- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 1-202-999/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05384-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- P. B.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. B. buvo kaltinamas tuo, jog 2020 m. vasario 5 d., apie 22 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučio namo kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia daiktu, panašiu į metalinį strypą, vieną kartą trenkė į kieme stovinčio S. P. priklausančio automobilio Nissan Primera, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, dėl ko stiklas išdužo, padarydamas nukentėjusiajai S. P. 150 eurų turtinę žalą, po to, paėmęs iš S. P. 199 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A6 Plus, trenkė telefoną į žemę, taip jį sudaužė, priėjęs prie S. P. tyčia ją pastūmė, dėl ko pastaroji nuvirto ant žemės ir taip ją sužalojo, tokiais savo veiksmais S. P. padarė bendrą 349 eurų turtinę žalą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis P. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog minėtą vakarą paskambino S. P., kuri sakė, kad vairuoja mašiną ir tuoj bus namuose, todėl jis pasakė, kad palauks prie pastarosios namų. Atvažiavo automobiliu į S. P. namų kiemą ir laukė. Kai S. P. grįžo, jis pamatė ją patenkintą, laimingą ir tiesiog susierzino. Išlipo iš automobilio, atidarė automobilio, kurioje sėdėjo S. P., dureles ir S. P. pamačiusi jį nieko jam nesakė ir išėjo namo. Tuomet jis įlipo į automobilio priekį, kur anksčiau sėdėjo S. P.. Pagalvojo, kad jam S. P. vėl meluoja kaip anksčiau ir kad ji turi kitą žmogų susiradusi. Iš pykčio sužalojo K. D., palenkė automobilio pavarų įjungimo svirtį. K. D. jam sakė, kad tik parvežė merginas, kad jis nėra S. P. draugas. Išlipo iš mašinos, kai iš mašinos išlipo I. G. ginti K. D.. Eidamas link savo mašinos, K. D. mašinai ranka įskėlė stiklą ir ranka išdaužė S. P. mašinos stiklą. Jis pats buvo nupirkęs S. P. automobilį, nes planavo su ja bendrą ateitį. Sėdęs į savo automobilį, pravažiavo pro K. D. mašiną ir savo mašiną pasistatė už galo. Paskambino policijai numeriu 112, nes buvo kaltas prieš K. D.. S. P. tuo metu nebuvo. Bekalbant 112 numeriu, į kiemą atėjo S. P., kuri buvo stipriai neblaivi, ir pamatė jį bei išdaužtą automobilio stiklą, K. D., todėl puolė jį. Iš telefono S. P. jam trenkė į galvą, todėl teko siūti žaizdą. Telefonas nukrito ant žemės ir skilo jo ekranas. S. P. pasiėmė telefoną. S. P. paklaiko, visaip jį išvadino ir dar kartą trenkė, tuomet jis pabėgo. S. P. dar jį suspardė tą vakarą, yra gydytojo išrašai. S. P. buvo su aukštakulniais batais, išgėrusi, plūdosi įvairiais žodžiais, ji ar virto, alpo, vėl stojosi. Ji ne pirmą kartą alpsta susinervinusi. Atvykusi policija nustatė neblaivumus, o jį greitoji pagalba išvežė ir susiuvo žaizdą. Išsikvietė policiją dėl to, kad jis apgadino K. D. mašiną, o ne dėl to, kad S. P. jį sumušė. Policijai jau buvo paskambinęs, kai S. P. atėjo iš namų ir jam nebebuvo priežasties atimti telefoną, kad neskambintų policijai. S. P. žalos neatlygino už mašiną ir telefoną. Jai padėjo ir padeda pinigais. Telefoną ir mašiną jai pats nupirko, tačiau sutinka, kad jie yra pirkti ir registruoti S. P. vardu ir jam nepriklauso. Matė, kad atvažiavo K. D. draugai, padėti sutvarkyti mašiną ir jie prie jo nebuvo priėję. Jo veidas, rūbai buvo kruvini. Jis neturėjo strypo, laužtuvo automobilyje. Nežino, ką I. G. matė per langą. Pastaroji turėjo matyti, kad jį daužo, o jis ginasi nuo S. P.. Už namo jokio kampo nėjo, viskas vyko daugiabučio namo aikštelėje. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta. Pripažįsta, kad vakar skambino S. P., tačiau jos nemokė, ką sakyti teisme. S. P. pati pasakė, kad nebenori teismų, nori, kad viskas gražiai baigtųsi pačios iniciatyva.
