Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-274-527/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-18
Bylos Nr.
2A-274-527/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skreperis“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „MC-Bauchemie“
Advokatai
Evaldas Skurvydas
Civilinė byla Nr. 2A-274-527/2015;
procesinio dokumento kategorijos: 35.3.6; 35.5; 121.15.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skreperis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9051-920/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MC-Bauchemie“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skreperis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2014-03-12 ieškinyje (t. 1, b. l. 46–48) prašė priteisti iš atsakovės 23 676,89 Lt skolą už nuo 2013-07-11 iki 2013-10-11 pagal 2013-04-10 Prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2013/04/10-2 parduotas prekes, procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014-09-23 priėmė sprendimą (t. 1, b. l. 146–151) ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės ieškovei 23 676,89 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 676,89 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 441 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės valstybei 16,84 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalys 2013-04-10 sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2013/04/10-2 dėl statybinių medžiagų ir produktų statyboms pirkimo–pardavimo (t. 1, b. l. 49–50). Sutarties 2.1 p. atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove (pardavėja) už prekes per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Šalys Sutarties 4.1 punktu susitarė, kad ieškovė atsako už pateiktų prekių kokybę ir jų atitikimą charakteristikoms techninių duomenų lape, o atsakovė 4.2 punktu atsako už teisingą medžiagų panaudojimą pagal ieškovės techninių duomenų lapuose nurodytą informaciją. Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2013-07-11 MC Nr. 13000673, 10 854,61 Lt sumai (apmokėjimas iki 2013-08-10); 2013-07-31 MC Nr. 13000782, 16 791,05 Lt sumai (apmokėjimas iki 2013-08-30); 2013-08-13 MC Nr. 13000836, 702,16 Lt sumai (apmokėjimas iki 2013-09-12); 2013-08-22 MC Nr. 13000873, 72,60 Lt sumai (apmokėjimas iki 2013-09-21); 2013-09-03 MC Nr. 13000934, 351,08 Lt sumai (apmokėjimas iki 2013-10-03); 2013-09-03 MC Nr. 13000935, 151,25 Lt sumai (apmokėjimas iki 2013-10-03); 2013-10-11 MC Nr. 13001113, 1 029,47 Lt sumai (apmokėjimas iki 2013-11-10); 2013-10-11 MC Nr. 13001115, 2 097,29 Lt sumai (apmokėjimas iki 2013-11-10) (t. 1, b. l. 51–58). 2013-09-24 priminimu apie pradelstas skolas ieškovė kreipėsi į atsakovę, ragindama padengti 28 047,80 Lt įsiskolinimą (t. 1, b. l. 108). 2013-11-05 priminimu apie pradelstas skolas ieškovė kreipėsi į atsakovę, ragindama padengti 20 550,13 Lt įsiskolinimą (t. 1, b. l. 110). 2013-10-25 elektroniniu laišku atsakovės direktorius G. M. informavo ieškovę, kad, negavus piniginių lėšų iš kitur, atsiskaityti ketina pirmadienį (t. 1, b. l. 112). 2013-10-31 elektriniu laišku atsakovės direktorius informavo ieškovę apie uždelstą atsiskaitymą (t. 1, b. l. 113). Iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė ieškovei 2013-06-18 pervedė 1 108,49 Lt (mokėjimo paskirtis pagal sąskaitą faktūrą MC Nr. 13000286, 13000290), 2013-09-10 – 1 156,16 Lt (mokėjimo paskirtis pagal sąskaitą faktūrą MC Nr. 13000759, 13000760, 13000799, 13000837, 13000841), 2013-05-29 – 478,43 Lt (mokėjimo paskirtis pagal sąskaitą faktūrą MC Nr. 13000290, 13000283), 2013-10-11 – 8 000 Lt (t. 1, b. l. 121–127). Pagal ieškovės pateiktą skolos kitimo žiniaraštį laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-07-31 atsakovės skolos likutis sudaro 23 676,89 Lt (t. 1, b. l. 130, 136). Ieškovė 2014-02-03 raštu dėl delfinariumo objekto dekoratyvinės dangos informavo atsakovę, kad bendradarbiaujant su architektu A. S. ir atsakovės atstovu E. M. ieškovė pateikė pasiūlymą dekoratyvinės grindų dangos įrengimui su MC-Bauchemie kompanijos medžiagomis, techninės savybės ir parametrai buvo parinkti remiantis objekto techninio projekto informacija, ieškovės pateiktą pasiūlymą sudarė 5 produktai, medžiagų sistemos kaina buvo 92,32 Lt už 1 m². Iš užsakovo pusės buvo reikalaujama, kad pasiūlymas būtų pigesnis, nes kiti galimi rangovai siūlo 30 proc. mažesnę kainą ir pasiūlymą sudaro 4 produktai. Ieškovė rašte nurodė, kad objekte nebuvo panaudotas produktas Oxal NK 100, kuris buvo įrašytas į techninį projektą, kurio savybės būtų ženkliai sumažinusios epoksidinės grindų dangos padidintos priežiūros būtinybę, tačiau dangos medžiagų kaina šiuo atveju sumažėjo iki 56,92 Lt už 1 m². Ieškovė taip pat pažymėjo, kad objekte kai kuriuose plotuose vietoj ieškovės produkto Estrifan SN10 buvo panaudotas kitos kompanijos analogiškas produktas, ko pasėkoje šiuose plotuose dangos estetinis vaizdas netenkino užsakovo, o ieškovė taip pat negali garantuoti šios dangos patvarumo ir ilgaamžiškumo. Atsižvelgiant į tai ieškovė pasiūlė atsakovei panaudoti papildomas MC Bauchemie kompanijos poliuretanines dangas (t. 1, b. l. 92). Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovė, vykdydama rangos darbus, juos atliko pagal techninį projektą, kuriame dekoratyvinės grindų dangos įrengimui privalėjo būti panaudoti 5 produktai, tačiau veikdama savo rizika grindų dangą įrengė panaudodama 4 produktus. Dėl šių aplinkybių ginčo bylos nagrinėjimo metu nekilo. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, kad, vykdydama delfinariumo dekoratyvinės dangos techninį projektą, atsakovė darbus derino arba turėjo galimybę derinti su architektu A. S. ir savo darbų vadovu. Tai reiškia, kad, nuspręsdama vykdyti darbus ne pagal techniniame projekte nurodytas sąlygas, kuriose nurodyta, kad dekoratyvinė danga turi būti įrengta iš 5 produktų, ir darbus objekte faktiškai atlikdama iš 4 produktų, atsakovė, kuriai vykdomi darbai yra profesinė veikla, veikė savo rizika bei atsakomybe. Ieškovė atsakovei perdavė statybines medžiagas, išrašydama PVM sąskaitas faktūras, atsakovė šias prekes priėmė, vykdė dalinius atsiskaitymus su ieškove (t. 1, b. l. 121–127). Susidariusio įsiskolinimo atsakovė neneigė informuodama ieškovę apie ketinimą atsiskaityti (t. 1, b. l. 112–113). Kadangi atsakovė ilgą laiką neatsiskaitė su ieškove, ši kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo. Iš bylos rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. pateikė statybines medžiagas atsakovei, todėl konstatavo, kad atsakovė – juridinis asmuo, kuriai vykdomi darbai yra profesinė veikla – veikė savo rizika ir dėl to jai kylančios atsakomybės už tinkamą darbų vykdymą bei techninio projekto įgyvendinimą negali perkelti ieškovei, kuri pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį buvo atsakinga už statybinių medžiagų tiekimą ir atsakovei pateiktų statybinių medžiagų atitikimą nustatytoms techninėms specifikacijoms. Byloje nėra duomenų dėl netinkamų ieškovės prekių atsakovei pateikimo ar jų neatitikimo dokumentuose įvardintoms techninėms specifikacijoms bei duomenų, kokie ieškovės parduoti produktai buvo galimai nekokybiški, įrodymų, patvirtinančių produktų kokybės trūkumus, atsakovė ieškovės reikalavimų neginčijo priešieškiniu, nors tokią galimybę įvardino savo atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 87). Teismas konstatavo, kad atsakovė su UAB „Kortas“ sudarytos rangos sutarties, pagrindu prisiėmė atlikti užsakovo darbus savo rizika, įskaitant ir atsakomybę už rangos darbams reikalingų medžiagų parinkimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės jai pateiktos statybinės medžiagos buvo netinkamos ar nekokybiškos, todėl tai nepaneigia jos pareigos, prisiimtos pirkimo–pardavimo sutartimi, tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove už jos perduotas atsakovei prekes.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė (t. 2, b. l. 37–82) prašo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo; netenkinus šio reikalavimo – bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti papildomus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui; į teismo posėdį iškviesti liudytojus E. M., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „MC-Bauchemie“ darbuotoją A. S., dirbantį (duomenys neskelbtini); sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 4 441 Lt iki 3 028 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės nurodė tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus. Kadangi apeliantė byloje gynėsi, jog skolos sumos nėra, kadangi pateiktos prekės buvo nekokybiškos, labai svarbiomis bylos aplinkybėmis turėjo būti apelianto pateikti susirašinėjimai ir pretenzijos dėl nekokybiškų medžiagų. Iš atsakovės pateiktų dokumentų buvo paminėta tik mokėjimų ieškovei išrašai, kurie tik parodo skolos dydį, bet visiškai neparodo, kad parduotų prekių, už kurias buvo reikalaujama sumokėti, kokybė buvo netinkama.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji rangos darbus atliko pagal techninį projektą, kuriame dekoratyvinės grindų dangos įrengimui privalėjo būti panaudoti 5 produktai. Pagal pirminį projektą grindų danga turėjo būti įrengta panaudojant 4 produktus (paaiškinimai apie techninį projektą pridėti prie apeliacinio skundo), tačiau prieš pradedant atlikti grindų įrengimo darbus ieškovės darbuotojai susisiekė su apeliantės atstovais ir pasiūlė šiuos darbus atlikti su ieškovės firmos medžiagomis, kurių kaina tikėtina būtų mažesnė. Ieškovei buvo pateiktas techninis aprašymas ir reikalavimai medžiagoms. Atsižvelgiant į tai ir žinant, kokios paskirties objekte bus įrenginėjama grindų danga, ieškovė pateikė savo siūlomą medžiagų sąrašą su nurodytais 5 produktais. Kadangi kaina buvo per didelė, apie tai ir tai, kad kiti medžiagų tiekėjai naudoja mažesnį medžiagų kiekį, buvo informuoti ieškovės darbuotojai. Tada ieškovė pasiūlė apeliantei, kad išėmus vieną produktą rezultatas būtų tas pats, o kaina ženkliai sumažėtų. Tiekėjui garantavus, jog su šiomis 4 medžiagomis rezultatas bus toks pats, kaip ir panaudojant 5 produktus, apeliantė sutiko vykdyti darbus. Iki tol tokios paskirties objekte nei 4, nei 5 produktų derinys nebuvo panaudotas ir tą galėtų paliudyti apelianto kviečiami liudytojai. Tik pati ieškovė gali žinoti, ar pateiktos medžiagos atitinka tas charakteristikas, kurių buvo reikalaujama iš ieškovės tiekiamų medžiagų, kadangi ieškovė – gamintojo atstovas, todėl laikytina savo srities profesionalu ir jai taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai parenkant pirkėjo poreikius ir sutarties tikslus atitinkančią prekę (CK 6.256 str. 3 d.).

Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų teismo išvadą, kad techniniame projekte buvo numatyti 5 produktai ar kad ieškovė pasiūlė 5 produktų kompleksinį pasiūlymą, o ne 4. Todėl teismo išvada, kad techniniame projekte buvo numatyti panaudoti 5 produktai, o apeliantė savo rizika nusprendė naudoti tik 4, yra neteisinga. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik ieškovės darbuotojo rašytu laišku, kuriame jau buvo kilęs ginčas dėl prekių kokybės. Tačiau laiške minimų dokumentų ieškovė nepateikė, todėl teismas priėmė neteisingą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nėra ekspertas ir negali žinoti statybinių medžiagų techninių specifikacijų. Kadangi prekių kokybė sąlygojo papildomas dideles išlaidas iš apeliantės pusės, apeliantė, siekdama parodyti, kad atsakomybė kyla dėl netinkamų medžiagų kokybės, siekė į teismą iškviesti liudytojus – vieną iš apelianto pusės, kitą iš ieškovės, kad abi šalys galėtų pateikti savo išvadas ir paaiškinimus, kurie galėtų sudaryti objektyvų vaizdą apie susidariusią situaciją ir parodytų, kieno atsakomybė yra už tai, kad panaudojus ieškovės medžiagas rezultatas nebuvo gautas tas, kurio buvo laukiama pagal technines specifikacijas. Tačiau teismas atmetė tokį prašymą, motyvuodamas, kad liudytojai negalės duoti paaiškinimų, susijusių su ginčo dalyku. Tačiau ginčas yra ne tik dėl prekių neapmokėjimo, bet ir dėl prekių kokybės. Kviečiamas liudytojas E. M. pats asmeniškai dirbo su tomis medžiagomis ir gali nurodyti esmines tokių medžiagų technines charakteristikas bei jų panaudojimo galimybes, o ieškovės darbuotojas A. S. rinko medžiagas pagal pateiktą techninį projektą ir siūlė 5 produktų panaudojimą sumažinti iki 4. Jie galėtų tiek paliudyti, kas priėmė sprendimą ir garantavo medžiagų kokybę, tiek kalbėti kaip tokių medžiagų panaudojimo ekspertai, nurodydami, ar panaudotos ieškovės medžiagos buvo tinkamos konkrečiam projektui. Todėl teismas, neiškvietęs liudytojų, pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, neturėjo galimybės visapusiškai išnagrinėti bylos ir priėmė neteisingą sprendimą.

Teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės prekės buvo netinkamos kokybės ar jos neatitinka dokumentuose įvardintų techninių specifikacijų. Apeliantė pirko medžiagas, kurios buvo panaudotos įrengiant dekoratyvinę grindų dangą. Pačios medžiagos savaime nebuvo nekokybiškos ta prasme, kad būtų sugadintos ar netinkamos naudotis. Tačiau buvo netinkamos jų techninės savybės, t. y. neatitiko apeliantės keliamų reikalavimų teikiamoms medžiagoms. Tačiau tai gali paaiškėti ir paaiškėjo tik po to, kai jos buvo panaudotos. Todėl iki pat 2014 metų sausio mėnesio nebuvo galima matyti, kad medžiagos neatlaiko tų apkrovų, kurias turėtų atlaikyti. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad su ieškovės pateiktomis medžiagomis įrengta danga neatlaiko tų apkrovų, kurios nurodytos jų techninėje specifikacijoje (t. 1, b. l. 135). Byloje ieškovė neginčijo šio fakto, o rašytiniai įrodymai byloje tą patvirtina (t. 1, b. 1. 90, 92). Savo atsakyme į apeliantės pretenziją ieškovė nurodo, kad, remiantis produkto Estrifan D eksploatacinių savybių deklaracija, panaudojus šį produktą, jis gali būti eksploatuojamas visuomeninės paskirties pastatuose, tačiau tame pačiame rašte nurodo, kad „remiantis ilgamete MC-Bauchemie kompanijos ir kitų rangovų, kurie specializuojasi liejamų grindų įrengime, patirtimi: epoksidinės grindų dangos pastoviai reikalauja padidintos priežiūros. T. y.: ant tokių dangų, eksploatavimo metu atsiradę įbrėžimai, labiau matomi, be įprasto valymo, jas pastoviai reikia poliruoti su spec. priemonėmis, kad panaikinti įbrėžimus“ (t. 1, b. 1. 92). Šios techninės savybės nebuvo atskleistos pristatant produktą. Todėl teismo padaryta išvada, kad nėra jokių duomenų dėl netinkamų ieškovės prekių pateikimo apeliantei, yra neteisinga ir nepagrįsta.

Atsiliepimas

Apeliantė savo atsiliepime nurodė, kad planuoja teikti priešieškinį, tačiau iki teismo posėdžio nagrinėjimo jo nepateikė. Šiai dienai savarankiškas ieškinys nėra pateiktas, kadangi apeliantė bando susidariusią problemą išspręsti taikiai ir išnaudoti kiekvieną galimybę susitarti iki teismo. Apeliantė susisiekė su ieškove ir pasiūlė susitikti dėl susidariusios situacijos išsprendimo, tačiau atvykus į susitikimą jokios derybos neįvyko, kadangi derybose dalyvavo tik ieškovės darbuotojas P. Č., kuris nuolatos kartojo, kad nėra įgaliotas spręsti susidariusios situacijos, o vėliau bandant dar kartą susitikti su įgaliojimą turinčiais asmenimis, P. Č. nurodė, kad derybos nėra įmanomos. Kadangi su Lietuvoje esančia bendrove tartis dėl jų prekių netinkamos kokybės net nėra galimybės, apeliantė 2014-09-23 registruotu laišku išsiuntė situacijos aprašymą su nuotraukomis, siekiant išspręsti ginčą taikiai, motininei ieškovės įmonei MC Bauchemie muller, esančiai Vokietijoje. Šiai dienai joks atsakymas negautas, tačiau teismui leidus gautas atsakymas iš karto bus pateiktas. Tokiu būdu apeliantė bando ekonomiškumo principu išvengti nereikalingo bylinėjimosi teisme bei taupyti tiek apelianto, tiek ieškovės laiką ir lėšas.

Tarp šalių pasirašytos Prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2013/04/10-2 (t. 1, b. 1. 49–50) 5.3 punkte numatyta, kad sutarties vykdymo metu kilę ginčai sprendžiami derybų keliu. Ieškovės kreipimasis į UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prieš tai nesuderinus susidariusios situacijos pažeidžia Sutarties nuostatas. Ieškovė žinojo apie pateiktų medžiagų defektus, tačiau nebendradarbiavo stengiantis išspręsti susidariusią problemą. Taip pat ieškovė net nebandė perspėti, jog nesumokėjus skolos bus kreiptasi į teismą. Iš bylos matyti, kad 2014 m. sausio pabaigoje dar vyko derybos dėl prekių kokybės, tai patvirtina 2014-01-21 apeliantės elektroninis laiškas, prie kurio buvo prisegtas raštas, jog pateiktų prekių kokybė netenkina (t. 1, b. 1. 89–90). Iki tol nuo sausio pradžios vyko bendravimas telefonu, o rašte net yra minima, kad ieškovės atstovas buvo atvykęs į darbų vietą ir matė susiklosčiusią situaciją. Tačiau tuo pačiu metu ieškovė kreipėsi į UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, tai patvirtina ieškovės pateikta 2014-01-24 PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. 1. 59), nors pagal Sutarties 5.3 punktą kilę ginčai sprendžiami derybų keliu. Todėl 363 Lt, apmokėti pagal 2014-01-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVK 1367, negali būti priteisti, kadangi buvo Sutarties pažeidimas iš ieškovės pusės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat priteisė 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato Evaldo Skurvydo suteiktas teisines paslaugas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Rekomendacijos). 2004-04-02 Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius bei kitus 2 punkte išvardintus kriterijus. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą.

