Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei I. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovei V. Z. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – M. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovės V. Z. priešieškinį ieškovei G. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – M. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Atsikirsdama į priešieškinį (2 t., el. b. l. 3–4) ieškovė nurodė, kad atsakovė žemina ją vaikaičio akivaizdoje, kalba nepagarbiai. Iš atsakovės pusės ieškovė nuolat jaučia psichologinį spaudimą. Atsakovė tyčia sukelia kliūtis, kad ieškovės ir vaikaičio susitikimai neįvyktų. 2016 m. antrą pusmetį ieškovė anūką matė po 4 mėnesių pertraukos 20 minučių poliklinikoje. Tais metais dar įvyko trys trumpi susitikimai. Atsakovė netinkamai pristato ieškovę kaip asocialią, neadekvačią, nestabilios psichikos, nesugebančią bendrauti su anūku. Ieškovė yra inteligentiškas žmogus, turi aukštąjį išsilavinimą, dirbo atsakingose pareigose, kur geri bendravimo įgūdžiai buvo privalomi, ieškovės sveikata yra stabili. Ieškovė taip pat nurodė (1 t., el. b. l. 95–102), jog pageidauja su anūku matytis nedalyvaujant vaiko motinai. Atsakovė neinformavusi vaiko tėvo suorganizavo krikštynas, į jas tėvas nebuvo kviestas. Atsakovė neleido ieškovės sūnui būti vaiko tėvu. Ieškovės sūnus išlaikymą vaikui teikia, tik perveda išlaikymą ieškovė, nes jos sūnus neturi banko sąskaitos Lietuvoje. Dėl itin retų susitikimų ieškovės su anūku praradusi ryšį, kurį reikia atstatyti.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad bendravimas su vaikaičiu dalyvaujant atsakovei yra neįmanomas, nes labai dažnai būna išpuoliai, psichologinis klimatas pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir jos vaikaičio teises. Ieškovė nurodė, jog nori su anūku matytis kas trečią savaitgalį. Be to, ieškovė sutinka dėl pasimatymo su anūku vykti į kitą miestą. Ieškovė sutiko, jog atsakovė atvežtų vaikaitį prie Alytaus sporto rūmų, ieškovės giminaičiai gyvena netoli sporto rūmų, todėl ten galėtų prasidėti ieškovės ir jos vaikaičio susitikimai.

II. Atsakovės atsikirtimai ir priešpriešiniai reikalavimai

5. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo atsikirtimus į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jos sūnus yra hiperaktyvus, jam nustatyti nerviniai tikai, taip pat dėl raumenų tonuso pakitimų vaikas yra plokščiapėdis, nuolat bėgdamas krenta. Vaikas sudėtingo elgesio, jis jautrus ir ypatingai judrus. Susitikimai su ieškove vaiką iškrauna emociškai, ieškovė yra nepajėgi saugiai bendrauti su vaiku, susitikimų metu ieškovė pavargsta, negali prižiūrėti, ji nesuvokia atsakomybės. Atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad vaikui sulaukus 7 metų, kai jis pradės lankyti mokyklą, vaiko susitikimai su močiute galėtų vykti nedalyvaujant vaiko mamai, jei nekils sunkumų dėl vaiko sveikatos (2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 30 sek. – 1 val. 3 min. 15 sek.).

6. Atsakovė pabrėžė, jog ieškovės sveikatos būklė neleidžia jai vienai likti su nepilnamečiu vaiku. Dėl to, kad ieškovė yra netekusi vienos akies regos, jos akiplotis labai sumažėjęs, ji mato praktiškai tik 30 proc., todėl ji nesugebės sužiūrėti, kur nepilnametis vaikas yra. Kitos ligos – onkologinė liga ir nerimo sutrikimai – yra priežastys, dėl kurių ieškovė negali būti globėja ir pas ją negali svečiuotis atsakovės sūnus. Atsakovė nurodė, jog ieškovės bendravimui su anūku kliūčių nedaro, tačiau kategoriškai nesutinka, kad ieškovė bendrautų su anūku nedalyvaujant atsakovei. Atsakovė reikalauja iš ieškovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pati kategoriškai atsisako jas apmokėti, nes Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytos bendravimo tvarkos buvo tinkamos ir tik ieškovei kažkas neįtiko, dėl to ji nepagrįstai kreipėsi į teismą.

7. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad šiuo atveju turi būti taikoma teisės analogija, nes ieškovės sveikatos būklė ir diagnozės neleidžia jai būti globėja ir neleidžia anūkui svečiuotis pas ją. Svečiavimosi institutas taikomas tuomet, kai vaikui nustatyta laikina globa ir jis gyvena globos institucijoje. Turi būti taikoma teisės analogija, nes jeigu valstybė gali neleisti vaiko svečiuotis pas sergantį asmenį, tai šiuo atveju ir mama turi turėti tokią teisę. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovės atstovė pabrėžė, kad ginčas kilo išimtinai dėl ieškovės kaltės, ieškovė, kuriai suteikta antrinė teisinė pagalba, šokdina nepilnamečio vaiko mamą tikslinamais ieškiniais, o atsakovė, neturėdama iš ko rinktis, turėjo rašyti atsikirtimus ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės pajamos, padalinus jas šeimos nariams, taip pat tokios, kaip ir ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

9. Nustatyta, kad V. Z. ir M. M. sūnus A. Z. gimė (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 55). 2016 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1211-955/2016 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią A. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. Z., tėvas M. M. įsipareigojo teikti A. Z. išlaikymą – po 175,00 Eur iki vaikui sueis trys metai ir po 190,00 Eur vėliau iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (1 t., el. b. l. 10–11).

10. 2016 m. birželio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė A. Z. bendravimo tvarką su močiute G. T., numatant, kad V. Z. sudaro sąlygas kas trečią mėnesio sekmadienį pora valandų bendrauti sūnui su močiute; antrąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dieną – tris valandas; sekančią dieną po A. Z. gimtadienio dvi arba tris valandas, priklausomai nuo to, ar ta diena yra darbo diena, ar savaitgalis. Tvarkoje, be kita ko, numatyta, kad močiutės ir anūko susitikimai vyksta viešose vietose; vaiko susitikimai su močiute vyksta dalyvaujant motinai, vaikui tapus savarankiškesniam vaiko susitikimai su močiute galimi ir be vaiko motinos (1 t., el. b. l. 5–6; 58–60). 2016 m. rugpjūčio 5 d., atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pateiktus pasiūlymus ši tvarka buvo pakoreguota (1 t., el. b. l. 7–8). 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu V. Z. Kauno lopšelio–darželio (duomenys neskelbtini) direktorė paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. nustatytoje bendravimo tvarkoje numatant, kad A. Z. susitikimai su močiute gali vykti vaikų darželyje (jo teritorijoje), tokių susitikimų organizavimas yra sudėtingas, todėl rekomenduota pakeisti šią tvarką, nenumatant tokių susitikimų ugdymo įstaigoje (1 t., el. b. l. 56). Iš 2016 m. spalio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto G. T. matyti, kad šalys ir toliau nesutarė dėl nustatytos anūko ir močiutės bendravimo tvarkos, joms buvo pasiūlyta mediacija (1 t., el. b. l. 9, 69–94).

11. Medicininės pažymos patvirtina, kad A. Z. dėl ligos negalėjo atvykti į lopšelį–darželį (duomenys neskelbtini) laikotarpiais: nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. spalio 7 d.; nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d.; nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d.; nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.; nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. sausio 13 d.; nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. vasario 10 d.; nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. kovo 27 d.; nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.; nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 5 d.; nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d.; nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 23 d. (1 t., el. b. l. 40–50). Informacija apie V. Z. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2018 m. sausio 26 d. A. Z. sirgo labai dažnai (1 t., el. b. l. 51–54). 2019 m. sausio 28 d. posėdžio metu pareiškė, kad atsakovė pateikė pažymą, jog nuo 2018 gruodžio mėn. yra bedarbė (2 t., el. b. l. 18). 2017 m. birželio 2 d. G. T. nuvykusi į vaikų darželį įteikė A. Z. gimtadienio dovanėlę, pabendrauti su anūku jai nebuvo leista (1 t., el. b. l. 57).

