Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei I. K. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas (CPK 124 str.) buvo įteikti atsakovei tinkamai. Teisme buvo gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti 60 dienų, teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir pratęsė terminą atsiliepimui pateikti 30 dienų (skaičiuojant nuo 2016-11-23). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių kitų prašymų nėra gauta, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2000-02-28 apie 730 val., Vilniaus rajone, kelyje Vilnius - Švenčionys, 17 km, atsakovė I. K. vairuodama automobilį „AUDI 80“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jo, išvažiavo į priešpriešinę judėjimo juostą, kur susidūrė su tuo metu priešais važiavusiu automobiliu „Fiat Chroma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. G.. Autoįvykio metu buvo sunkiai traumuota pati atsakovė I. K., darbovietės samdytame automobilyje „Fiat Chroma“ į darbą UAB „INTERSURGICAL“ Pabradės m., Švenčionių raj., važiavusi D. A. nukentėjo sunkiai (sunkus nugaros smegenų sužalojimas), L. G. – lengvai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) nedarbingumo kontrolės Vilniaus apskrities tarnybos 2000-05-15 sprendimu Nr. 257 šis įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu, t.y. nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe 2000-04-14 akte Nr. 3, šio nelaimingo atsitikimo kaltininke nurodyta atsakovė I. K., kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-11-29 nutarimu Nr. 883) 14.1. punkto reikalavimus vairuotojams važiuoti neviršijant leistino greičio, atsižvelgiant į eismo judrumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus bei būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Tardymo skyriuje prie Vilniaus rajono PK 2000-03-16 I. K. iškelta baudžiamoji byla Nr. 57-1-273-00 pagal LR BK 246 str. 2 d. 2000-05-16 byloje priimtas nutarimas patraukti I. K. kaltinamąja pagal LR BK 246 str. 2 d., tačiau TS prie Vilniaus rajono PK tardytojo V. B. 2002-10-31 nutarimu parengtinis tardymas šioje byloje nutrauktas vadovaujantis LR BPK 357 str. 1 d. 1 p.,- „kai pagal padarytosios pavojingos visuomenei veikos pobūdį ir psichinę savo būseną asmuo, padaręs tą veiką, nėra pavojingas visuomenei. Autoįvykio metu sunkiai nukentėjo D. A.. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3885-36-2003 m. priteisė iš I. K. VSD Fondo biudžetui regreso tvarka ligos pašalpų, 2010-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5380-501/2010 buvo priteista netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir ligos pašalpų (ieškinys dėl sunkios atsakovės materialinės padėties buvo sumažintas), 2013-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19919-155/2013 bei 2015-04-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-684-599/2015 taip pat buvo priteista netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir ligos pašalpų už laikotarpį 2010-07-01 iki 2014-10-31 (ieškiniai taip pat buvo tenkinami iš dalies), 2015-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-46937-728/2015 ieškinys buvo patenkintas visiškai.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kadangi D. A., apdraustai valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra neteisėta atsakovės veika, ieškovo biudžetui padarytą 3582,27 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas (CK 6.246, 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis, nes nuo šio mokėjimo ieškovas atleistas (LR CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str. teismas

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, kodas 191683350, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3582,27 EUR (trys tūkstančius penki šimtus aštuoniasdešimt du eurus 27 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 81 EUR (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį mokėjimo kvitą ar nurodymą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.