Nukentėjusioji S. P. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį P. B., nes keturis metus buvo jo meilužė, tačiau kartu su juo negyveno. 2020 m. vasario 5 d. ji buvo kažkiek išgėrusi alkoholio. Buvo vakaras, kai K. D. savo automobiliu ją su drauge I. G. parvežė į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Parvažiavo į jos namo kiemą, prie mašinos priėjo P. B., kuris atidarė automobilio dureles, ji išlipo iš automobilio ir nuėjo į namus, o kas ten buvo toliau – nematė. Parėjo namo ir netrukus draugė I. G. jai paskambino ir pradėjo šaukti verkdama, jai liepė lipti žemyn, sakė, kad K. D. baigia užmušti, dūžta K. D. ir jos automobilių langai, klausė, ar ji nieko nemato ir negirdi. Tuomet ji nulipo laiptais, išėjo į lauką ir pamatė kruviną K. D., kuris sėdėjo mašinoje. Tuo metu išsigando, nes bijo kraujo, šaukė P. B., ką ir kodėl taip padarė. Negali tvirtai sakyti, kad P. B. ją stūmė, gal ir pati nugriuvo, nes tuo metu buvo šoke, drebėjo. P. B. jai atsiskaitė ir jam pretenzijų neturi, susitaikytų su juo. Ji turi automobilį „Nissan Primera“, kuris registruotas jos vardu. Pati nematė, kaip P. B. kumščiu trenkė į automobilio galinio lango stiklą, tik apie tai jai pasakojo draugė I. G.. Ji turėjo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kuris buvo jos vardu. P. B. trenkė telefoną į žemę ir jį sudaužė. Tuo momentu jai taip atrodė, kad P. B. ją tyčia stūmė, buvo strese, neblaivi, nelabai atsiminė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 44-45, 80-81), nukentėjusioji parodė, jog tvirtina, kad taip pasakė, tačiau nebenori teismų, nėra tikra, nes 100 procentų neatsimena. Nėra tikra, ar ją P. B. pastūmė, ar pati galėjo nugriūti, nes buvo šoke. Nematė, ar P. B. buvo sužalotas, kai ji išėjo į lauką, gal lyg kažkas jam buvo, buvo tamsu. Pagal P. B. parodymus išeina, kad ji pirma P. B. sudavė telefonu. Ką nori, tą tegul daro, neturi daugiau ko pasakyti. Savo parodymus tvirtina, tik nėra tikra, kad P. B. ją pastūmė. Tuo metu kaltinamasis buvo blaivus, o ji buvo neblaivi. Jai žala už telefoną ir automobilį atlyginta, todėl pretenzijų neturi. Norėjo su kaltinamuoju susitaikyti. P. B. iškvietė policijos pareigūnus, o ji to nežinojo. Pagarsinus papildomos apklausos protokolą (t. 1, b. l. 80-81) papildomai paaiškino, jog nieko nemelavo, taip ir buvo kaip parašyta jos papildomos apklausos protokole. P. B. su ranka, telefonu, koja smūgių nesudavė. P. B. automobilių langus išdaužė su metaliniu strypu. Jis išvažiavo su automobiliu ir strypą paslėpė, o paskui vėl sugrįžo. Vakar P. B. jai skambino ir sakė, kad ją „sudirbs“, skundų negali būti, negali sakyti, nes ji nukentės. Matė, kad P. B. buvo su praskelta galva, jam bėgo kraujas, tik negali pasakyti, su kuo taip buvo padaryta. I. G. pasakojo, kad gynė K. D. nuo P. B.. Kai ji nusileido iš namų, ji turėjo rankoje telefoną ir sakė, kad skambins į policiją, nes nežinojo, kad P. B. jau yra iškvietęs policiją. Pradžioje P. B. atėmė iš jos telefoną. Policijos pareigūnai ant žemės rado jos telefoną, kuris buvo visas sudaužytas, nebeveikė.
Nukentėjusioji S. P. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog su P. B. artimai bendravo 4 metus. 2020 m. vasario 5 d. buvo draugės gimtadienyje, iš kurio apie 22 val. ją išvežė į Šilalę nepažįstamas vaikinas. Vežė ir ją, ir draugę I.. Kai įvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini), priekines keleivio dureles atidarė P. B., ji iš karto išlipo iš automobilio ir nuėjo į namus. Neilgai trukus jai paskambino draugė I., kuri pasakė, kad P. užpuolė vairuotoją, kuris jas parvežė. Išėjo į lauką, pamatė, kad yra įskilęs automobilio, kuriuo jas parvežė, priekinis stiklas, taip pat išdaužtas jos automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis stiklas, vairuotojas yra kruvinu veidu. Pasiėmusi telefoną šaukė, kad skambins policijai. P. paėmė jos telefoną iš rankų ir metė ant žemės. Pamatė, kad telefonas yra sudaužytas. Tada P. ją pastūmė, ji nuvirto ant žemės ir susitrenkė dešinę ranką bei dešinę koją. Po visko buvo pristatyta į priėmimo skyrių, kur po apžiūros paleista. Ir telefoną, ir automobilį buvo pirkusi už savo sutaupytus pinigus, P. prie pirktų daiktų neprisidėjo nei kiek. Telefoną buvo pirkusi už 229 eurus, kadangi jis sudaužytas nepataisomai, jai dėl telefono sudaužymo yra padaryta 229 eurų žala. Automobilio galinis stiklas kainavo 66,12 eurų. Susitvarkė autoservise automobilį, sutvarkymas su lango pakeitimu ir lango kaina bendrai kainavo 150 eurų. Viso nusikaltimu padaryta 379 eurų turtinė žala. Apie tai, kas įvyko, su niekuo, be draugės I., nekalbėjo. Reiškia 379 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 44-45, 80-81).
Nukentėjusioji S. P. (po kaltinamojo P. B. ir liudytojos I. G. parodymų) papildomai teisiamojo posėdžio metu parodė, jog civilinio ieškinio 379 eurų neprašo priteisti, nes jai P. B. atlygino žalą ir civilinio ieškinio atsisako. Jis negalėjo jai nupirkti mašinos, nes P. B. gyvena su žmona. Ji buvo susiradusi kitą draugą, tačiau P. B. vos durų neišvertė. Juokinga, kad ji P. B. sumušė, nes P. B. K. D. sumušė, o nuo jos nesugebėjo apsiginti. Mano, kad gal P. B. sužalojimai atsirado, kai P. B. su laužtuvu daužė automobilių langus, jis sau užsidavė ir jam atsirado tie sužalojimai, nes skubėjo. P. B. išvažiavo su mašina ir matyt, kad išmetė tą laužtuvą. Po nukritimo jai dešinė ranka skaudėjo, visas užpakalis buvo mėlynas, jai siūlė važiuoti pas ekspertą, tačiau ji nevažiavo. Virsdama atsirėmė su dešine ranka ir dvi savaites negalėjo vairuoti mašinos. K. D. draugai atvažiavo nutempti mašiną. Teigia, kad P. B. iš jos paėmė telefoną, kurį trenkė į žemę ir sudaužė, ją stūmė už pečių ir ji nugriuvo ir su dešine ranka atsirėmė. Vakar P. B. vakare jai skambino ir sakė, kad stūmimo negali būti, jai liepė taip nesakyti, sakė, kad jeigu ji neprisiims kaltės, buvo grasinimai. P. B. jai liepė sakyti, kad pati nuvirto ir dar jį sumušė. Prašė gražiai kalbėti. Liudytojos I. G. neprašė taip kalbėti. Buvo, kad su P. B. kalbėjosi už daugiabučio namo kampo. Aikštelė yra normaliai apšviesta.