Laikotarpiu, kada ieškovės advokatas E. Skurvydas teikė konkrečias teisines paslaugas, buvo nustatytas 1 000 Lt dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas. Iš bylos nematyti, kada buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis tarp ieškovės ir jos advokato. Byloje net nėra atstovavimo sutarties tarp ieškovės ir jos atstovo. Todėl kyla klausimas, ar advokatas iš viso gali imti atlygį, neturėdamas teisinių paslaugų sutarties ir atstovavimo sutarties su klientu. Be to, advokato 2014-08-26 išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 360 (t. 1, b. 1. 140) neatitinka Rekomendacijų 8.18 punkto. Sąskaitoje nurodyta, kad už pasiruošimą bylai ir dalyvavimą 2014-09-03 teismo posėdyje, įskaitant kelionės į teismo posėdį pirmyn ir atgal išlaidas, sugaišo arba tiksliau sugaiš 4 valandas, už kurias ieškovė apmokėjo 1 200 Lt. Ieškovės atstovas dalyvavo 2014-09-03 teismo posėdyje, kuris truko nuo 10.05 val. iki 11.56 val. Pertraukos nuo 10.45 val. iki 11.10 val. ir nuo 11.24 val. iki 11.45 val. (t. 1, b. 1. 142–144). Susumavus posėdžio laiką, posėdis truko 1 valandą 12 minučių, o įvertinus Rekomendacijų 9 punktą, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, darytina išvada, kad atstovavimo laikas 1 valanda. Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijose nėra numatytas išlaidų kompensavimas už kelionę į teismo posėdį ir grįžimą iš jo, o ieškovės atstovas tokių duomenų ir nėra pateikęs teismui, pagal 2014-08-26 išrašytą sąskaitą Nr. 360 maksimaliai galėtų būti priteisti suma už vieną valandą atstovavimo teisme: 1 val. x 0,15 MMA, t. y. 1 x 1 000 x 0,15, iš viso 150 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra pateikta nei teisinių paslaugų sutartis, nei atstovavimo sutartis tarp ieškovės ir jos advokato Evaldo Skurvydo, todėl teismas net negalėjo pradėti nagrinėti bylos iš esmės. Teismas netinkamai taikė CPK normas ir neįsitikino, kad ieškovės atstovas turi įgaliojimą atstovauti ieškovę teisme. Niekas iš ieškovės darbuotojų, turinčių teisinį išsilavinimą, teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat ir direktorius. Tokiu būdu buvo pažeista CPK 239 str. 2 d.

CPK yra įtvirtinta pareiga ieškovui ne tik nurodyti ieškinio dalyką, bet ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Apeliantė triplike nurodė, kad ieškinyje ieškovė nurodo, kad yra neapmokėtos arba dalinai neapmokėtos 8 PVM sąskaitos faktūros: 2013-07-11 MC Nr. 13000673, 10 854,61 Lt (3 225,90 Lt); 2013-07-31 MC Nr. 13000782, 16 791,05 Lt (16 791,05 Lt); 2013-08-13 MC Nr. 13000836, 702,16 Lt (702,16 Lt); 2013-08-22 MC Nr. 13000873, 72,60 Lt (72,60 Lt); 2013-09-03 MC. Nr. 13000934, 351,08 Lt (351,08 Lt); 2013-09-03 MC Nr. 13000935, 151,25 Lt (151,25 Lt); 2013-10-11 MC Nr. 13001113, 1 029,47 Lt (1 029,47 Lt); 2013-10-11 MC Nr. 13001115, 2 097,29 Lt (2 097,29 Lt). Tačiau prie dubliko pridėtuose prieduose 2013-09-24 priminime (dublike nurodyta 2014-09-24) apie pradelstas skolas bei 2013-11-05 priminime (dublike nurodyta 2014-11-05) apie pradelstas skolas nėra nurodytos kaip neapmokėtos 2013-07-11 PVM sąskaitos faktūros MC. Nr. 13000673. Tą patvirtina ir pridėti apeliantės sąskaitos išrašai, kurie įrodo, kad mokėjimai buvo daryti po 2013 m. liepos mėnesio. 2014-08-27 ieškovės advokatas atsiuntė mokėjimų žiniaraštį, kuris rodo skolos dydį, tačiau galima suprasti, kad pati ieškovė tiksliai nežino, už kokias prekes ir pagal kokias sąskaitas faktūras apeliantė buvo atsiskaičiusi, o už kokias ne. Tuo tarpu apeliantei nuo tokio reikalavimo gintis yra sudėtinga, kadangi nėra aišku, pagal kurias tiksliai sąskaitas faktūras yra reiškiamas reikalavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl projekto techninės dokumentacijos, apeliantė papildomai teikia rašytinį įrodymą – Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijos projekto ištrauką su paaiškinimu, iš kurio matyti, kad techniniame projekte turėjo būti panaudoti trys produktai, o ne 5, kaip suprato teismas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė (t. 2, b. l. 19–24) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-09-23 sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovės priteisti 521,31 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė ieškovei nėra apmokėjusi šių PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2013-07-11 serija MC Nr. 13000673 (neapmokėta suma – 3 225,90 Lt) (pradelsta 302 d.); 2) 2013-07-31 serija MC Nr. 13000782 (neapmokėta suma – 16 047,14 Lt) (pradelsta 282 d.); 3) 2013-08-13 serija MC Nr. 13000836 (neapmokėta suma – 702,16 Lt) (pradelsta 269 d.); 4) 2013-08-22 serija MC Nr. 13000873 (neapmokėta suma – 72,60 Lt) (pradelsta 260 d.); 5) 2013-09-03 serija MC Nr. 13000934 (neapmokėta suma – 351,08 Lt) (pradelsta 248 d.); 6) 2013-09-03 serija MC Nr. 13000935 (neapmokėta suma – 151,25 Lt) (pradelsta 248 d.); 7) 2013-10-11 serija MC Nr. 13001113 (neapmokėta suma – 1 029,47 Lt) (pradelsta 210 d.); 8) 2013-10-11 d. serija MC Nr. 13001115 (neapmokėta suma – 2 097,29 Lt) (pradelsta 210 d.). Visas šias sąskaitas atsakovė yra priėmusi ir pasirašiusi. Atsakovės skolos ieškovei likutis pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras yra 23 676,89 Lt. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė į bylą pateikdama neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras ir apyvartos žiniaraštį, kuriame yra įtrauktos visos pagal Sutartį ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tame tarpe ir nurodytos sąskaitos, bei visi atsakovės atlikti mokėjimai. Šis žiniaraštis patvirtina, kad atsakovės skolos ieškovei likutis yra 23 676,89 Lt, o skola yra susidariusi būtent pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Be to, svarbu yra tai, kad tarpusavio susirašinėjimo dokumentuose iki teismo atsakovė skolos neneigė ir vis žadėjo skolą apmokėti (t. 1, b. l. 121–127). Atsakovė skolos dydį pradėjo ginčyti tik bylą nagrinėjant teisme. Teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 23 676,89 Lt skolą, kuri yra pagrįsta ieškovės į bylą pateiktais ieškovės buhalteriniais dokumentais – neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis ir apyvartos žiniaraščiu. Atsakovė tiek triplike (atsiliepime atsakovė dar skolos dydžio neginčijo), tiek apeliaciniame skunde ginčija skolos dydį, nurodydama, kad skolos suma yra kitokia, tačiau atsakovė nei nurodė, kokia yra skolos suma, nei pateikė atsakovės buhalterinius dokumentus, kurie pagrįstų kitokį skolos dydį. Todėl laikytina, kad atsakovės teiginiai dėl kitokio skolos dydžio yra neteisingi ir jokiais įrodymais nėra pagrįsti (CPK 178 str.). Atsakovė su tripliku, ginčydama skolos dydį, į bylą pateikė atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, kuriuose yra duomenys apie atsakovės ieškovei atliktus mokėjimus. Tačiau visi šie atsakovės mokėjimai yra įtraukti į ieškovės sudarytą apyvartos žiniaraštį ir ieškovės buhalterijoje apskaityti. Tai reiškia, kad atsakovės pateikti duomenys apie jos atliktus mokėjimus patvirtina ieškovės apyvartos žiniaraščio teisingumą.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti skolą, motyvuodama ne tuo, kad ši skola yra apmokėta, bet tuo, kad tariamai ji turi priešpriešinių reikalavimų ieškovei. Pagal Sutartį tariamai ieškovė atsakovei pardavė netinkamos kokybės prekes (statybines medžiagas), kurios buvo naudojamos įrengiant dekoratyvinę grindų dangą Lietuvos jūros muziejuje. Atsakovė teigia, kad ji patyrė 36 914,19 Lt (su PVM) grindų dangos remonto išlaidų, kurias laiko savo nuostoliais. Atsakovės argumentai yra nepagrįsti ir nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Ši byla yra nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovė šioje byloje priešieškinio dėl nuostolių priteisimo ieškovei nepareiškė. Atsakovė apie savo tariamus 36 914,19 Lt nuostolius ieškovei pranešė tik 2014-03-26 raštu Nr. 01-56, t. y. jau po to, kai buvo iškelta ši civilinė byla. Todėl atsakovės argumentai dėl tariamai patirtų 36 914,19 Lt išlaidų nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi būti nagrinėjami. Jeigu atsakovė mano, kad ji dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolių, ji turi teisę inicijuoti atskirą bylą, kurioje būtų sprendžiama dėl atsakovės tariamai patirtų nuostolių atlyginimo. Šioje byloje turi būti vertinami tik atsakovės argumentai, kad tariamai ieškovės tiektos statybinės medžiagos buvo nekokybiškos. Tačiau tokie atsakovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė yra pardavėjas, kuris pagal atsakovės užsakymą tiekė atsakovės išsirinktas statybines medžiagas. Pagal Sutarties 4.1 punktą ieškovė, kaip pardavėjas, neša atsakomybę už pateiktų prekių kokybę bei jų atitikimą charakteristikoms, pateiktoms techninių duomenų lape. Pagal Sutarties 4.2 punktą atsakovė, kaip pirkėjas, neša atsakomybę už teisingą medžiagų panaudojimą pagal pardavėjo (ieškovo) techninių duomenų lapuose nurodytą informaciją. Todėl atsakovė, teigdama, kad ieškovės tiektos statybinės medžiagos buvo nekokybiškos, turi nurodyti, kokios konkrečios statybinės medžiagos buvo nekokybiškos ir kokių konkrečių ieškovės techninių duomenų lapuose nurodytų kokybės reikalavimų ar kitų privalomų kokybės reikalavimų neatitiko. Tačiau atsakovė nenurodė nei kokių konkrečių kokybės reikalavimų ieškovės tiektos statybinės medžiagos neatitiko, nei pateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius dėl nekokybiškų medžiagų (CPK 178 str.). Todėl teismas teisingai nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės pateiktos statybinės medžiagos buvo netinkamos ar nekokybiškos.