12. Į bylą atsakovės pateiktos nuotraukos iš ieškovės susitikimų su anūku (2 t., el. b. l. 20–26). Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad 2016 m. balandžio 12 d. nuo 11.00 val. iki 14.00 val., tuo metu kai vyko G. T. susitikimas su anūku, oro temperatūra buvo apie 9,5 laipsnio, su trumpomis pertraukomis lijo, vėjo greitis buvo apie 1,7 m / s (2 t., el. b. l. 39, 40, 41).

13. UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ pažyma patvirtina, kad G. T. šiame centre registruota nuo 2001 m. liepos 25 d., jai 2017 m. spalio 18 d. diagnozuota hipertenzinė širdies liga, hipotirozė, pirminė atviro kampo glaukoma, 2017 metais krūties piktybinis navikas. 2018 metų spalio 11 d. konsultuota gydytojo onkologo, onkologinio proceso progresavimo požymių nerasta. Pas gydytoją psichiatrą lankėsi 2018 m. lapkričio 6 d., konsultacijos metu nustatyta – nepatikslintas nerimo sutrikimas. Pas psichologę lankėsi du kartus, emocinės būklės rodikliai HAD teste nustatyti lengvo išreikštumo, kognityvinių funkcijų sutrikimo nėra (2 t., el. b. l. 5).

14. Iš atsakovės teismui pateikto vaiko sveikatos pažymėjimo nustatyta, jog A. Z. nustatyti regos sutrikimai (H52.0), nervų sistemos sutrikimai (F95.0, F80.0) bei skeleto–raumenų sistemos sutrikimai (Q66.89) (2 t., el. b. l. 90). Pas gydytoja vaikas vedamas dėl vis pasikartojančių tikų (2 t., el. b. l. 103–107).

15. Iš susirašinėjimo SMS žinutėmis nustatyta, kad susitikimo vietą ir laiką nurodo atsakovė, o nesulaukus ieškovės patvirtinimo, kad ji nustatytu laiku atvyks į susitikimo vietą, susitikimas atšaukiamas, apie tai ieškovė nebūna informuota (1 t., b. l. 104–127; 2 t., el. b. l. 42–43).

16. Atsakovė į bylą pateikė vaizdo įrašą, iš kurio nustatyta, jog vieno susitikimo su nepilnamečiu anūku metu ieškovė vaikui pasiūlė bananą ir sūrelį, tačiau vaikui nepradėjus maisto valgyti, atsakovė liepė sūrelio vaikui neduoti, nes jis sušilęs (2 t., el. b. l. 38).

17. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė pirminę išvadą raštu (1 t., el. b. l. 65–67), kurioje nurodė, kad 2016 m. gegužės 13 d. skyriuje buvo gautas G. T. prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su anūku A. Z.. Atsižvelgiant į prašyme išdėstytas aplinkybes ir atsakovės V. Z. pateiktą paaiškinimą buvo nustatyta G. T. bendravimo tvarka su nepilnamečiu anūku. 2016 m. birželio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu G. T. ir V. Z. buvo informuotos apie nustatytą bendravimo tvarką. 2016 m. liepos 22 d. skyriuje buvo gautas G. T. prašymas dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaikaičiu nevykdymo. 2016 m. rugpjūčio 5 d. skyriuje buvo organizuojama atvejo peržiūra, kurios metu buvo nuspręsta pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Nurodytoje peržiūroje dalyvavo G. T. ir V. Z.. 2016 m. rugsėjo 16 d. skyriuje buvo gauta V. Z. pateikta informacija dėl nustatytos bendravimo tvarkos ugdymo įstaigoje. Atsižvelgiant į skyriuje turimus duomenis apie galimai konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, buvo pasiūlyta pasinaudoti nemokama mediacijos paslauga, buvo išduotas nukreipimas nurodytai paslaugai. Susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas (1 t., el. b. l. 68), bendravimo tvarka liko nepakeista.

