Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos IBA CHEMOLAK prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Slovakijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Latlita“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. balandžio 30 d. gautas pareiškėjos IBA CHEMOLAK prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Slovakijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą (toliau – Arbitražo teismo sprendimas) arbitražo byloje Nr. RSP M 7/2020, kuriuo pareiškėjai IBA CHEMOLAK iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Latlita“ priteista 141 570,11 Eur skolos, 9 proc. dydžio metinės palūkanos, 40 Eur vienkartinės kompensacijos už ieškinio pateikimo išlaidas, 16 686,61 Eur su PVM arbitražo išlaidų kompensacijos bei 3 436,94 Eur su PVM advokato išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato Niujorko konvencija (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

5. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pan.

6. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas.

7. Nagrinėjamu atveju UAB „Nailtex“, prašydama nepripažinti Arbitražo teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo, atsiliepime remiasi Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu pagrindu.

8. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punktą užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų.

9. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną, buvo apsunkintos suinteresuoto asmens atstovo galimybės atvykti į Slovakijos Respubliką ir dalyvauti bylos nagrinėjime bei pateikti paaiškinimus. Tokiems suinteresuoto asmens argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti.

10. Visų pirma pažymėtina, kad minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo uždraustas sienos kirtimas tik dalyje pasienio postų, taip pat buvo apribotas valstybės sienos kirtimas dalyje pasienio postų, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus nutarimo 2.1.2 punkte nurodytas išimti, tarp kurių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad suinteresuoto asmens atstovas dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino negalėjo atvykti į bylos nagrinėjimą.

11. Antra, suinteresuotas asmuo neginčija, kad jis buvo tinkamai informuotas apie arbitražo procesą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad siuntė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų galima pripažinti, jog priešinga arbitražo šalis turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, užtenka nustatyti, jog ji nors vieną kartą buvo tinkamai informuota apie arbitražo procesą, be to, tinkamas informavimas laiko prasme turi būti atliktas tokiu arbitražo proceso metu, kai priešinga šalis dar gali turėti galimybę pateikti savo paaiškinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-79/2012).

12. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie arbitražo procesą, nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo neturėjo galimybių pateikti paaiškinimų. Be to, suinteresuotas asmuo nenurodo jokių argumentų, kad negalėjo raštu pateikti atsiliepimo ar paaiškinimų arbitražo teismui iki bylos nagrinėjimo.

13. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad teikė teismui prašymą atidėti ginčo nagrinėjimą, siekdamas sudaryti taikos sutartį ir dėl jos sąlygų derėtis su pareiškėja, tačiau Slovakijos prekybos ir pramonės arbitražas į šį suinteresuoto asmens pasiūlymą neatsižvelgė, priėmė sprendimą neįvertinęs galimybės sudaryti taikos sutartį. Tačiau suinteresuotas asmuo nenurodė jokių argumentų, kad iki ginčo nagrinėjimo arbitražo teisme neturėjo galimybės derėtis dėl taikaus susitarimo su pareiškėja. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad išieškotojas ir skolininkas taikos sutartį gali sudaryti ir vykdymo procese (CPK 595 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo buvo užkirstas kelias šalims kilusį ginčą išspręsti taikiai.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Latlita“ buvo tinkamai pranešta tiek apie arbitražo bylos nagrinėjimą, suinteresuotas asmuo turėjo galimybę pateikti prieštaravimus ar kitus paaiškinimus, o tai, kad šia teise UAB „Latlita“ nepasinaudojo, nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti Arbitražo teismo sprendimą Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punkto pagrindu.

15. Suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju neįrodinėja kitų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, todėl teismas tikrina, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

16. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje tokių aplinkybių nenustatė.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į arbitražo teismą dėl prievolių pagal šalių sudarytą sutartį netinkamo vykdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks tarp šalių kilęs ginčas gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.

18. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kasacinio teismo atlikta užsienio valstybių teismų praktikos, aiškinant Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintos viešosios tvarkos sampratą, analizė patvirtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir užsienio teismų praktika šiuo klausimu iš esmės sutampa ir lemia itin siaurą tarptautinės viešosios tvarkos išlygos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, Arbitražo teismo sprendimo turinį, ir byloje nesant jokios informacijos apie akivaizdžius tarptautinei viešajai tvarkai prieštaraujančius šalių veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad, pripažinus Arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka.

21. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, jog arbitražo sprendimas yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

22. Patenkinus prašymą pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje Slovakijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad pareiškėja patyrė 1 852,38 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, todėl šios išlaidos pareiškėjos naudai priteistinos iš suinteresuoto asmens UAB „Latlita“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Slovakijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. RSP M 7/2020, kuriuo pareiškėjai IBA CHEMOLAK iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Latlita“ priteista 141 570,11 Eur skolos, 9 proc. dydžio metinės palūkanos, 40 Eur vienkartinės kompensacijos už ieškinio pateikimo išlaidas, 16 686,61 Eur su PVM arbitražo išlaidų kompensacijos bei 3 436,94 Eur su PVM advokato išlaidų.

Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Latlita“ pareiškėjai IBA CHEMOLAK 1 852,38 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus, 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.