Atsiliepimas

Atsakovė savo teiginius dėl netinkamos kokybės statybinių medžiagų įrodinėja tuo, kad panaudojusi ieškovės tiektas statybines medžiagas dekoratyvinių grindų įrengimui gavo darbų rezultatą, kuris netenkino generalinio rangovo UAB „Kortas“. Atsakovė nurodo, kad grindų dangos paviršius netenkino techninio projekto reikalavimo, jog įrengta danga turi pasižymėti dideliu atsparumu, danga daugelyje vietų buvo nusitrynusi (atsisluoksniavusi nuo betoninio pagrindo). Tačiau tokie atsakovės teiginiai yra susiję ne su ieškovės tiektų statybinių medžiagų kokybe, o su atsakovės atliktų rangos darbų kokybe. Tai, kad atsakovės įrengta grindų danga galimai netenkino techninio projekto reikalavimų, nereiškia ir neįrodo, jog ieškovės tiektos statybinės medžiagos buvo nekokybiškos. Rangos darbų rezultatą gali įtakoti ne tik statybinių medžiagų kokybė, bet ir (ne)tinkamas statybinių medžiagų pasirinkimas, darbų atlikimo technologijos (nesi)laikymasis, (ne)tinkama eksploatacija, priežiūra ir t. t. Nei pagal Sutartį, nei pagal jokį kitą dokumentą ieškovė nebuvo įsipareigojusi dekoratyvinių grindų įrengimui tiekti medžiagas, kurias panaudojus, gautas rezultatas atitiktų techninio projekto reikalavimus ir tenkintų generalinio rangovo UAB „Kortas“ iškeltus reikalavimus. Tinkamai panaudojus ieškovės teiktas statybines medžiagas, darbų rezultatas turi atitikti gamintojo nustatytas eksploatacines savybes, o ne kokius tai kitus reikalavimus. Pagal Sutartį už teisingą statybinių medžiagų pasirinkimą, panaudojimą ir darbų rezultato atitikimą techninio projekto sprendiniams yra atsakinga atsakovė (pirkėjas, rangovas), kas buvo nustatyta ir Sutarties 4.2 punkte. Be to, atsakovės atliekamus grindų įrengimo darbus objekte turėjo kontroliuoti bei medžiagų parinkimą derinti ir kiti asmenys, kurių dalyvavimas rangos darbų atlikimo procese yra privalomas – statinio projekto vadovas (Statybos įstatymo 2 str. 44 d.), statinio techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 2 str. 78 d.). Todėl teismas teisingai pažymėjo, kad „vykdydama delfinariumo dekoratyvinės techninį projektų, atsakovė darbus derino arba turėjo galimybę derinti su architektu A. S. ir savo darbų vadovu. Tai reiškia, kad nuspręsdama vykdyti darbus ne pagal techniniame projekte nurodytas sąlygas, kuriose nurodyta, kad dekoratyvinė danga turi būti įrengta iš 5 produktų ir darbus objekte faktiškai atlikdama iš 4 produktų, atsakovė, kuriai vykdomi darbai yra profesinė veikla, veikė savo rizika ir atsakomybe“.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė, kad techniniame projekte buvo numatyta dekoratyvinių grindų įrengimui naudoti 5 produktus, o atsakovė nusprendė naudoti tik 4. Atsakovė teigia, kad byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Su tokia atsakovės pozicija ieškovė nesutiktina, nes minėtą aplinkybę 2014-09-03 vykusio teismo posėdžio metu pripažino atsakovės atstovas. Pagal CPK 182 str. 5 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra grindžiamos šalių pripažintais faktais.