Specialisto išvada Nr. G 336/2020(03) nustatyta, kad S. P. nustatytas dešinio dilbio ir dešinės blauzdos sumušimas bei odos nubrozdinimas, galėjo gautis griūnant ant asfalto dangos ar kito kieto pagrindo, griūdama ji atsitrenkė dešiniu dilbiu ir dešine blauzda - dviem poveikiais, tikėtina viena metu. S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 74-75).
Liudytojas K. D. parodė, jog iš matymo pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją. Šiuo metu sunkiai prisimena tos dienos įvykius ir nori, kad teismas pagarsintų ir naudotųsi jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo K. D. apklausos protokolą (t. 1, b. l. 28-29), liudytojas patvirtino parodymus ir nurodė, jog papildyti daugiau nieko neturi. Jis tuo momentu sėdėjo savo mašinoje ir nematė, kas vyko lauke, nes visas dėmesys buvo sutelktas į pavarų svirtį. P. B. sugadino jo automobilį, tačiau jis viską atlygino, todėl jis atsisakė rašyti pareiškimą ir atsisakė būti pripažintas nukentėjusiuoju. Matė tik automobilių sugadinimus, o kad S. P. su P. B. stumdėsi, konfliktavo, šito nematė, nes sėdėjo mašinoje, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Nuo P. B. nesigynė.
Liudytojas K. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2020 m. vasario 5 d. vakare parvežė iš (duomenys neskelbtini) iš matymo pažįstamą merginą – S. ir jos draugę. Atvykus į nurodytą vietą, prie automobilio priėjo vaikinas raudona striuke, kuris atidaręs keleivio priekines dureles, įlindo į automobilį ir trenkė jam kumščiu į veidą, po to trenkė į automobilio pavarų svirtį, į prietaisų skydelį ir automobilio stiklą, dėl ko stiklas suskilo. Tada tas pats vyriškis nuėjo prie kito kieme stovėjusio automobilio Nissan ir suskaldė galinį stiklą. Visą laiką sėdėjo automobilyje, buvo išsigandęs. Nors jam padaryta ir turtinė, ir fizinė žala, nenori būti nukentėjęs, prieštarauja, kad tyrimas būtų atliktas iš medicininių dokumentų, P. B. jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 28-29).
Liudytoja I. G. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį P. B., nes jo draugė S. P. su juo draugavo. Datos nepamena, galėjo būti 2020 m. vasario 5 d., apie 23:00 val., sugrįžo su automobiliu, kurį vairavo K. D. į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Automobilis sustojo aikštelėje. Tada atėjo P. B. iš keleivio pusės, atidarė dureles ir S. P. išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. P. B. įlipo į mašinos priekį. Jis pradėjo muštis, su kumščiu davė K. D. į veidą, dar sudavė į automobilio pavarų svirtį. K. D. šaukė, kad nebeįsijungia pavaros. P. B. išlipo iš automobilio ir sudavė su metaliniu laužtuvu į automobilio langą. Sudaužė automobilio priekinį stiklą ir dar nuėjęs su strypu išdaužė S. P. automobilio „Nissan Primera“ galinio lango stiklą. Tai padaręs P. B. išvažiavo. Ji paskambino S. P. ir jai pasakė, kad ateitų į kiemą, skambintų į policiją, nes P. B. sudaužė K. D. mašiną, S. P. mašinos langą ir išvažiavo. Kai S. P. atėjo iš buto į kiemą, ji išėjo namo. Tuo metu P. B. sugrįžo. Namuose priėjo prie lango ir pamatė, kad P. B. paėmęs už pečių pastūmė S. P., kuri nukrito ant žemės. Iš jos buto per langą matosi, nors ji gyvena penktame aukšte, tačiau aikštelė yra apšviesta. Matė, kad po to S. P. atsikėlė nuo žemės. Ant P. B. veido sužalojimų nematė. Nematė, kad jis daužytų S. P. telefoną. Nematė, kad P. B. atžvilgiu kas nors naudotų smurtą. K. D. visą laiką sėdėjo mašinoje, o ji nuėjo į namus. S. P. pasakojo, kad P. B. sudaužė telefoną, nes pastaroji norėjo paskambinti į policiją. Pasakojo, kad iš S. P. atėmė telefoną ir metė į žemę. Matė, kad pareigūnai vaikščiojo, fotografavo telefoną, S. P. automobilio langą. Neneigia, kad tą vakarą vartojo alkoholį. Pagarsinus liudytojos apklausos ir papildomos apklausos protokolus (t. 1., b. l. 105-106, 111-112), patvirtino šiuos savo parodymus ir papildomai paaiškino, jog per langą pamatė, kad P. B. sugrįžo ir pastūmė už pečių su rankomis S. P., kuri nuvirto ant žemės. Pati matė, kad P. B. pastūmė S. P., niekas jos neprašė taip sakyti. S. P. pati nenugriuvo ant žemės, jai turėjo būti skaudu. Tvirtina, kad S. P. automobilis buvo sugadintas metaliniu laužtuvu. Matė, kad P. B. laužtuvą turėjo rankoje, o paskui nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Po pastūmimo S. P. nukrito ant užpakalio. S. P. su P. B. užeidavo vis už namo kampo ir mano, kad jie aiškinosi santykius. P. B. po įvykio su K. D. išvyko iš įvykio vietos ir gal po 10-15 minučių vėl sugrįžo su automobiliu. Pirmos apklausos metu nesakė, kad per langą matė, jog P. B. pastūmė S. P., nes nemanė, kad apklausos metu reikia pasakoti tai, ką matė per langą.
Liudytoja I. G. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2020 m. vasario 5 d., prieš 23 val., grįžo į namus iš (duomenys neskelbtini). Jas parvežė nepažįstamas vaikinas vardu K.. Nespėjus įvažiuoti į kiemą, prie automobilio atėjo P. B., kuris atidarė S. dureles, įlindo į automobilio saloną, sudavė K. į veidą, trankė automobilio saloną, trenkė į K. automobilio priekinį stiklą, po to trenkė į S. automobilio galinį stiklą. Priėjusi prie P., jį ramino. Paskambino S., pasakė kas įvyko. Tada išėjo į lauką S., o ji nuėjo į namus. Namuose per langą matė, kaip P. pastūmė S. ir ši nuvirto ant žemės (t. 1, b. l. 105-106, 111-112).
Liudytojas T. R., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėju parodė, jog 2020 m. vasario 5 d. buvo gautas pranešimas, kad konfliktuoja asmenys, kad pranešėjas yra įvykio vietoje. Nuvykus į įvykio vietą, kuris buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo rasti kaltinamasis, nukentėjusioji, dar buvo kitas asmuo. Stovėjo vienas automobilis, o vėliau apžiūrėjus aikštelę, dar buvo rastas ir antras automobilis, kuris buvo apgadintas. Vienas automobilis buvo „Audi A6“ markės, kurio priekinis stiklas ir automatinių bėgių perjungimo svirtis buvo sugadinti. Kito automobilio „Nissan Primera“, kuris priklausė nukentėjusiajai, buvo apgadintas galinis stiklas. Lygtai telefonas dar buvo. Nukentėjusioji su kitu asmeniu – automobilio „Audi A6“ savininku paaiškino, kad jie grįžo į aikštelę, sustojo su automobiliu ir iš karto juos užpuolė kaltinamasis, pradaręs automobilio dureles smūgiavo vairuotojui, o po to tyčia trenkė į priekinį automobilio stiklą, jį sugadino, o paskui trenkė į automobilio pavarų svirtį ir ją sugadino. Pribėgęs prie kito automobilio, trenkė į jį ir išdaužė automobilio „Nissan Primera“ galinį stiklą. Apsistumdė ir nukentėjusioji S. P. buvo pagriuvus, kaip pati teigė. Tą kartą S. P. buvo nustatytas girtumas, o kaltinamasis buvo blaivus. Ant kaltinamojo matėsi sužalojimai – kirstinė žaizda veido srityje, o nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi ir nepasakys, ar matėsi jai akivaizdūs sužalojimai, ar ne. Įvykio vietoje padarė nuotraukas. Iš nuotraukų matosi, kad minėtoje gatvėje yra kiemo apšvietimo stulpai ir kiemas yra apšviestas. Dar pastoviai degė automobilio „Audi A6“ šviesos. Buvo gana šviesu. Buvo ieškoma daikto, kuriuo galėjo būti sugadinti automobiliai, apžiūrėta įvykio vieta, aplinkui esantys automobiliai, tačiau jokio daikto, kurį galima panaudoti turto sugadinimui, nebuvo rasta. Kaltinamojo rankos nebuvo kruvinos. Telefoną pati nukentėjusioji pasiėmė nuo žemės, jis buvo sudaužytas, tačiau iš nukentėjusiosios nėjo suprasti aplinkybių. Į priėmimo skyrių su greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvyko kaltinamasis ir „Audi A6“ vairuotojas. Įvykio vietoje pats kaltinamasis prisipažino, kad jis išdaužė automobilių langus. Jis apklausė automobilio „Audi A6“ vairuotoją, kuris paaiškino, kad parvažiavo ne tik su nukentėjusiąja, bet ir su jos drauge, tačiau įvykio vietoje nukentėjusiosios draugės nematė.