9.1. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė beveik buvo pasiekusios taikų susitarimą dėl bendravimo tvarkos. Skyriaus nuomone, ieškovės bendravimas su vaiku, kol jis pradės lankyti ugdymo įstaigą, turėtų vykti su mama. Pradėjęs lankyti mokyklą vaikas bus savarankiškesnis. Dėl susitikimų dažnumo skyriaus atstovė nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų riboti bendravimą su močiute, bendravimas ir taip yra minimalus, todėl skyrius neprieštarauja, kad susitikimai būtų dažnesni. Skyriaus atstovė taip pat nurodė, jog atsakovė nepagrįstai tapatina globos institutą su bendravimo tvarka. Ieškovė vien dėl amžiaus negalėtų būti vaiko globėja, o byloje kalbama tik apie kelių valandų bendravimą, net be nakvynių, todėl šių dalykų lyginti negalima. Gydytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad močiutė gali atliepti fizinius anūko poreikius. Svečiavimosi institutas šiuo atveju neturi būti taikomas taip pat, nes jis taikomas tuomet, kai vaikui nustatyta laikinoji globa, kai vaikas neturi atstovo.

18. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja gydytoja J. K. nurodė, jog ieškovės ligos nėra trukdis bendrauti su mažamečiu vaiku (2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 5 sek. – 8 min. 45 sek.).

19. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. J. nurodė, jog sutrikimų, kurie trukdytų ieškovei bendrauti su nepilnamečiu vaikaičiu, nėra.

20. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis A. Z. paklaustas nurodė, jog turi tik vieną močiutę D., su kuria kartu gyvena. Taip pat kartu gyvena vaiko mama ir senelis V. Nurodė, jog turi tėtį M., kuris gyvena labai toli. Paklaustas patvirtino, kad pažįsta senelę G., ji duoda jam saldainių, žaislų. Su senele G. buvo kavinėj, kartu buvo ir mama. Su senele G. A. norėtų bendrauti, ji jau sena. Su mama apie senelę G. vaikas nekalba. Ji vaikui yra kaip bobutė sena, bet vaikas norėtų su ja susitikti, ji gera, tik pasenus.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007(S)).

22. Ieškovė yra A. Z. senelė iš vaiko tėvo pusės. Vaiko tėvai nebuvo susituokę, gyvena atskirai. Vaiko tėvas neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su senele, tačiau vaiko motina (atsakovė) nesutinka, kad bendrautų su senele nedalyvaujant atsakovei. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su prašymu nustatyti jos ir nepilnamečio vaikaičio bendravimo tvarką nurodė, kad nors ieškovės sūnaus ir atsakovės santykiai nesusiklostė, tačiau tai neturėtų trukdyti jai bendrauti su anūku. Berniukui patinka su ieškove bendrauti, jų bendravimas daro teigiamą įtaką vaikaičio auklėjimui, tačiau atsakovė, nors ir deklaruoja , jog netrukdo ieškovei bendrauti su senele, tačiau iš tikrųjų daro kliūtis jų bendravimui, dėl ko reikalinga nustatyti vaiko bendravimo su senele tvarką numatant, kad vaiko ir senelės bendravimas turi vykti nedalyvaujant mamai.

23. Artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaiko teisę į šeimos ryšius saugo ir nacionaliniai įstatymai. Ypatingą šeimos svarbą pabrėžia Konstitucijos 38 straipsnis, nustatantis, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Minėta, jog vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad būtų draudžiama vaikui bendrauti su senele, nekilo. Tai patvirtina ir atsakovės nuosekli pozicija procesiniuose dokumentuose, tiek jos pasisakymai teismo posėdžio metu, tiek ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

