 promiles. Tai, kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, negali būti prilyginama vairavimui neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Tai atskiros, savarankiškos, alternatyvios veikos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo neblaivumas viršijo 1,51 promiles, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-72-744/2020).

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, davė parodymus ir paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti kaltinamojo prisipažinimu ir šio prisipažinimo nuoširdumu. Kaltinamasis nepripažino aplinkybių, kad jis priešinosi pareigūnams, nevykdė jų nurodymų pateikti asmens dokumentą, neperduoti daiktų kitiems asmenims, tačiau pripažino, jog atsisakė tikrintis blaivumą. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo ribos apima tik tuos pareigūnų reikalavimus, kurie tiesiogiai susiję su pareikštu kaltinimu. Aplinkybę, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą, kaltinamasi pripažino. Tikslių tokio savo elgesio priežasčių negalėjo nurodyti. Tokį elgesį nulėmusias priežastis nurodė neblaivumą ir tai, kad jam buvo papurkšta dujų, tačiau kaltinamasis nenurodė, jog tai sudarė kokias kliūtis jo organizmui ar fizinėms galimybėms pūsti į alkotesterį. Jokių duomenų, kad nesitikrino blaivumo dėl kokių nors objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kaltinamasis nenurodė. Šioje dalyje kaltinamasis savo elgesio nesistengė pateisinti, jį vertino neigiamai, pasižadėjo ateityje taip nesielgti. Dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdumu. Tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise neduoti parodymų, negali būti kliūtis jo prisipažinimą vertinti kaip nuoširdų, nes priešingu atveju būtų pažeistas ir netektų prasmės draudimo versti duoti prieš save parodymus principas. Teismo vertinimu, pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdumu nesuteikia ir liudytojo T. B. parodymai, jog jam iš paties R. D. yra žinoma, kad jis nusižengimo nepadarė ir visom teisėtom priemonėm bandys tai įrodyti. Pažymėtina, jog liudytojas jokių konkrečių aplinkybių dėl kaltinamojo pozicijos kaltės klausimu negalėjo nurodyti. Jis žinojo tiek, kiek nurodyta prokurorės pagarsintame R. D. tarnybiniame pranešime apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Be to, pažymėtina, jog baudžiamajame procese tiek pateikus įtarimą 2019 m. rugpjūčio 9 d., tiek ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo pozicijos kaltės klausimu neišsakė. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino, net ir esant nebaigtam tarnybiniam patikrinimui darbovietėje, žinodamas ir suvokdamas, jog jo kaltės pripažinimas baudžiamojoje byloje, nepriklausomai nuo jos baigties, gali turėti neigiamų pasekmių tarnybinio tyrimo baigčiai ir jo galimybėms toliau likti tarnyboje. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo sesuo L. D. prašė perduoti R. D. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Viena iš pagrindinių ir esminių būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų yra asmens visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis. Pažymėtina, jog Lietuvos A. T. aiškindamas šią atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aplinkybę yra pasisakęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019, 2K-81-895/2020).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau aptarta anksčiau, kaltinamasis R. D. besąlygiškai pripažino teismo nustatytas faktines aplinkybes, davė parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas. Be to, pareiškė, kad dėl padarytos veikos gailisi. Kaltinamojo sesuo taip pat patvirtino, jog kaltinamasis ilgą laiką po įvykio buvo depresinėje būsenoje, pergyveno, buvo susikrimtęs, ir tik neseniai pradėjo vėl gyventi. Kaip jau aptarta anksčiau, teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdumu ir kaltinamojo kaltės pripažinimą bei gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga.

Teismo vertinimu, egzistuoja ir kitos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. R. D. praeityje neteistas (1 t., b. l. 136–137), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 138). Žala nusikalstama veika nebuvo padaryta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 133), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 135). Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamajam nebūdinga pažeidinėti įstatymus ir ši nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.

L. D. yra kaltinamojo sesuo, su kuria juos sieja artimas ryšys. Jie yra jauniausi šeimoje vaikai, gyvena vos 2 km. vienas nuo kito, nuolat bendrauja tarpusavyje ir šeimomis, bendrai švenčia šventes, dažnai susiskambina. Kaltinamasis yra linkęs paklausyti jos patarimų ir atsižvelgti į jos nuomonę. L. D. paaiškino, jog šis įvykis labai sukrėtė visą šeimą, jos broliui toks elgesys nebūdingas. Ji supranta laidavimo esmę, paskirtį ir pasiryžusi prisiimti atsakomybę už brolį.