Be to, atsakovės argumentai dėl jos patirtų 36 914,19 Lt nuostolių yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nustatytus konkrečius grindų dangos defektus ir jų atsiradimo priežastis (nėra defektinių aktų, specialistų išvadų), taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo atlikti grindų dangos remonto darbai, neaiški darbų apimtis, kokios yra faktiškai atsakovės patirtos išlaidos. Į bylą pateikta genrangovo UAB „Kortas“ 2014-01-27 pretenzija Nr. 01-25 patvirtinta tik faktą, kad buvo nustatyti tam tikri defektai, tačiau nėra aiškios nei defektų atsiradimo priežastys, nei defektų mastas. Į bylą pateikta atsakovės sudaryta 2012-02-20 sąmata taip pat nepatvirtina nei defektų fakto, nei apimties, nei defektų šalinimo išlaidų. Tai yra vienašališkai atsakovės sudaryta sąmata, kuri nėra pagrįsta jokiais kitais dokumentais. Prie sąmatos nėra pridėti dokumentai, patvirtinantys į sąmatą įtrauktas išlaidas (t. y. nepateikti medžiagų įsigijimų ir jų sunaudojimo remonto darbams dokumentai, nepateikti transporto išlaidų dokumentai, nepateikti šlifavimo mašinos nuomos dokumentai, nepateikti dokumentai, patvirtinantys patirtas darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas). Be to, atsakovė nepagrįstai į savo nuostolius įtraukia ir 6 406,59 Lt PVM mokestį, kurį neaišku kada ir kam sumokėjo. Šis PVM mokestis buvo įtrauktas į atsakovės išrašytą 2014-03-15 PVM sąskaitą faktūrą SKK Nr. 10-1294K, kuri buvo išrašyta genrangovui. Todėl minėtą PVM mokestį turėjo mokėti ne atsakovė, bet genrangovas. Be to, UAB „Kortas“ pagal 2014-03-26 raštą Nr. 01-56 minėtą sąskaitą grąžino atgal atsakovei. Kita vertus, kai prekes ir paslaugas įgyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Todėl jeigu atsakovei ir būtų kilusi prievolė mokėti 6 406,59 Lt dydžio PVM mokestį, tai nėra atsakovės nuostoliai.

Atsiliepimas

Teismas pagrįstai atsisakė iškviesti ir apklausti liudytojais A. S. ir E. M., nes jų iškvietimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, šių liudytojų parodymai nėra svarbūs šioje byloje sprendžiant skolos priteisimo klausimą. Atsakovė atsiliepime ir triplike minėtų asmenų liudytojais apklausti neprašė, o tokį prašymą pareiškė tik 2014-09-03 teismo posėdžio metu. E. M. yra atsakovės darbuotojas ir atsakovė šį liudytoją galėjo atsivesti į 2014-09-03 teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Be to, tiek bylą nagrinėjant 2014-09-03 teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad minėtų liudytojų parodymais sieks įrodyti aplinkybes, susijusias su grindų dangos remontu ir atsakovės patirtais tariamais nuostoliais. Tačiau dėl jau išdėstytų argumentų šioje byloje turi būti sprendžiamas tik skolos priteisimo klausimas, o, atsakovei nepareiškus priešieškinio, nuostolių atlyginimo klausimas neturi būti sprendžiamas. Atsakovės kviečiami liudytojai jokių reikšmingų aplinkybių dėl skolos dydžio nežino ir negalės paaiškinti.

Atsisakytina prijungti prie bylos atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, nes jie teikiami pavėluotai, be to, jie jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių neįrodo. Atsakovės pateiktas 2014-10-23 paaiškinimas, pasirašytas atsakovės direktoriaus, apskritai nelaikytinas įrodinėjimo priemone. Be to, jo paaiškinimu negalima remtis, nes jis nėra specialistas, o paaiškinime išdėstyti techninio pobūdžio dalykai nėra pagrįsti jokiais kitais leistinais duomenimis (specialiomis žiniomis, literatūra). Atsakovės pateiktas pirmo aukšto grindų dangos planas yra nepasirašytas ir nepatvirtintas. Be to, šis planas yra neinformatyvus, nes nėra pateiktas techninio projekto aiškinamasis raštas, kuriame būtų išaiškinti plane aprašyti reikalavimai grindų įrengimui. Atsakovės direktoriaus 2014-10-23 paaiškinime pateiktu šių reikalavimų interpretavimu negalima remtis. Be to, plane nurodytuose reikalavimuose yra nurodyta, kad spalvą, medžiagas, įrangą reikia derinti su projektuotojais. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie derinimo su projektuotojais eigą. Todėl darytina išvada, kad atsakovės teikiami nauji įrodymai yra atmestini tiek dėl to, kad jie teikiami pavėluotai, tiek dėl to, kad jie neatitinka įrodymų formai keliamų reikalavimų (planas nepasirašytas ir nepatvirtintas), tiek dėl to, kad tai yra tik fragmentiniai duomenys, kurie yra neaiškūs, neinformatyvūs ir jokių bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina.

Atsakovės argumentai, kad bylą apylinkės teisme ieškovę nepagrįstai atstovavo advokatas Evaldas Skurvydas, yra visiškai nepagrįsti. Su 2014-08-26 prašymu dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo į bylą buvo pateikta 2014-05-08 atstovavimo sutartis, pagal kurią advokatas E. Skurvydas pagrįstai atstovavo ieškovę. Bylą nagrinėjant 2014-09-03 teismo posėdyje atsakovė jokių prieštaravimų dėl to nereiškė.

Teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 4 441 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais. Priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiui neturi jokios įtakos, kad šalims nepavyko taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl skolos apmokėjimo. Teismas priteisė bylinėjimo išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir šioje byloje ieškovės patirtos procesinių dokumentų (ieškinio ir dubliko) parengimo bei atstovavimo teisme išlaidos. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsti ir atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 23 676,89 Lt skolą, kuri yra pagrįsta ieškovės į bylą pateiktais ieškovės buhalteriniais dokumentais – neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis ir apyvartos žiniaraščiu (1 t., b. l. 136), kuriame yra įtrauktos visos pagal Sutartį ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tame tarpe ir nurodytos sąskaitos, bei visi atsakovės atlikti mokėjimai. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė ieškovei nėra apmokėjusi šių PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2013-07-11 serija MC Nr. 13000673 (neapmokėta suma – 3 225,90 Lt iš 10 854,61 Lt) (pradelsta 302 d.); 2) 2013-07-31 serija MC Nr. 13000782 (neapmokėta suma – 16 047,14 Lt iš 16 791,05 Lt) (pradelsta 282 d.); 3) 2013-08-13 serija MC Nr. 13000836 (neapmokėta suma – 702,16 Lt) (pradelsta 269 d.); 4) 2013-08-22 serija MC Nr. 13000873 (neapmokėta suma – 72,60 Lt) (pradelsta 260 d.); 5) 2013-09-03 serija MC Nr. 13000934 (neapmokėta suma – 351,08 Lt) (pradelsta 248 d.); 6) 2013-09-03 serija MC Nr. 13000935 (neapmokėta suma – 151,25 Lt) (pradelsta 248 d.); 7) 2013-10-11 serija MC Nr. 13001113 (neapmokėta suma – 1 029,47 Lt) (pradelsta 210 d.); 8) 2013-10-11 d. serija MC Nr. 13001115 (neapmokėta suma – 2 097,29 Lt) (pradelsta 210 d.). Visas šias sąskaitas, skolos ieškovei likutis pagal kurias yra 23 676,89 Lt, atsakovė yra priėmusi ir pasirašiusi. Be to, svarbu yra tai, kad tarpusavio susirašinėjimo dokumentuose iki teismo atsakovė skolos neneigė ir žadėjo skolą apmokėti (t. 1, b. l. 110–113), o skolos dydį pradėjo ginčyti tik bylą nagrinėjant teisme, pateikdama. tripliką (atsiliepime atsakovė dar skolos dydžio neginčijo). Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad skolos suma yra kitokia, tačiau pažymėtina, jog pati apeliantė nenurodo nei kitokios skolos sumos, nei pateikė atsakovės buhalterinius dokumentus, kurie pagrįstų kitokį skolos dydį. Atsižvelgdama į tai kolegija sprendžia, jog atsakovės teiginiai dėl kitokio skolos dydžio yra neįrodyti (CPK 178 str.). Atsakovė su tripliku, ginčydama skolos dydį, į bylą pateikė atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, kuriuose yra duomenys apie atsakovės ieškovei atliktus mokėjimus. Tačiau kadangi visi šie atsakovės mokėjimai yra įtraukti į ieškovės sudarytą apyvartos žiniaraštį ir ieškovės buhalterijoje apskaityti, atsakovės pateikti duomenys apie jos atliktus mokėjimus tik patvirtina ieškovės apyvartos žiniaraščio teisingumą.

Apeliantė nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti skolą, motyvuodama ne tuo, kad ši skola yra apmokėta, bet teigdama, kad ji turi priešpriešinių reikalavimų ieškovei. Apeliantės teigimu, ieškovė atsakovei pardavė netinkamos kokybės prekes (statybines medžiagas), kurios buvo naudojamos įrengiant dekoratyvinę grindų dangą Lietuvos jūros muziejuje. Atsakovė teigia patyrusi 36 914,19 Lt (su PVM) grindų dangos remonto išlaidų, kurias laiko savo nuostoliais. Kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai yra nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir nėra pagrindu netenkinti šioje byloje pareikšto ir teismo išnagrinėto ieškovės (pardavėjo) ieškinio dėl skolos už pagal pirkimo–pardavimo sutartį įgytas prekes (statybines medžiagas) priteisimo, kadangi atsakovė jokio priešieškinio dėl nuostolių priteisimo ieškovei šioje byloje taip ir nepareiškė, nors, kaip nurodė atsiliepime, ,,šiuo metu yra ruošiamas priešieškinys dėl patirtų išlaidų atlyginimo“. Vien dėl šios priežasties kolegija sprendžia, jog atsakovės argumentai dėl jos tariamai patirtų 36 914,19 Lt išlaidų nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir šioje byloje neturi būti nagrinėjami. Apeliantė, manydama, kad ji dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolių, turi teisę inicijuoti atskirą bylą, kurioje būtų sprendžiama dėl jos patirtų nuostolių atlyginimo.

Kolegija visiškai pritaria ieškovės teiginiui, jog šioje byloje turi būti vertinami tik atsakovės argumentai, susiję su ieškovės tiektų statybinių medžiagų kokybe. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie atsakovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė yra pardavėjas, kuris pagal atsakovės užsakymą tiekė atsakovės išsirinktas statybines medžiagas. Pagal Sutarties 4.1 punktą ieškovė, kaip pardavėjas, neša atsakomybę už pateiktų prekių kokybę bei jų atitikimą charakteristikoms, pateiktoms techninių duomenų lape. Pagal Sutarties 4.2 punktą atsakovė, kaip pirkėjas, neša atsakomybę už teisingą medžiagų panaudojimą pagal pardavėjo (ieškovo) techninių duomenų lapuose nurodytą informaciją. Todėl atsakovė, teigdama, kad ieškovės tiektos statybinės medžiagos buvo nekokybiškos, turėjo nurodyti, kokios konkrečios statybinės medžiagos buvo nekokybiškos ir kokių konkrečių ieškovės techninių duomenų lapuose nurodytų kokybės reikalavimų ar kitų privalomų kokybės reikalavimų neatitiko. Tačiau atsakovė nenurodė nei kokių konkrečių kokybės reikalavimų ieškovės tiektos statybinės medžiagos neatitiko, nei pateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius dėl nekokybiškų medžiagų (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės pateiktos statybinės medžiagos buvo netinkamos ar nekokybiškos.

