- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-1023-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00755-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Enereka“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Straujos“
- Kategorijos
- 35.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Enereka“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-981-962/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Enereka“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Straujos“ prekybos sistemos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 596,01 Lt skolą, 750 Lt patirtas teisines išlaidas, žyminį mokestį, taikyti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) atsakovei suteikė kompiuterių aptarnavimo paslaugas ir už tai išrašė 2012 m. lapkričio18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0023950 302,50 Lt sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 7 kalendorines dienas, o neapmokėjus iki nurodyto termino, mokėti 0,08 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė skolos trečiajam asmeniui nesumokėjo. Trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/13/09/04/3 ir priėmimo – perdavimo aktu Nr. SP/13/09/04/3 prie Reikalavimo perleidimo sutarties perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei (naujajam kreditoriui). 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimus dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Atsakovės įsiskolinimą ieškovei sudaro: skola – 308,50 Lt, delspinigiai - 37,51 Lt, tiesioginiai nuostoliai – 250 Lt, viso – 596,01 Lt. Ieškovė prašė priteisti 250 Lt ikiteisminio išieškojimo išlaidų, sumokėtų UAB „Algų profsąjunga“, bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminį mokestį ir 750 Lt teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 45-46) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė 2014 m. rugpjūčio 14 d. 340,01 Lt skolą sumokėjo pradiniam kreditoriui trečiajam asmeniui. Tik 2014 m. rugpjūčio 18 d. iš bylos procesinių dokumentų sužinojo apie skolą ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių apie pranešimų dėl skolos perleidimo įteikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b. l. 94-99) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 596,01 Lt (172,62 Eur) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (596,01 Lt (172,62 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 272,00 Lt (78,78 Eur) bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš 15 Lt (4,34 Eur) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti.
Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad 2012 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0023950, Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SP/13/09/04/3 ir Reikalavimo perleidimo priėmimo – perdavimo akto Nr. SP/13/09/04/3 prie Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 308,50 Lt skolą ir 37,51 Lt delspinigius. Teismas sprendė, kad atsakovė CK 6.109 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdė tinkamai. Teismo nuomone, ieškovė, pranešimus siųsdama atsakovei juridinių asmenų registre nurodytu adresu Vytauto g. 17B, Prienai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, neturėdama duomenų apie atsakovės kitą buveinės vietą ar adreso pasikeitimą, turėjo pakankamą pagrindą laikyti, kad dokumentai atsakovei įteikti praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Tai, kad atsakovė įvykdė prievolę netinkamam kreditoriui, sumokėdama skolą trečiajam asmeniui, neatleido atsakovės nuo pareigos sumokėti skolą ieškovei ir savo teisę atsakovė gali ginti CK įtvirtintais civilinių teisių gynimo būdais. Ieškovės prašomas priteisti 250 Lt dydžio skolos administravimo išlaidas teismas pripažino pagrįstomis ir būtinomis, ir šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkino. Teismas ieškovės prašomas priteisti išlaidas, susijusias su ieškinio bei prašymo parengimu sumažino nuo 750 Lt iki 200 Lt, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgęs į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialių žinių, į nedidelę ieškinio sumą, nedidelę bylos apimtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė (b. l. 105-110) prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimo teisinius santykius, proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, kurioje faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos;
2. Atsakovė apie reikalavimo perleidimo faktą sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 19 d., gavusi iš teismo procesinius dokumentus. Skolą bei administravimo išlaidas atsakovė jau buvo pilnai apmokėjusi pradiniam kreditoriui 2014 m. rugpjūčio 14 d. Trečiasis asmuo pervedė ieškovei atsakovės apmokėtas skolos administravimo išlaidas (34 Lt). Iki tol ieškovė nebuvo tinkamai informavusi atsakovės dėl reikalavimo teisių perleidimo bei jokių pretenzijų atsakovė iš ieškovės nebuvo gavusi. Kadangi apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė sužinojo tik jau pilnai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi, todėl toks prievolės įvykdymas pirminiam kreditoriui pagal CK 6.106 str. 1 d., yra tinkamas;
3. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatytas įteikimo būdas yra skirtas procesinių dokumentų įteikimui. Reikalavimo perleidimo sutartis ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą nėra procesiniai dokumentai, todėl šis dokumentų įteikimo būdas atsakovės atveju negali būti taikomas. Kadangi skola buvo apmokėta iki ieškinio gavimo dienos, perleidimo sutarties kartu su ieškiniu įteikimas taip pat negali būti laikomas tinkamu atsakovės informavimu bei sukurti atsakovei teisines pasekmes. Atsakovės prievolė buvo įvykdyta pradiniam kreditoriui iki procesinių dokumentų gavimo. Atsižvelgiant į tai teismas neteisėtai priteisė ir ieškovės patirtas ikiteismines teisines išlaidas skolai išieškoti;
4. Teismas neteisėtai vadovavosi apygardos teismų sprendimais, kurių ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos;
5. Teismas neteisėtai priteisė 250 Lt skolos administravimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nebuvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą;
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 116-120) ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Atsakovė dviem pranešimais, išsiųstais atsakovės buveinės adresu, apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota. Ieškovė, CPK 123 straipsnio 4 dalimi rėmėsi kaip įstatymo analogija, kadangi pagal CK VI knygos I dalies IV skyriuje reglamentuojančiame su reikalavimo perleidimu susijusius santykius nėra įtvirtinta, kokiu būdu turi būti pranešta skolininkui apie reikalavimo perleidimo faktą. Taikytas pranešimo įteikimo būdas taip pat atitinka Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus;
2. Tai, kad atsakovei buvo žinoma apie reikalavimo perleidimą patvirtina aplinkybė, kurią pripažino atsakovė, kad ji pradiniam kreditoriui sumokėjo 340,01 Lt skolą ir 10 proc. nuo šios skolos (34 Lt) administravimo išlaidas. Administravimo išlaidų procentinė išraiška yra numatyta Reikalavimo perleidimo sutarties priėmimo-perdavimo akte. Atsakovė nebūtų mokėjusi papildomų 34 Lt administravimo išlaidų, jeigu nebūtų žinojusi apie reikalavimo perleidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą aiškinimo ir taikymo (CK 6.109 str.). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).
Byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Enereka“, laiku neapmokėjusi trečiajam asmeniui UAB „Straujos“ prekybos sistemos už suteiktas kompiuterių aptarnavimo paslaugas pagal 2012 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0023950 yra skolinga 302,50 Lt ir 37,51 Lt delspinigių, iš viso 340,01 Lt, kad reikalavimo teisę į 340,01 Lt skolą trečiasis asmuo UAB „Straujos“ prekybos sistemos 2013 m. rugsėjo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/13/09/04/3 ir prie jos 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarytu Skolos priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 perleido ieškovei UAB „Skolų departamentas“. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą atsakovei. Teigiama, kad atsakovei apie reikalavimo perleidimą nebuvo pranešta, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas pranešimo įteikimo būdas atsakovės atveju netaikytinas, nes šis būdas yra skirtas tik procesinių dokumentų įteikimui. Apie reikalavimo perleidimo faktą atsakovė sužinojo 2014 m. rugpjūčio 19 d., tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus, t.y. po to, kai atsakovė jau buvo visiškai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi trečiuoju asmeniu, todėl atsakovės prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui trečiajam asmeniui yra tinkamas, o naujasis kreditorius ieškovės neturi reikalavimo teisės į atsakovę, įskaitant ir teisės reikalauti priteisti su skolos administravimu susijusias išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad atsakovė CK 6.109 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdė tinkamai, išsiųsdama pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pranešimą atsakovei apie reikalavimo perleidimą siuntė registruotu paštu atsakovės registracijos adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, du kartus – 2013 m. rugsėjo 27 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. (b. l. 16-19), tačiau įrodymų, kad minėti pranešimai buvo įteikti atsakovei nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą įteiktas tinkamai, negalima vadovautis nei CPK 123 straipsniu, nei Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsniu. CPK 123 straipsnyje nustatyta teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarka, o Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnis reglamentuoja tik pranešimo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo tvarką, kurios skiriasi nuo CK 6.109 straipsnio 1-2 dalyje įtvirtintos pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimo tvarkos. Tiek CPK 123 straipsnio 4 dalyje, tiek ĮBĮ
6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos šiose įstatymo normose nurodytų dokumentų įteikimo prezumpcijos. Teismo išvada, kad pranešimas apie perleidimą atsakovei buvo įteiktas negali būti grindžiama prielaida. Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl skolos sumokėjimo. Iš byloje pateikto Pinigų priėmimo kvito STR Nr. 7411 (b. l. 81) matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 374,01 Lt. Kvite nurodyta, jog mokama suma susideda iš 340,01 Lt skolos ir 34 Lt 10 procentų administravimo išlaidų. 2014 m. spalio 15 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 5790 trečiasis asmuo 34 Lt skolos administravimo išlaidas pervedė ieškovei (b. l. 82). Pareiga pradiniam kreditoriui - trečiajam asmeniui sumokėti 10 procentų nuo išieškotos sumos už reikalavimo teisę naujajam kreditoriui - ieškovei yra numatyta Skolos priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SP SP/13/0904/3 3 punkte (b. l. 78-79). Atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėjamas ginčas iš esmės yra susijęs ne su teisės normų aiškinimu ar skirtingu suvokimu, o su fakto klausimais, tai yra aplinkybe, ar skolininkas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal šį principą, išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-113/2003;ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių visuma leidžia vertinti esant kaip labiau tikėtiną aplinkybę, jog apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei buvo žinoma 2014 m. rugpjūčio 14 d. skolos sumokėjimo trečiajam asmeniui metu, nes priešingu atveju, atsakovė nebūtų mokėjusi 34 Lt skolos administravimo išlaidų, numatytų reikalavimo perleidimo sutarties priede. Ši nustatyta aplinkybė paneigia atsakovės teiginius, jog jai apie reikalavimo teisės perleidimą tapo žinoma tik 2014 m. rugpjūčio 19 d. iš teismo gautų procesinių dokumentų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovė, skolą sumokėdama pradiniam kreditoriui – trečiajam asmeniui, prievolę įvykdė netinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė skolą ir delspinigius naujajam kreditoriui - ieškovei.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei skolą, delspinigius ir skolos administravimo išlaidas iš atsakovės, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio atsiliepimo parengimu. Pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 200 Eur UAB „Ducato teisinės paslaugos“ (b. l. 126-131). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015) yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas. Remiantis išdėstytu, ieškovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta 200 Eur suma neturinčiam teisės atstovauti ieškovę asmeniui UAB „Ducato teisinės paslaugos“ nelaikytina būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl šios išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.