Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-920-796/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-24
Bylos Nr.: e2A-920-796/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: Akademinės
Atsakovas: D. J., I. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-920-796/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01761-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.6.1.1.; 2.6.2.2; 2.3.2.7; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Akademinės kredito unijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Akademinės kredito unijos ieškinį atsakovams D. J. ir I. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Dairesta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Akademinė kredito unija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. J. 34 279,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo, o atsakovui neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų skolai sumokėti, – priteisti subsidiariai iš atsakovės I. J. 34 279,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Akademinė kredito unija 2014 m. vasario 28 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Dairesta“ sudarė paskolos sutartį Nr. 14-0046 (toliau – ir Paskolos sutartis) su vėlesniais pakeitimais dėl 180 000 Lt (52 131,60 Eur) kredito suteikimo su kintama palūkanų norma, paskolą grąžinant iki 2019 m. vasario 10 d. Ieškovė trečiajam asmeniui kreditą išmokėjo ir perdavė trečiojo asmens nuosavybėn, t. y. tinkamai įvykdė savo prievolę. Trečiojo asmens tinkamas sutartinių įsipareigojimų įvykdymas pagal Paskolos sutartį buvo užtikrintas 11,86 ha žemės sklypo, 70,96 kv. m gyvenamojo namo, kiemo rūsio, viralinės, ūkinių pastatų ir kiemo statinių įkeitimu; taip pat atsakovo D. J. 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartimi Nr. 22279-LS-01 (toliau – ir Laidavimo sutartis), kuria jis laidavo už Paskolos sutarties tinkamą įvykdymą ir įsipareigojo atsakyti kreditorei solidariai visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys kreditorei visų ar dalies prievolių pagal Paskolos sutartį. Ieškovė nurodė, kad minėtą Laidavimo sutartį kaip atsakovo sutuoktinė pasirašė ir atsakovė, t. y. ji davė rašytinį sutikimą sudaryti Laidavimo sutartį ir ją pasirašė, jai išaiškintos visos tokio sutikimo davimo pasekmės, ji dėl to neprieštaravo, todėl yra atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. liepos 27 d., trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla. Ieškovė trečiojo asmens bankroto byloje buvo pareiškusi kreditinius reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad, pardavus bankroto byloje varžytynėse ieškovės naudai įkeistą turtą, bankroto administratorius, padengęs patvirtintas bankroto administravimo išlaidas, ieškovei pervedė trečiojo asmens skolai padengti 184,50 Eur sumą. Kito įkeisto (taip pat ir neįkeisto) trečiojo asmens turto nėra, pardavus įkeistą trečiojo asmens turtą ir padengus dalį trečiojo asmens skolos liko nepadengta 34 279,47 Eur. Kadangi atsakovas (laiduotojas) yra solidarusis skolininkas, o atsakovė – subsidiarioji skolininkė ir skola ieškovei nėra grąžinta, ieškovė teikia ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. J. ieškovei 34 279,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d., iki prievolės visiško įvykdymo ir 1 489 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino, kad 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279-LS-01 sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento; priteisė iš ieškovės atsakovei I. J. 970 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Atsižvelgęs į tai, kad laidavimo sutartimi Nr. 22279-LS-01 atsakovas D. J. laidavo už 180 000 Lt sumą, o tai atitinka 52 131,60 Eur sumą, taip pat už palūkanų, delspinigių sumokėjimą, į tai, jog 2016 m. gegužės 18 d. susitarimu Nr. 22279/S/01 dėl paskolos sutarties refinansavimo sumažėjo palūkanų norma, sumažėjo kintama palūkanų dalis ir 2017 m. liepos 27 d. paskolos sutarties pakeitimu Nr. 22279/S/02 atidėtas pastoviųjų įmokų grafikas 6 mėnesių laikotarpiui, į tai, kad buvo padidinta kredito suma 21 950,14 Eur (tai sudaro 42 proc. kredito sumos), nurodant, jog bendra negrąžinto kredito suma 52 131,60 Eur, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad prievolė, už kurią laidavo atsakovas, iš esmės pasikeitė, ir CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu laikyti laidavimą pasibaigusiu.

3.2. Konstatuota, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog prievolę grąžinti skolą įvykdytų kitas solidarusis skolininkas pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymą iš atsakovo kaip solidariojo skolininko – laiduotojo, kuriam reikalavimas įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį pareikštas iki pagrindinio skolininko likvidavimo.