Liudytoja S. D., dirbanti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja parodė, jog yra mačiusi kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, nes atliko vieną ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamuoju buvo P. B.. Ji atliko ir liudytojos S. G. apklausą. Antrą kartą į apklausą liudytojos S. G. nekvietė. Buvo tokia situacija, kad papildomai apklausinėjant nukentėjusiąją S. P., po pastarosios apklausos, jau pasirašinėjant dokumentus, S. P. pasakė, kad viena jos draugė matė visą tą įvykį, kaip įtariamasis ją pastūmė, tačiau draugė nenori niekur kištis. S. P. jai tos draugės pavardės nenurodė. Ji nukentėjusiajai pasakė, kad jeigu su ta drauge pakalbės ir toji sutiktų liudyti, tai tegul ateina pas ją į apklausą. Kažkur po pusės valandos pas ją atėjo liudytoja S. G.. Tada atliko jos papildomą apklausą ir klausė, ką papildomai turi parodyti, tą ir užrašė. Nukentėjusioji pateikė telefoną, kurį apžiūrėjo. Nepamena, bet lyg po pirmos apklausos nukentėjusioji pateikė telefoną. Dabar neatsimena, ar S. G. patvirtino, ar nepatvirtino apie metalinį strypą ar laužtuvą. Viskas yra užrašyta. S. P. nebuvo atėjusi ir neprašė atsiimti pareiškimą. Lyg ji skambino ir sakė, kad jai atlygino žalą, kad neturi pretenzijų, bet byla tuo metu jau buvo išsiųsta į teismą, buvo po pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Privačiai nukentėjusiajai neskambino, skambino iš darbo telefono darbo reikalais. Pareiškimo atsiimti negalima ir to dalyko nukentėjusiajai nesiūlė.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi du sudaužyti automobiliai. Automobilis „Audi A6“ su prancūziškais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), kurio priekinės durelės praviros. Apžiūrint automobilio saloną matosi apgadinta bėgių perjungimo svirtis, apžiūrint automobilio priekį, priekiniame lango stikle dešinėje pusėje matosi dvi įdaužimo vietos, dėl kurių priekinis stiklas yra suskaldytas. Už „Audi A6“ automobilio apie 10 metrų atstumu stovi automobilis „Nissan Primera“, valst. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinis stiklas yra sutrūkinėjęs, o dešinėje pusėje matosi daužimo žymė, į automobilio saloną subirę lango stiklai (t. 1, b. l. 18).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad S. P. pateikė sudaužytą savo telefoną „Samsung Galaxy“ (t. 1, b. l. 56).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas S. P. pateiktas telefonas „Samsung Galaxy“. Telefono korpusas sulankstytas, priekinis stiklas sudaužytas. Po apžiūros telefonas grąžintas S. P. (t. 1, b. l. 59).
Valstybės įmonės Regitra duomenimis nustatyta, kad automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra S. P. nuo 2019 m. balandžio 10 d. (t. 1, b. l. 84).
?? PVM sąskaitomis-faktūromis nustatyta, kad automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio stiklo pakeitimas S. P. kainavo 150 eurų (t. 1, b. l. 86, 87).
?? Kasos kvitu nustatyta, kad telefonas „Samsung Galaxy“ buvo pirktas 2018 m. gruodžio 22 d. Klaipėdoje, jo kaina 229 eurai (t. 1, b. l. 88).
Specialisto išvada Nr. G 321/2020 (03) nustatyta, jog P. B. buvo padaryta: muštinė žaizda veido kairėje, odos nubrozdinimai veide, abiejose kojose, poodinės kraujosruvos veide, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų poveikyje. P. B. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1., b. l. 152-153).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, jog perklausius garso įrašą, girdėti, kad 2020 m. vasario 5 d., 22.50 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skambina kaltinamasis P. B. (nurodo savo vardą, pavardę) ir praneša, kad reikia policijos į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tiesiog ir pats susimušė, ir girta moteris užsipuolė ir praskėlė galvą, tiesiog buvo nesusipratimas, vienas kitam prasiskėlė galvas ir dar nukentėjo nekaltas vyras. Pranešėjas susimušė su vyru ir moteris užpuolė jį tuo pačiu. Į klausimą, ar reikia greitosios medicinos pagalbos, girdisi įraše moters balsas, kuris sako, kad reikia greitosios medicinos pagalbos, nes gali reikėti siūti žaizdą. Operatoriui paaiškina, kad šalia yra ta girta moteris, kuri puolė (t. 2., b. l. 106,107).
UAB „Singatel“ pateikta pažyma nustatyta, kad telefono Samsung Galaxy A6 Plus vertė 2020 m. vasario 5 d., AB Telia salonuose buvo 199 Eur su PVM (t. 2, b. l. 117).
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).
Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą ir juos ištyręs teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis P. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Pripažino tik tai, kad kumščiu išdaužė nukentėjusiosios S. P. automobilio „Nissan Primera“ galinį lango stiklą. Paaiškino, jog 2020 m. vasario 5 d., laukė nukentėjusiosios parvažiuojant į savo namus pastarosios daugiabučio kiemo aikštelėje. Kai pamatė, kad nukentėjusiąją ir jos draugę I. G. į namus parvežė nepažįstamas vaikinas, jis susinervino ir S. P. išlipus ir nuėjus į namus, jis įlipo į automobilį ir iš pykčio sužalojo liudytoją K. D., palenkė automobilio pavarų įjungimo svirtį ir eidamas link savo mašinos, K. D. mašinai ranka įskėlė stiklą ir ranka išdaužė S. P. mašinos stiklą. Po ko sėdęs į savo automobilį, pravažiavo pro K. D. mašiną ir savo mašiną pasistatė už galo bei paskambino policijai 112 numeriu, nes buvo kaltas prieš K. D.. Bekalbant 112 numeriu, į kiemą atėjo S. P. ir pamačiusi išdaužtą automobilio stiklą, puolė jį. Iš telefono S. P. jam trenkė į galvą, telefonas nukrito ant žemės ir skilo jo ekranas. S. P. pasiėmė telefoną. S. P. dar jį išvadino negražiais žodžiais ir dar kartą trenkusi, pabėgo. S. P. dar jį suspardė tą vakarą. Nurodė, jog S. P. buvo su aukštakulniais batais, išgėrusi, plūdosi įvairiais žodžiais, ji ar virto, ar alpo, vėl stojosi. Atvykusi policija nustatė neblaivumus, o jį greitoji pagalba išvežė ir susiuvo žaizdą. Teigia, jog neturėjo strypo ar laužtuvo automobilyje. Nežino, ką I. G. matė per langą, nes tuomet turėjo matyti, kad jį daužo, o jis ginasi nuo S. P.. Pripažino, kad teismo išvakarėse skambino S. P., tačiau jos nemokė, ką sakyti teisme. Nukentėjusioji pati pasakė, kad nebenori teismų, nori, kad viskas gražiai baigtųsi pačios iniciatyva. Šiuos kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina jo į bylą pateikta specialisto išvada Nr. G 321/2020 (03).