25. Ieškovės parodymus, kad jos tarpusavio ryšys su vaikaičiu buvo artimas, patvirtina bylos duomenys. Vaiko motina (atsakovė) teismo posėdyje pati patvirtino, kad pirmuosius du vaiko gyvenimo metus ieškovė su vaikaičiu bendravo, atsakovė su vaiku netgi vyko su ieškove atostogauti į Juodkrantę, vėliau į sodybą. Be to, byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės ir jos vaikaičio ryšį. Apklausus nepilnametį A. Z. nustatyta, kad tai pati atsakovė su sūnumi nekalba apie ieškovę kaip vaiko močiutę, vaikui ieškovė nėra pristatoma kaip jo kita senelė, atsakovė nėra paaiškinusi vaikui, kad ieškovė G. T. yra vaiko tėvo M. mama. A. Z. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris pakankamas suprasti giminystės ryšius. Bylos duomenimis, ieškovės ir vaikaičio tarpusavio ryšys ir jo svarba auklėjant vaiką bei ieškovės asmeninės savybės vertintini teigiamai. Pažymėtina, kad vaiko tėvų santykiams nesusiklosčius, atsakovei išsikėlus su vaiku gyventi į kitą miestą, vaikaičio ir ieškovės susitikimai tapo sunkiau įvykdomi. Be to, pabrėžtina, jog atsakovė nuolat nurodo, jog jai išsikėlus gyventi į Alytaus užmiestį, ieškovė fiziškai negalės pasiekti atsakovės namų, dėl to susitikimai gali neįvykti. Teismas pažymi, jog ir atsakovė turi įdėti pastangų, kad vaiko poreikiai ir interesai bendrauti su artimaisiais giminaičiais būtų užtikrinti, t. y. atsakovė turėtų stengtis, kad vaikas nepamirštų senelės iš tėvo pusės, ir padėtų ieškovės ir vaikaičio susitikimams vykti. Vaikas šiuo metu yra tokio amžiaus, kai jo nuomonės formavimuisi didžiulę įtaką turi tėvų elgesys. Posėdžio metu išklausius atsakovę akivaizdu, kad atsakovės požiūris į ieškovę yra negatyvus. Ji nuolat pabrėžė, kad ieškovė yra sena, nesugeba sutelkti dėmesio į vaiką, užsiima savo reikalais susitikimų metu. Ieškovės amžius ir sveikatos sutrikimai neturėtų būti kliūtis bendravimui su anūku. Tačiau ir atsakovė turi įdėti pastangų, kad vaikas norėtų bendrauti su tikra močiute, norėtų ją pamatyti, o galbūt kartais ryšį tarp jų sustiprintų ir bendravimas telefonu.

26. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

27. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kaip turi vykti bendravimas su nepilnamečiu vaiku – dalyvaujant ar ne vaiko mamai. Ieškovė nurodė, kad vaiko motina visaip trukdė jos bendravimui su anūku, sudarė įvairias kliūtis sklandžiam bendravimui. Net jei bendravimas su anūku vyksta, atsakovė nuolat kelia psichologinę įtampą, dėl ko bendravimas negali būti normalus. Bylos duomenimis, 2016 m. birželio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė A. Z. bendravimo tvarką su močiute G. T., numatant, kad V. Z. sudaro sąlygas kas trečią mėnesio sekmadienį pora valandų bendrauti sūnui su močiute; antrąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dieną – tris valandas; sekančią dieną po A. Z. gimtadienio dvi arba tris valandas, priklausomai nuo to, ar ta diena yra darbo diena, ar savaitgalis. Tvarkoje, be kita ko, numatyta, kad močiutės ir anūko susitikimai vyksta viešose vietose; vaiko susitikimai su močiute vyksta dalyvaujant motinai, vaikui tapus savarankiškesniam (pvz., pradėjus lankyti mokyklą) vaiko susitikimai su močiute galimi ir be vaiko motinos (1 t., el. b. l. 5–6; 58–60). 2016 m. rugpjūčio 5 d., atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pateiktus pasiūlymus, ši tvarka buvo pakoreguota (1 t., el. b. l. 7–8). Taip pat nustatyta, kad A. Z. tėvas – ieškovės sūnus – su nepilnamečiu vaiku nebendrauja. Bendravimo tvarkoje buvo nustatyta, kad G. T. susitikimo vietos tinkamumą patvirtina raštiškai (t. y. SMS žinute) ne vėliau kaip 1 val. iki numatyto susitikimo laiko. 2018 m. balandžio 5 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo.