3.3. Padaryta išvada, kad atsakovė, duodama sutikimą, jog sutuoktinis sudarytų laidavimo sutartį, šia sutartimi nesiekė verslo tikslų, bet siekė išspręsti šeimos (suprantant ją plačiąja prasme, nes tai buvo sutuoktinio verslas, iš kurio buvo gaunamos pajamos) skolinių įsipareigojimų situaciją. Teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip duoti tokį sutikimą laidavimo sandoriui sudaryti, nes, kaip teisingai nurodė atsakovė, priešingu atveju kreditorius nebūtų suteikęs įmonei paskolos. Toks atsakovės, davusios sutikimą sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį, tikslas, teismo vertinimu, negalėtų būti priskirtas verslo tikslams. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje dėl atsakovės, davusios sutikimą sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį, sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, todėl turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

3.4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju iš laidavimo sutarties turinio matyti, jog atsakovei, davusiai sutikimą sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį, dėl pačios laidavimo sutarties apimties nebuvo išaiškintos pasekmės, todėl nėra pagrindo spręsti, jog verslininkas dorai, teisingai ir pagrįstai galėjo tikėtis, kad vartotojas būtų sutikęs duoti sutikimą kitam sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį, jeigu būtų buvusi išaiškinta sutikimą davusio sutuoktinio atsakomybė, t. y. jog atsakovė už prievolės nevykdymą turės atsakyti kaip solidarioji ar subsidiarioji skolininkė, nes, kaip nurodė ir ieškovės atstovas savo procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, toks sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Teismas padarė išvadą, kad 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279-LS-01 sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės I. J..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė Akademinė kredito unija prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį dėl 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279‑LS‑01 sąlygos „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisiant subsidiariai iš atsakovės I. J. 34 279,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo laidavimo sutartyje esančio atsakovės sutikimo sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį traktuoti kaip vartojimo sutarties, sudarytos būtent su atsakove, nes laidavimo sutartį sudarė atsakovas D. J., o ne atsakovė I. J.. Be to, pažymi, kad atsakovė yra pakankamą išsilavinimą turtintis asmuo, jos veiksmai turėjo būti vertinami pagal protingo asmens etaloną. Atsakovė pati nurodė, jog duodant sutuoktiniui sutikimą sudaryti laidavimo sutartį jai jokios prievartos ar spaudimo nebuvo daroma, taigi ji turėjo teisę ir neduoti tokio sutikimo arba esant bet kokių abejonių pasiteirauti dėl tokio sutikimo davimo pasekmių, tačiau taip nesielgė ir nesidomėjo savo teisių apsauga.

4.2. Teismas tokį sutikimą turėjo vertinti ne kaip vartojimo sutartį, bet kaip rašytinį sutikimą, dėl kurio turi būti taikomas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, laikoma bendra ir yra vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Teismas negalėjo tokio sutikimo pripažinti nesąžininga sąlyga, nes su atsakove nebuvo sudaryta jokia vartojimo sutartis, ji tik davė rašytinį sutikimą sutuoktiniui sudaryti laidavimo sutartį.

4.3. Teismas nepagrįstai laidavimo sutartį vertino kaip vartojimo, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktikos ir be pagrindo atsakovę I. J. pripažino vartotoja, o jos išreikštą sutikimą nesąžininga sąlyga. Teismas nevertino laidavimo sutarties tikslo ir paskirties, aplinkybių, dėl kurių ši sutartis buvo sudaryta, dėl to klaidingai kvalifikavo laidavimo sutartį kaip vartojimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog atsakovas laidavimo sutartį sudarė nesiekdamas savo valdomai (turimai) įmonei ekonominės naudos, o dėl kitų išimtinai asmeninių priežasčių.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovė nurodo, kad ji, būdama atsakovo sutuoktinė ir siekdama būti jam lojali, pasirašė laidavimo sutartyje vien dėl to, jog yra informuota apie atsakovo asmeninę prievolę, tačiau jos parašas laidavimo sutartyje nereiškia ir negali reikšti jos sutikimo – jos valios, kad kartu su sutuoktiniu yra subsidiariai atsakinga pagal laidavimo sutartį. Laiduotoju laidavimo sutartyje, kaip ir paskolos sutartyje, įvardytas tik atsakovas. Ieškovė suprato ir jai buvo savaime aišku, kad atsakovas prisiima asmeninę atsakomybę pagal laidavimo sutartį, apie ką ji buvo informuota pasirašytinai laidavimo sutartyje.

5.2. Atsakovės vertinimu, iš teksto turinio, ties kuriuo pasirašė I. J., nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė tokiu būdu išreiškė savo valią – davė sutikimą sutuoktiniui laiduoti, kaip tai nustato CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, prisiimdama bendrą prievolę pagal laidavimo sutartį. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė neprivalėjo atsakovei išaiškinti parašo laidavimo sutartyje teisinės reikšmės ir pasekmių.

5.3. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovei sutartys ir susitarimai, sukeliantys prievoles atsakovui, buvo siunčiami ar kad ji su jais buvo supažindinta. Dėl to atsakovės „sutikimas“ laiduoti pagal visas būsimas sutartis ir susitarimus negali būti vertinamas kaip jos valios išraiška, sukelianti pasekmes.