Nukentėjusiosios S. P. parodymai keitėsi viso teisiamojo posėdžio metu. Apklausta teisiamojo posėdžio metu iš visų proceso dalyvių pirma, dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo paaiškino, jog vykusio konflikto momentu jai taip atrodė, kad kaltinamasis P. B. ją tyčia stūmė, buvo strese, neblaivi, nelabai atsiminė. Po ko, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 44-45, 80-81), kurių metu ji buvo nurodžiusi, kad kaltinamasis P. B. ją pastūmė ir dėl to ji griuvo ir susitrenkė dešinę ranką ir koją, nukentėjusioji parodė, jog tvirtina, kad taip pasakė, tačiau nebenori teismų, nėra tikra, ar ją P. B. pastūmė, ar pati galėjo nugriūti, nes buvo šoke, 100 procentų neatsimena. Išklausiusi kaltinamojo P. B. ir liudytojos I. G. parodymus, nukentėjusioji pageidavo papildomai duoti parodymus. Šių parodymų metu nukentėjusioji vėl teigė, kad P. B. ją stūmė už pečių ir ji nugriuvo, ir su dešine ranka atsirėmė. Taipogi, parodė, jog teismo išvakarėse P. B. jai skambino ir sakė, kad stūmimo negali būti, jai liepė taip nesakyti, sakė, kad jeigu ji neprisiims kaltės, buvo grasinimai. P. B. jai liepė sakyti, kad pati nuvirto ir dar jį sumušė. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvada Nr. G 336/2020(03) ir liudytojos I. G. parodymai.
Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, keitėsi viso teisiamojo posėdžio metu, priklausomai nuo teisiamojo posėdžio metu apklausiamų proceso dalyvių parodymų. Nukentėjusioji teigė, jog jai kaltinamasis teismo išvakarėse skambino ir grasino sakyti, kad pati nugriuvo ir susižalojo. Tačiau vykusio teisiamojo posėdžio metu įvertino nukentėjusiosios elgesį, todėl teismas mano, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusioji kaltinamojo grasinimų, jeigu tokie buvo išsakyti, bijo. Be to, kaltinamasis P. B. ir toliau padeda S. P. materialiai, taigi, jie susitinka ir bendrauja, todėl teigti, kad nukentėjusioji bijo kaltinamojo P. B. ir kad jos atžvilgiu buvo daromas poveikis, teismas neturi pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl poveikio nukentėjusiajai darymo.
Esminis momentas, keliantis teismui abejones dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo yra tai, kad įvykio metu kaltinamasis P. B. taip pat buvo sužalotas. Į bylą pateikta specialisto išvada Nr. G 321/2020 (03), kurioje P. B. konstatuoti sužalojimai - muštinė žaizda veido kairėje, odos nubrozdinimai veide, abiejose kojose, poodinės kraujosruvos veide, kairėje blauzdoje. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų poveikyje (t. 1., b. l. 152-153). Kaltinamasis P. B. nurodė, jog jį telefonu sužalojo nukentėjusioji S. P.. Nukentėjusioji šią aplinkybę neigia. Išreiškė nuomonę, kad P. B. galėjo pats sau įsitrenkti su strypu. Tačiau iš pradžių nurodė, kad lauke buvo tamsu ir negali pasakyti, ar P. B. tą vakarą buvo sužalotas, kažkas lyg buvo. Po to patvirtino, kad matė, jog P. B. buvo su praskelta galva, jam bėgo kraujas. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri suteikė pagalbą ir nukentėjusiajai, ir kaltinamajam. Teisiamojo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, jog kaltinamasis P. B. taip pat parašė pareiškimą dėl jo sužalojimo policijai, dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris, kaip nurodė prokuroras, nėra baigtas. Tačiau paskutinio teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad tyrimas buvo nutrauktas, pirmosios instancijos teismas atnaujino tyrimą ir šiuo metu aukštesnės instancijos teisme sprendžiamas skundas dėl šio tyrimo atnaujinimo.