29. Kaip minėta, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

30. Atsakovė tvirtina, kad ieškovei diagnozuoti sveikatos sutrikimai ir elgesys neatitinka vaiko interesų, dėl to atsakovė prieštarauja vaiko bendravimui su močiute nedalyvaujant vaiko mamai. Be to, prašoma taikyti analogiją ir atsižvelgti į tai, kad ieškovei, pagal jai diagnozuotas ligas, neleidžiama būti globėja bei neleidžiama pas ją svečiuotis nepilnamečiam vaikui.

31. Teismas pažymi, kad asmens sveikatos būklė gali būti teismo vertinama pagal medicininius išrašus, byloje pateiktus duomenis. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti medicininiai išrašai apie ieškovės sveikatą (hipertenzinė širdies liga, hipotirozė, pirminė atviro kampo glaukoma, krūties piktybinis navikas, nepatikslintas nerimo sutrikimas, kognityvinių funkcijų sutrikimo nėra). Teismas papildomai liudytoja apklausė ieškovės šeimos gydytoją bei ieškovę konsultavusią psichiatrę. Atsakovė nurodytus ieškovės sveikatos sutrikimus aiškina kaip aplinkybes, eliminuojančias ieškovės galimybes prižiūrėti vaiką, sukurti jam saugią ir patikimą aplinką. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovei diagnozuotos ligos patenka į socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų ligų, kurias diagnozavus, neleidžiama įvaikinti ar būti vaiko globėju (rūpintoju), sąrašą, dėl to ieškovė negali viena bendrauti su nepilnamečiu vaiku, vaikui neleidžiama pas tokį asmenį svečiuotis. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir juos atmeta toliau dėstomais pagrindais.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad net ir tuo atveju, jei bendravimo siekiantis artimas giminaitis sirgtų minimuose sąrašuose nurodyta liga, ši aplinkybė savaime neturėtų būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas riboti tokio asmens ir vaiko teisę bendrauti. Jei vaiką su siekiančiu nustatyti bendravimą asmeniu sieja šeimos ryšys, kurį valstybė yra įsipareigojusi gerbti pagal Konvencijos 8 straipsnį, bet kokios tokio asmens sveikatos problemos turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes ir įvertinant jų galimą grėsmę vaiko interesams. Tik tuo atveju, jei nustatyta asmens sveikatos būklė kelia grėsmę vaiko interesams, jo bendravimas su vaiku gali būti ribojamas. Tokiu atveju turėtų būti svarstomi kiti, alternatyvūs tokio asmens ir vaiko ryšio palaikymo būdai, pavyzdžiui, bendravimas telefonu, informacinių technologijų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).

33. Teismo vertinimu, vien pirmiau nurodytų ligų ieškovei konstatavimas nesuponuoja nesaugios vaikui aplinkos atsiradimo ir pagrindo riboti jos bendravimą su vaikaičiu. Nors ieškovei nustatyta sveikatos sutrikimų, tačiau šie netrukdo jai savarankiškai vaikščioti, vykti į polikliniką, rūpintis namų ruoša, gyventi pilnavertį gyvenimą, netgi savarankiškai vykti į kitą miestą dėl susitikimo su vaikaičiu.

34. Svarbu pažymėti ir tai, kad jau Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytoje ieškovės bendravimo su nepilnamečiu anūku tvarkoje buvo nurodyta, jog vaikui tapus savarankiškesniam (pradėjus lankyti mokyklą), susitikimai su močiute galimi ir be vaiko motinos su galimybe keisti bendravimo tvarką. Tas pats buvo susitarta ir patikslintoje bendravimo tvarkoje (1 t., el. b. l. 7–8).