Apeliantė savo teiginius dėl netinkamos kokybės statybinių medžiagų be jokio teisėto pagrindo įrodinėja tuo, kad, panaudojusi iš ieškovės įsigytas statybines medžiagas dekoratyvinių grindų įrengimui, gavo darbų rezultatą, kuris netenkino generalinio rangovo UAB „Kortas“, kad grindų dangos paviršius netenkino techninio projekto reikalavimo ir kad įrengta danga, turėjusi pasižymėti dideliu atsparumu, daugelyje vietų buvo nusitrynusi (atsisluoksniavusi nuo betoninio pagrindo). Tačiau kolegija, pritardama ieškovės argumentams, pažymi, jog tokie apeliacinio skundo teiginiai yra susiję ne su ieškovės tiektų statybinių medžiagų kokybe, o galimai ir su pačios atsakovės atliktų rangos darbų kokybe arba / ir su tinkamų medžiagų pasirinkimu. Tai, kad atsakovės įrengta grindų danga galimai netenkino techninio projekto reikalavimų, kolegijos nuomone, dar nereiškia ir neįrodo, jog ieškovės parduotos statybinės medžiagos, už kurių parinkimą ieškovė pagal Sutartį nebuvo atsakinga, buvo nekokybiškos. Pritartina ieškovei, jog rangos darbų rezultatą gali įtakoti ne tik statybinių medžiagų kokybė, bet ir (ne)tinkamas statybinių medžiagų pasirinkimas, darbų atlikimo technologijos (nesi)laikyma(si)s, (ne)tinkama eksploatacija, priežiūra ir t. t. Pažymėtina, jog nei pagal Sutartį, nei pagal jokį kitą dokumentą ieškovė nebuvo įsipareigojusi dekoratyvinių grindų įrengimui tiekti medžiagas, kurias panaudojus gautas rezultatas atitiktų techninio projekto reikalavimus ir tenkintų generalinio rangovo UAB „Kortas“ iškeltus reikalavimus, neprisiėmė atsakomybės už teisingą statybinių medžiagų parinkimą, panaudojimą ir darbų rezultato atitikimą techninio projekto sprendiniams. Kaip jau minėta, pagal Sutarties 4.1 punktą ieškovė prisiėmė atsakomybę tik už pateiktų prekių (statybinių medžiagų) kokybę ir jų atitikimą charakteristikoms, pateiktoms techninių duomenų lape, o pagal Sutartis 4.2 punktą už teisingą medžiagų panaudojimą pagal ieškovės techninių duomenų lapuose nurodytą informaciją yra atsakinga atsakovė (pirkėjas, rangovas). Be to, atsakovės atliekamus grindų įrengimo darbus objekte turėjo kontroliuoti bei medžiagų parinkimą derinti ir tam tikri kiti asmenys, kurių dalyvavimas rangos darbų atlikimo procese yra privalomas – statinio projekto vadovas (Statybos įstatymo 2 str. 44 d.), statinio techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 2 str. 78 d.). Vykdydama delfinariumo dekoratyvinės techninį projektų, atsakovė darbus derino arba turėjo galimybę derinti su architektu A. S. ir savo darbų vadovu.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškviesti ir apklausti liudytojais A. S. ir E. M., nes jų iškvietimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, šių liudytojų parodymai nėra svarbūs šioje byloje sprendžiant skolos priteisimo klausimą. Atsakovė atsiliepime ir triplike minėtų asmenų liudytojais apklausti neprašė, o tokį prašymą pareiškė tik 2014-09-03 teismo posėdžio metu. E. M. yra atsakovės darbuotojas ir atsakovė šį liudytoją galėjo atsivesti į 2014-09-03 teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Be to, tiek bylą nagrinėjant 2014-09-03 teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad minėtų liudytojų parodymais sieks įrodyti aplinkybes, susijusias su grindų dangos remontu ir atsakovės patirtais tariamais nuostoliais, tačiau, kaip jau minėta, šioje byloje atsakovei nepareiškus priešieškinio, nuostolių atlyginimo klausimas neturi būti sprendžiamas.

Kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, atsisakė prijungti prie bylos atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, nes jie pateikti pavėluotai ir nenustatyta, kad jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, be to, jie jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių neįrodo. Be to, atsakovės direktoriaus, kuris nėra specialistas, pasirašytas 2014-10-23 paaiškinimas, kuriame išdėstyti techninio pobūdžio dalykai nėra pagrįsti jokiais kitais leistinais duomenimis (specialiomis žiniomis, literatūra), o taip pat niekieno nepasirašytas ir nepatvirtintas pirmo aukšto grindų dangos planas (nesant pateikto techninio projekto aiškinamojo rašto, kuriame būtų išaiškinti plane aprašyti reikalavimai grindų įrengimui, o, be to, plane esant nuorodai, jog spalvą, medžiagas, įrangą reikia derinti su projektuotojais), kolegijos nuomone, nelaikytini tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 4 441 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės argumentai, kad bylą apylinkės teisme ieškovę nepagrįstai atstovavo advokatas Evaldas Skurvydas, yra visiškai nepagrįsti. Su 2014-08-26 prašymu dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo į bylą buvo pateikta 2014-05-08 atstovavimo sutartis, pagal kurią advokatas E. Skurvydas pagrįstai atstovavo ieškovę. Dėl tods pačios priežasties nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog advokatas, neturėdamas teisinių paslaugų sutarties ir atstovavimo sutarties su klientu, negalėjo imti atlygio

Apeliantės teigimu, laikotarpiu, kada ieškovės advokatas E. Skurvydas teikė konkrečias teisines paslaugas, buvo nustatytas 1 000 Lt dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas, todėl advokato 2014-08-26 išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 360 (t. 1, b. 1. 140) neatitinka Rekomendacijų 8.18 punkto.

Sąskaitoje nurodyta, kad už pasiruošimą bylai ir dalyvavimą 2014-09-03 teismo posėdyje, įskaitant kelionės į teismo posėdį pirmyn ir atgal išlaidas, paskaičiuota 1 200 Lt. Nustatyta, jog ieškovės atstovas dalyvavo 2014-09-03 teismo posėdyje, kuris truko nuo 10.05 val. iki 11.56 val., pertraukos nuo 10.45 val. iki 11.10 val. ir nuo 11.24 val. iki 11.45 val. (t. 1, b. 1. 142–144). Susumavus posėdžio laiką, posėdis truko 1 valandą 12 minučių. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, darytina išvada, kad atstovavimo laikas 1 valanda. Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijose nėra numatytas išlaidų kompensavimas už kelionę į teismo posėdį ir grįžimą iš jo, o ieškovės atstovas tokių duomenų ir nėra pateikęs teismui, pritariant apeliantės argumentams, konstatuotina, jog pagal 2014-08-26 išrašytą sąskaitą Nr. 360 maksimaliai galėjo būti priteista tik už vieną valandą atstovavimo teisme: 1 val. x 0,15 MMA, t. y. 1 x 1 000 x 0,15, t. y. iš viso 150 Lt, kas yra pagrindu priteistas advokato pagalbos išlaidas sumažinti iki 3 391 Lt (kas atitinka 982,1 Eur).

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą, tačiau nuo 4 441 Lt iki 3 391 Lt (kas atitinka 982,1 Eur) sumažina priteistas iš atsakovės ieškovei advokato pagalbos išlaidas.

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 521,31 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 348 Eur už 4 val. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo surašymą priteistina suma sudaro tik 450 Eur, Rekomendacijose nėra numatytas išlaidų kompensavimas už kelionę į teismo posėdį ir grįžimą iš jo, o, be to, ieškovės atstovas tokių duomenų ir nėra pateikęs, be to, teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme truko tik 1 val., už atsiliepimo surašymą priteistina tik 450 Eur ir pagal 2015-01-29 išrašytą sąskaitą Nr. 390 maksimaliai priteistina tik už vieną valandą atstovavimo teisme, kas sudaro 45 Eur (1 val. x 0,15 MMA, t. y. 1 x 300 x 0,15), t. y. iš viso 495 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti priteistas iš atsakovės UAB ,,Skreperis” (į.k. 300026044) ieškovei UAB ,,MC-Bauchemie” (į.k. 111697797) advokato pagalbos išlaidas nuo 4 441 Lt iki 3 391 Lt (kas atitinka 982,1 Eur).

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Skreperis” (į.k. 300026044) ieškovei UAB ,,MC-Bauchemie” (į.k. 111697797) 495 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai: Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė