Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja D. Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00688-2011-1

2012 m. gegužės 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-02-06 nuosprendžio, kuriuo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-09-14 iki 2011-09-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 13 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, užsidėjęs ant veido kaukę, įsibrovė į P. M. gyvenamąjį namą, kur prikišęs P. M. prie kaklo peilį reikalavo atiduoti 500 Lt ir taip plėšimo būdu pagrobė 10 Lt vertės piniginę su 170 Lt, tuo P. M. padarydamas 180 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad nuo peilio nebuvo nuimti jo pirštų antspaudai, o jis nuteistas remiantis vieno liudytojo parodymais. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, įvertino įrodymų visumą (paties A. J., nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus – apžiūros protokolus), ir pagrįstai nuteisė A. J. jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Nukentėjusysis P. M. bei liudytoja L. M. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, jog užpuolikas turėjo peilį ir juo grasino, apie šią aplinkybę (panaudotą peilį) buvo nurodyta ir pareigūnams, tai patvirtino teisme kaip liudytojas apklaustas patrulis K. B., o kaip matyti iš bylos duomenų, peilis nusikaltimo vietoje buvo rastas. Taigi nekyla abejonių, jog A. J. nusikaltimą padarė panaudodamas peilį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti bausmę. Kolegija nemano, jog A. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta. A. J. padarė sunkų, tyčinį, savanaudišką, cinišką nusikaltimą prieš pagyvenusius žmones. Praeityje ne kartą teistas, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, šiuo metu A. J. yra priimta ir daugiau apkaltinamųjų nuosprendžių, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka. Tokiu savo elgesiu A. J. rodo, jog išvadų nedaro, yra linkęs pažeidinėti teisės normas. BK 180 str. 2 d., pagal kurią nuteistas A. J., numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl nuteistajam visiškai pagrįstai buvo skirta ši bausmės rūšis. Skirdamas A. J. bausmę, kuri yra šiek tiek didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties švelninimui bylos aplinkybes. Nors apeliantas atkreipia dėmesį, kad turi vaiką, kurį turės auginti neįgalūs seneliai, tačiau akivaizdu, jog noras rūpintis vaiku A. J. nuo nusikaltimo nesustabdė. Nors apeliantas teigia, jog gailisi, pripažįsta, jog nusikalto, tačiau, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, neigia naudojęs peilį, vadinasi, pripažįsta ne visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl visiškai pagrįstai A. J. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nebuvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės parinkimo pagrįstumu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.