Nukentėjusiosios parodymus papildomos apklausos metu patvirtino liudytoja I. G., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus. Pirmos apklausos metu ji nenurodė, kad matė, jog P. B. pastūmė nukentėjusiąją ir dėl to pastaroji nugriuvo. Papildomos apklausos metu jau šią aplinkybę patvirtino. Paaiškino, jog pirmos apklausos nepapasakojo, kad matė, kaip kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nes nemanė, kad reikia pasakoti tai, ką matė pro langą. Tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad yra tikra, jog matė, kaip P. B. suėmė už pečių nukentėjusiąją ir ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant sėdmens. Teismas šiuos liudytojos parodymus vertina nevienareikšmiškai, atsižvelgia į tai, kad liudytoja yra artima nukentėjusiosios draugė. Nors tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja teigia, kad aikštelė buvo apšviesta, tačiau teismas atsižvelgia į kitas byloje nustatytas aplinkybes, jog buvo naktis, apie 23 val. vakaro, žiemos metas, kaip kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, liudytoja matė pro savo penktame aukšte esantį langą, buvo neblaivi. Be to, nukentėjusioji pasisakydama dėl to, ar matė, kad kaltinamasis buvo sužalotas, pati teigė, jog buvo tamsu, o liudytoja I. G. teigė iš viso nemačiusi, kad kaltinamasis P. B. būtų sužalotas. Todėl teismas liudytojos I. G. parodymus negali vertinti kaip patikimus. Be to, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar liudytoja pasakoja visas aplinkybes ir dėl to, kad liudytoja I. G. matė tik, kaip P. B. pastūmė nukentėjusiąją, o daugiau nieko nematė, nors, pasak nukentėjusiosios, P. B. ištraukė telefoną iš jos rankų, metė į žemę ir tuomet ją pastūmė. Tačiau liudytoja I. G. teigė telefono sudaužymo nemačiusi, nors viskas vyko galimai vos ne vienu metu. Taipogi, teismui kelia abejonių ir liudytojos S. G. papildomos apklausos parodymai, kurių metu ji nurodė, kad mačiusi, kaip kaltinamasis P. B. pastūmė nukentėjusiąją. Ši apklausa atsirado, kaip nurodė liudytoja apklausta tyrimą atlikusi pareigūnė S. D. po to, kai liudytoja S. G. jau buvo apklausta ir nukentėjusioji pareigūnei pasakiusi, kad yra liudytoja, kuri gali patvirtinti jos pastūmimo aplinkybes. Ta liudytoja kaip paaiškėjo buvo S. G.. Pastaroji teigė, kad pirmos apklausos metu nenurodė, jog matė, kad kaltinamasis P. B. pastūmė nukentėjusiąją, nes nežinojo, kad reikia pasakoti, ką matai langą. Tuo tarpu liudytoja S. D. parodė, jog S. G. jai paaiškino, kad nenori kištis į asmeninius P. B. ir S. P. santykius, todėl nepasakojo. Taigi, šie liudytojos S. G. parodymai kelia teismui pagrįstų abejonių, kadangi aplinkybė, jog liudytoja matė, kaip P. B. pastūmė nukentėjusiąją atsirado jau po pirmos apklausos ir papildoma apklausa buvo atlikta jau tarpininkaujant nukentėjusiajai. Todėl teismas šią liudytojos patvirtintą aplinkybę vertina kritiškai.
Apibendrindamas aukščiau ištirtus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad akivaizdu, kad tarp kaltinamojo P. B. ir nukentėjusiosios vyksta asmeniniai konfliktai dėl tarpusavio santykių, kurie šiuo atveju transformavosi į šią baudžiamąją bylą. Atsižvelgdamas į visas šias aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamojo atžvilgiu minėtą vakarą buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau nenustatyta, kas sužalojo kaltinamąjį. Visos šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą abejoti ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Esant sužalojimams tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, kurie yra vienodo – nežymaus sveikatos sutrikdymo mąsto, teismui kyla abejonių, ar nukentėjusioji šioje byloje sakė visą tiesą ir negali būti atmetama tokia galimybė, atsižvelgiant į tai, kad tą vakarą nukentėjusioji buvo neblaivi, nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, jog vykusio konflikto metu, nukentėjusioji galėjo ir pati nugriūti, ir susižaloti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šioje byloje kitų įrodymų, kuriuos būtų galima patikrinti ir kurie patvirtintų, kad P. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nėra. Teismas išnaudojo visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinko neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime P. B. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją S. P.. Vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, abejonės turi būti aiškinamos P. B. naudai, todėl darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų dėl P. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).
Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544/2005, 2K-455/2014).
Dėl aukščiau aptartų priežasčių, darytina išvada, jog P. B. turi būti išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nukentėjusiajai S. P. priklausančio turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį
Kaltinamajam P. B. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, jog 2020 m. vasario 5 d., apie 22 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučio namo kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą trenkė į kieme stovinčio S. P. priklausančio automobilio Nissan Primera, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, dėl ko stiklas išdužo, padarydamas nukentėjusiajai S. P. 150 eurų turtinę žalą, po to, paėmęs iš S. P. 229 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A6 Plus, trenkė telefoną į žemę, taip jį sudaužė, priėjęs prie S. P. tyčia ją pastūmė, dėl ko pastaroji nuvirto ant žemės ir taip ją sužalojo, tokiais savo veiksmais S. P. padarė bendrą 379 eurų turtinę žalą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bylos nagrinėjimo metu buvo iškilęs klausimas dėl S. P. priklausančio mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A6 Plus turto vertės, kuri kaltinime buvo nurodyta, kad yra 229 eurai. Tačiau iš byloje pateikto UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kasos kvito (t. 1, b. l. 88) matyti, kad telefonas įsigytas 2018 m. gruodžio 22 d. už 229 eurus, kuri nurodyta ir kaltinime. Įvykis, kurio metu buvo sugadintas mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy A6 Plus, įvyko 2020 m. vasario 5 d., taigi, telefonas buvo naudojamas daugiau negu metus. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė UAB „Singatel“ pažymą, iš kurios matyti, kad telefono Samsung Galaxy A6 Plus vertė 2020 m. vasario 5 d., AB Telia salonuose buvo 199 Eur su PVM (t. 2, b. l. 117). Tuo tarpu kaltinamojo atstovas advokato padėjėjas M. I. teismui pateikė UAB „Mobili šalis“ pažymą su priedais (t. 2, b. l. 132-145), iš kurios matyti, jog gynėjas prašė nustatyti telefono vertę kreipimosi į bendrovę dieną – 2020 m. liepos 23 d., todėl teismas šia pažyma nesivadovauja, kadangi telefonas buvo sudaužytas 2020 m. vasario 5 d.
Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Šioje byloje turto vertė buvo nustatyta pagal nukentėjusiosios pateiktus duomenis, kaltinamasis neprieštaravo dėl tokios vertės, padarytą žalą atlygino ir tik teismui pareikalavus nustatyti realią mobiliojo ryšio telefono vertę žalos padarymo metu, buvo pateikti duomenys. Teismas mano, kad realiausiai rinkos kainos S. P. priklausančio mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A6 Plus vertė yra pateikta UAB „Singatel“ pažymoje, todėl teismas konstatuoja, kad telefono Samsung Galaxy A6 Plus vertė 2020 m. vasario 5 d. buvo 199 Eur su PVM, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslinamas nurodant mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy A6 Plus vertę 199 Eur, atitinkamai tikslinant bendrą S. P. padarytos turtinės žalos dydį, jog viso padaryta 349 Eur žala. Tai kaltinimo esmės nekeičia.