L. D. neteista, administracine tvarka nebausta, nuo 2008 m. dirba antstolio kontoroje ir darbovietėje charakterizuojama teigiamai.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, R. D. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, perdavus jį sesers L. D. atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals. Laidavimo terminas nustatytinas 1 metams 6 mėnesiams.

L. D. paaiškino, jog ji neatsisakytų sumokėti užstatą, tačiau tai būtų didelė finansinė našta, kadangi ji pati yra onkologinis ligonis ir nemažai pinigų išleidžia vaistams, be to, išlaiko studijuojančius vaikus. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo ir laiduotojos asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę ir vengė pareigos pasitikrinti blaivumą, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Ši pareiga numatyta vairuotojams Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (13 straipsnio 10 dalis) taip pat Kelių eismo taisyklėse (17 punktas) ir neatsiejamai susijusi su specialiąja teise vairuoti transporto priemones.

Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones naudojimosi sąlygomis, asmuo, besinaudojantis teise vairuoti transporto priemones, vengė pareigos pasikrinti blaivumą ir tokiu būdu pažeidė specialiosios teisės naudojimo sąlygas, pažeidimas susijęs su galimu pavojumi kitiems eismo dalyviams, jų turtui, gyvybei, saugumui, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Siekiant užtikrinti prevencinius ir auklėjamojo pobūdžio tikslus, įvertinus teigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Byloje prokurorė prašė skirti ir BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimo esmė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonės, įrankio ar rezultato paėmimas iš kaltininko, kad jam būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Jei turtas nėra nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas, jis negali būti konfiskuotas.

Kaip jau aptarta anksčiau, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam R. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį negali būti traukiamas atsakomybėn, nes nenustatyta, kad jo neblaivumas būtų viršijęs 1,51 promilės. Nustatyta, kad R. D. nevykdė vairuotojo pareigos pasitikrinti blaivumą. Nors ši pareiga tiesiogiai susijusi su transporto priemonės vairavimu, ji kyla būtent iš to, kad asmuo vairavo transporto priemonę ir vengė pasitikrinti neblaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau pati transporto priemonė nėra veikos – vengimo tikrintis neblaivumą, kuri pasireiškė tuo, kad asmuo suko galvą nuo alkotesterio, traukė į save orą ir atsisakė pūsti į alkotesterį, padarymo priemonė. Todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra juridinio ir faktinio pagrindo taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veika susijusi su netinkamu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones naudojimu, pažeidžiant šios teisės naudojimo sąlygas, nevykdant su šia teise susijusių pareigų ir taip keliant potencialią grėsmę kitų eismo dalyvių turtui ir saugumui, didinant žalos atsiradimo galimybę, siekiant prevencinių ir auklėjamojo pobūdžio tikslų, teismo vertinimu kaltinamajam R. D. tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą. Įvertinus kaltinamojo pavojingumą bei padarytos veikos pobūdį, pavojingumą – tai tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, R. D. kaltu prisipažino, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta, įmokos į nuo nusikaltimų nukentėjusiųjų asmenų fondą dydis nustatomas šiek tiek mažesnis nei įstatyme numatyta mediana, t. y. 50 MGL, kas atitinka 2500 eurų.

R. D. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikomas 2020 m. kovo 18 d. prokuroro nutarimu į R. D. priklausančią transporto priemonę – automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas, automobilis grąžintinas R. D..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. D. vardu, atsiųstas kartu su byla atskirame voke, perduotinas VĮ „Regitra“; kompaktinis diskas su R. D. naudojamo mobilaus ryšio abonento numerio išklotinėmis (1 t., b. l. 94), kompaktiniai diskai (2 vnt.) su BPC įrašais (1 t., b. l. 101, 108), kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, kurie įkelti į ROIK (1 t., b. l. 116), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos L. D. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. D., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. D., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalie, 6 punktu, 71 straipsniu R. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,Luminor“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

R. D. skirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. D. vardu, atsiųstą kartu su byla atskirame voke, perduoti VĮ „Regitra“, kompaktinį diską su R. D. naudojamo mobilaus ryšio abonento numerio išklotinėmis (1 t., b. l. 94), kompaktinius diskus (2 vnt.) su BPC įrašais (1 t., b. l. 101, 108), kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, kurie įkelti į ROIK (1 t., b. l. 116), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. D. priklausančią transporto priemonę – automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, automobilį grąžinti R. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.