- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- eB2-371-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01724-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- UAB „ENGINEERING GROUP“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei UAB „ENGINEERING GROUP“, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ENGINEERING GROUP“.
2. Pareiškime nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas 2019 m. lapkričio 20 d. duomenimis sudarė 6 250,13 Eur, iš kurių 6 127,73 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 122,4 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. gegužės 25 d. pateikus privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas.
3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą, sprendimai buvo perduoti antstolei vykdyti, tačiau antstolė grąžino vykdomąjį dokumentą, tą patvirtina 2019 m. rugpjūčio 28 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-19-139-11459 ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-139-11460.
4. Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą bei visų susijusių dokumentų teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.
5. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
6. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
7. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-823/2008). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Be to, vertinant įmonės mokumo situaciją, esminę reikšmę turi ne balanse apskaityta turto vertė, o reali į balansą įtraukto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1164-330/2018).
8. Remiantis juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė registre įregistruota 2009 m. liepos 27 d., jos veiklos tikslai nurodyti variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, statyba, kita su paslaugų teikimu ir prekyba susijusi veikla, bet kuri įstatymais nedraudžiama ūkinė-komercinė veikla. Paskutiniai finansiniai dokumentai buvo teikti 2014 m. Pareiškėja nurodė, kad įsiskolinimas susidarė nuo 2012 m. gegužės 25 d. Įvertinus 2014 m. įmonės balanso duomenis matyti, kad įmonė iš viso turto turėjo 56 384 Lt (2013 m. – 117 767 Lt), tuo tarpu jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 49 564 Lt. Iš 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė nuostolių turėjo 29 338 Lt. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai prieinamus duomenis matyti, kad 2019 m. gruodžio 10 d. įmonė skolos neturėjo, taip pat neturėjo ir apdraustų asmenų. Remiantis Kelių transporto priemonių registro duomenimis, įmonė transporto priemonių neturi. Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų matyti, kad buvo vykdomos dvi vykdomosios bylos, tačiau abi jos užbaigtos grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui (VMI). Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 28 d. antstolio išieškojimo negalimumo akto Nr. S-19-139-11459 matyti, kad skolininkas veiklos nevykdo, kredito įstaigose lėšų nerasta, skolininko vardu nekilnojamojo turto registre bei transporto priemonių registre turto nerasta, taip pat nerasta kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.
9. Pagal teismų praktiką, bankroto procese prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla keliama tik tuomet, kai teismui nelieka jokių abejonių dėl įmonės nemokumo (t. y. tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir yra aišku, kad to negalės padaryti ateityje) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2017-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1254-381/2017 ir kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Šiuo atveju įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė UAB „ENGINEERING GROUP“ yra nemoki, taigi atitinka sąlygą bankroto bylos iškėlimui, tuo tarpu atsakovė nepaneigė pareiškėjos įrodymų ir nepateikė nenuginčijamų argumentų, jog ji yra moki.
10. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad įmonė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas).
11. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Šia programa atrinktas bankroto administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (IBĮ 11 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „ENGINEERING GROUP“ (į. k. 302421951, registracijos adresas: I. Kanto al. 26-34, Vilniaus m. sav. Vilniaus m.) bankroto bylą.
Įmonės administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA122).
Taikyti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ENGINEERING GROUP“ (į. k. 302421951, registracijos adresas: I. Kanto al. 26-34, Vilniaus m. sav. Vilniaus m.) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;
2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;
3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;
Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.
Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.