35. Tokius pačius motyvus savo išvadoje nurodė ir išvadą teikianti institucija. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikus pradėjus lankyti mokyklą, jis privalės tapti savarankiškesnis, bendrauti su naujais žmonėmis, pakeisti socialinę aplinką, pasirūpinti savimi. Atsižvelgiant į tai, Skyriaus nuomone, galėtų būti nustatytas ieškovės bendravimas su nepilnamečiu anūku nedalyvaujant atsakovei, kai vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą.

36. Teismo vertinimu Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyta ir vėliau tikslinta ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarka yra gremėzdiška, apsunkinta bereikalingais patvirtinimais SMS žinutėmis apie vyksiantį susitikimą. Ieškovė yra tokio amžiaus, kad jai gali būti sunku parašyti nors ir trumpą žinutę. Šioje situacijoje spręstina, jog šalys viena kitą turėtų informuoti tik apie neįvyksiančius susitikimus, o patvirtinimas, kad susitikimas įvyks, nėra reikalingas.

37. Atsakovė prašo nustatyti ieškovės ir jos sūnaus bendravimą trečią mėnesio sekmadienį, o ieškovė patikslintu ieškiniu prašo leisti su anūku susitikti kas trečią sekmadienį. Sprendžiant dėl ieškovės bendravimo su vaikaičiu tvarkos intensyvumo, atsižvelgtina į vaiko amžių – jam jau 5 metai, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog vaiko bendravimas su senele jam kelia įtampą. Nustačius vaikaičio bendravimo su ieškove tvarką trečią mėnesio sekmadienį ieškovė su anūku pasimatytų 12 kartų per metus (jei visi susitikimai įvyktų). Teismas sprendžia, jog vaikaičio ir senelės ryšį sustiprinti, o vėliau palaikyti, reikalinga nustatyti intensyvesnę bendravimo tvarką, juolab jog neprašoma nustatyti papildomų susitikimų švenčių metu. Vaikaičio ir senelės bendravimas pastaruoju metu nebuvo nuolatinis ir intensyvus. Teismas pažymi, jog ieškovė nesiekia pernelyg intensyvaus bendravimo grafiko, vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus, kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo leisti jai bendrauti su vaikaičiu (sulaukus 5 metų) nuo 10.00 val. iki 13 val., atsakovė patikslintu priešieškiniu nurodo analogišką bendravimo laiką – nuo 10.00 val. iki 13.00 val.

38. Teismas įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, šalių argumentus, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, išklausęs paties nepilnamečio vaiko nuomonę, įvertinęs liudytojų parodymus sprendžia, jog patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis turi būti tenkinami iš dalies, ir nustato tokią ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarką: 1) ieškovė su vaikaičiu bendrauja kas trečią sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. Susitikimas pradedamas prie Alytaus sporto rūmų, kur A. Z. turi pristatyti atsakovė. Kokia veikla su vaikaičiu užsiims, sprendžia ieškovė, atsakovė veikloje tik dalyvauja, iki kol vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą; 2) Vaikui pradėjus lankyti pradinę mokyklą bendravimo tvarka nesikeičia, tačiau atsakovė susitikimuose nebedalyvauja; 3) Jeigu bendravimas tvarkoje numatytu laiku dėl vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių negali įvykti, atsakovė apie tai prieš dieną praneša ieškovei; 4) Ieškovė, negalėdama bendrauti su vaikaičiu tvarkoje numatytu laiku, apie tai prieš dieną praneša atsakovei; 5) Jei bendravimas tvarkoje nustatytu laiku neįvyksta ne dėl ieškovės negalėjimo bendrauti su vaikaičiu, bendravimo laikas kompensuojamas prailginant kito susitikimo laiką nuo 10.00 val. iki 14.30 val. 6) A. Z. gyvenant kitame mieste, vaikas su ieškove bendrauja ta pačia tvarka, numatyta šioje bendravimo tvarkoje; 7) Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, atsakovė ne vėliau kaip per tris dienas apie tai praneša ieškovei.

39. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovė nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Šiuos atsakovės argumentus teismas atmeta, kadangi pati atsakovė nurodė ir patvirtino, kad ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarka buvo nustatyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus, vėliau bendravimo tvarka buvo koreguota. Šiuo atveju laikoma, kad buvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo tvarkos ne teisme. Ieškovė, laikydama, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyta ir koreguota bendravimo su vaikaičiu tvarka nėra vykdoma, su ieškiniu kreipėsi į teismą. Tokia teisė ieškovei numatyta CK 3.176 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

41. Ieškovei šioje byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal paskutinę patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., el. b. l. 102), valstybė šioje byloje patyrė 657,93 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo (75,00 Eur) ieškovė buvo atleista.

42. Atsakovė šioje byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (1 t., el. b. l. 167), už teisines paslaugas advokatei sumokėjo iš viso 1 835,00 Eur (1 275,00 Eur (2 t., el. b. l. 9) + 280,00 Eur (2 t., el. b. l. 68) + 280,00 Eur (2 t., el. b. l. 99)).

43. Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą šioje byloje sudaro 17,93 Eur.

44. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog šalys praktiškai buvo susitarusios bylą užbaigti taikiai. Iš esmės tiek patikslinto ieškinio, tiek patikslinto priešieškinio reikalavimai beveik sutampa. Įvertinant tai bei aplinkybę, kad teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, teismo nuomone, priešieškinio teikimas šioje byloje nebuvo būtinas, atsakovė pilnai galėjo ginti savo teises atsikirsdama į ieškinį. Taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta tik nesutarus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas laiko, jog iš esmės yra patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu turėtų būti reiškiami priešpriešiniai reikalavimai, laikytina, jog patikslintas priešieškinis patenkintas 25 proc. Ieškinio reikalavimus patenkinus 75 proc., iš atsakovės valstybei priteistinos 493,45 Eur antrinės teisinės pagalvos išlaidų (657,93 Eur x 0,75 = 493,45 Eur) ir 56,25 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur x 0,75 = 56,25 Eur).

45. Priešieškinį tenkinus 25 proc. atsakovei iš ieškovės priteisiamos 458,75 Eur išlaidos už teisines paslaugas (1 835,00 Eur x 0,25 = 458,75 Eur) ir 18,75 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur x 0,25 = 18,75 Eur).

46. Atitinkamai valstybei iš atsakovės priteisiamos 13,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (17,93 Eur x 0,75 = 13,45 Eur). Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, procesinių dokumentų išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikaičiu A. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) Ieškovė su vaikaičiu bendrauja kas trečią sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. Susitikimas pradedamas prie Alytaus sporto rūmų, kur A. Z. turi pristatyti atsakovė. Kokia veikla su vaikaičiu užsiims, sprendžia ieškovė, atsakovė veikloje tik dalyvauja, iki kol vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą.

2) Vaikui pradėjus lankyti pradinę mokyklą bendravimo tvarka nesikeičia, tačiau atsakovė susitikimuose nebedalyvauja.

3) Jei bendravimas tvarkoje nustatytu laiku dėl vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių negali įvykti, atsakovė apie tai prieš dieną praneša ieškovei.

4) Ieškovė, negalėdama bendrauti su vaikaičiu tvarkoje numatytu laiku, apie tai prieš dieną praneša atsakovei.

5) Jei bendravimas tvarkoje nustatytu laiku neįvyksta ne dėl ieškovės negalėjimo bendrauti su vaikaičiu, bendravimo laikas kompensuojamas prailginant kito susitikimo laiką nuo 10.00 val. iki 14.30 val.

6) A. Z. gyvenant kitame mieste, vaikas su ieškove bendrauja ta pačia tvarka, numatyta šioje bendravimo tvarkoje.

7) Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, atsakovė ne vėliau kaip per tris dienas apie tai praneša ieškovei.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 458,75 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 75 ct) išlaidas už teisines paslaugas ir 18,75 Eur (aštuoniolikos eurų 75 ct) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) žyminį mokestį ir 13,45 Eur (trylikos eurų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 493,45 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 45 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.