Kaltinamajame akte, aprašant P. B. pareikštą kaltinimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo nurodyta, jog kaltnamasis kumščiu trenkė į nukentėjusiajai S. P. priklausančio automobilio „Nissan Primera“ galinį stiklą, dėl ko stiklas išdužo. Nors kaltinamasis P. B. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad trenkė kumščiu, tačiau bylos nagrinėjimo metu liudytoja I. G. parodė, jog stiklas buvo išdaužtas metaliniu strypu ar laužtuvu. Prokuroras prašė teismo šį netikslumą kaltinime patikslinti, nurodant kad buvo išdaužta metaliniu strypu. Atsižvelgiant į minėtos liudytojos parodymus, darant prielaidą, jog kumščiu galimai neįmanoma išdaužti automobilio stiklo, be to, kaltinamojo P. B. pateiktoje specialisto išvadoje neužfiksuotas nei vienos kaltinamojo rankų plaštakos sužalojimas, liudytojas policijos pareigūnas T. R. taip pat patvirtino, jog kaltinamojo rankos nebuvo kruvinos, kas, be abejonės, jeigu tikėti kaltinamojo parodymais, jog smūgis buvo suduotas kumščiu, turėjo būti nustatyta, todėl kaltinimas tikslinimas, kaltinime nurodant, kad kaltinamasis <...> tyčia daiktu, panašiu į metalinį strypą, vieną kartą trenkė į kieme stovinčio S. P. priklausančio automobilio „Nissan Primera“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, dėl ko stiklas išdužo <... Šis kaltinimo netikslumo ištaisymas nekeičia kaltinimo esmės.
Nukentėjusioji S. P. dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A6 Plus“ sugadinimo parodė, jog jai nusileidus iš savo namų, prie laiptinės ją pasitiko kaltinamasis P. B.. Nukentėjusioji rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A6 Plus“ ir sakė, kad kvies policiją. Tuomet P. B. griebė iš rankų telefoną ir trenkė pastarąjį ant žemės, dėl ko šis sudužo. Kaltinamasis P. B. parodė, jog policiją jis jau buvo iškvietęs, kai nukentėjusioji grįžo iš savo namų. Pamačiusi sugadintą automobilį, nukentėjusioji susinervino ir pati iš telefono trenkė kaltinamajam į galvą, telefonas nukrito ant žemės ir skilo jo ekranas. Minėtoje situacijoje jokie kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų. Liudytojai K. D. ir I. G. telefono sugadinimo aplinkybių nematė. Tuo tarpu kaltinamojo P. B. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 321/2020 (03) konstatuota, jog kaltinamajam buvo padaryta muštinė žaizda veido kairėje ir kiti sužalojimai ir kad šis sužalojimas padarytas kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų poveikyje. Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimas ir jo padarymo būdas, teismo nuomone, galimai sutampa su kaltinamojo P. B. parodymais, todėl teismas linkęs abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, kurių nepatvirtina jokie kiti baudžiamoje byloje esantys duomenys ir daro išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis P. B. sudaužė nukentėjusiajai S. P. priklausantį 199 Eur mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A6 Plus“ telefoną, todėl kaltinamasis šioje dalyje išteisintinas.
Kaltinamasis P. B. dėl nukentėjusiajai S. P. priklausančio automobilio „Nissan Primera“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) galinio stiklo 150 Eur vertės sugadinimo kaltu prisipažino, tik teigė, kad kumščiu, o ne metaliniu strypu išdaužė stiklą. Tačiau kaip teismas jau minėjo pasisakydamas dėl kaltinimo tikslinimo, teismas mano, kad įrodyta, jog automobilio galinis stiklas buvo išdaužtas daiktu, panašiu į metalinį strypą.
BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Pažymėtina, kad atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyta ir šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje, kuris nustato administracinę atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Taigi šiuo aspektu esminis požymis, leidžiantis atriboti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę – žalos (sunaikinto ar sugadinto turto vertės) dydis, o būtent, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytomis turto vertės išaiškinimo nuostatomis, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra daugiau nei 5 MGL dydžio, atsakomybė pagal 187 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, svetimą turtą, ir atitinkamai, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL (t. y. bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) sumos, už tai numatyta administracinė atsakomybė.
Tokiu būdu, kaltinamąjį P. B. išteisinus dėl nukentėjusiajai S. P. priklausančio 199 Eur vertės mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A6 Plus“ sugadinimo, konstatuojama, jog kaltinamasis sugadino nukentėjusiajai S. P. priklausančio automobilio „Nissan Primera“ galinį stiklą 150 Eur vertės. Kadangi baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, jei sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL (150 Eur), o šiuo atveju sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL, todėl kaltinamasis P. B. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 592 straipsnio 4 dalimi nuosprendžio kopija kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduotina įgaliotai institucijai – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 1, b. l. 127-128).
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,37 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 94-97).
Nukentėjusioji S. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 379 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 85-88).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 50,37 Eur ir nukentėjusiosios S. P. 379 Eur vertės pareikšti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti paliekami nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi kaltinamasis P. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, išteisinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 50,37 Eur civilinį ieškinį ir nukentėjusiosios S. P. 379 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtais.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžio kopiją kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduoti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, teisenai P. B. atžvilgiu pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.
Du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.