5.4. Teismas pagrįstai laidavimo sutartį dėl atsakovės kvalifikavo kaip vartojimo sutartį ir sutinka su visais teismo motyvais, išdėstytais teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas pakankamai išsamiai nurodė, kodėl laidavimo sutartį vertina kaip vartojimo sutartį. I. J. pasirašymas laidavimo sutartyje su prierašu pagrįstai teismo pripažintas nesąžiningu vartotojo aspektu. Atsakovė nurodo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta šeimos interesais.

5.5. Atsakovė nurodo, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas laidavimo sutartį kaip vartojimo sutartį, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, grindžiami atsakovo D. J. profesine veikla, tačiau laidavimo sutartyje pasirašė ir atsakovė I. J.. Atsakovės nesiejo jokie verslo santykiai, ji yra fizinis asmuo, laidavimo sutartyje įvardyta kaip „sutuoktinė“. Būtent dėl jos laidavimo sutartis buvo kvalifikuota kaip vartojimo sutartis, dėl to teismas pagrįstai nurodė laidavimo sąlygą, liečiančią I. J., kurios pagrindu ieškovė prašė priteisti skolą iš atsakovės, kaip iš subsidiariosios skolininkės, nesąžininga ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

5.6. Nurodo, kad I. J., net jei teismas nuspręstų, jog ji yra davusi sutikimą laiduoti sutuoktiniui, nėra atsakinga pagal visas tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytas sutartis, su kuriomis ji nebuvo supažindinta.

5.7. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas, atsakovės vertinimu, be pagrindo pažymėjo, jog laidavimas pagal grąžintą 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį refinansavus skolą nepasibaigė.

IV. Bylos proceso eiga

6. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo nutarta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279-LS-01 sąlygą „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei subsidiariai iš atsakovės I. J. 34 279,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei iš atsakovo D. J. ir atsakovės I. J. po 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės I. J. 1 069 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑199-701/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

8. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nustatytas terminas dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (paaiškinimus). Byloje gauti ir priimti ieškovės 2022 m. spalio 17 d. pateikti ir atsakovės 2022 m. spalio 21 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat aplinkybę, kad, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nustačius terminą dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (paaiškinimus), ieškovė (apeliantė) ir atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, juose išdėstė savo poziciją ir pateikė papildomus įrodymus, kurie priimti ir išsiųsti susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Faktinės aplinkybės

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė Akademinė kredito unija su trečiuoju asmeniu UAB „Dairesta“ 2014 m. vasario 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 14-00046, šia sutartimi ieškovė suteikė UAB „Dairesta“ 180 000 Lt (atitinka 52 131,60 Eur) paskolą, paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2019 m. vasario 10 d. Minėtoje paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas D. J. laidavimu pagal laidavimo sutartį Nr. 22279-LS-01; taip pat paskolos grąžinimas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu. Nustatyta, kad 2014 m. vasario 28 d. ieškovė Akademinė kredito unija su atsakovu D. J. sudarė laidavimo sutartį Nr. 22279-LS-01, ja atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei kaip solidariąją prievolę su paskolos gavėja UAB „Dairesta“ turintis bendraskolis, jeigu paskolos gavėja tinkamai neįvykdys prievolių pagal 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr. 14-00046. Laidavimo sutartyje kaip laiduotojas pasirašė D. J.. Laidavimo sutartyje atsakovė I. J. pasirašė kaip laiduotojo sutuoktinė. Prievolės pagal 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr. 14‑00046 įvykdymui užtikrinti UAB „Dairesta“ įkeitė jai priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais bei kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, paskolos suma iš esmės panaudota UAB „Dairesta“ įsigyti ieškovės naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 18 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dairesta“ sudarytas susitarimas Nr. 22279/S/01 prie 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. 14-00046 dėl paskolos sutarties pakeitimo. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dairesta“ sudarytas susitarimas Nr. 22279/S/02 prie 2014 m. vasario 28 d. paskolos Nr. 14‑00046 dėl paskolos sutarties pakeitimo.

12. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1870-657/2018 trečiajam asmeniui UAB „Dairesta“ iškelta bankroto byla. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad, bankroto byloje priverstinai pardavus įkeistus nekilnojamuosius daiktus už 24 200 Eur, bankroto administratorius, padengęs patvirtintas bankroto administravimo išlaidas, ieškovei pervedė 184,50 Eur sumą trečiojo asmens skolai dengti. Ieškovei liko nepadengta 34 279,47 Eur (34 463,97 Eur – 184,50 Eur) suma. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikto 2022 m. spalio 7 d. „Creditinfo“ išrašo duomenimis, trečiasis asmuo UAB „Dairesta“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2022 m. rugpjūčio 24 d.

13. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės I. J. ir atsakovo D. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Dairesta“ įsteigta 2007 m. sausio 8 d., steigėjai – G. Č. ir D. J.. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Dairesta“ vadovas (direktorius) nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. liepos 27 d. buvo atsakovas D. J.. VĮ Registrų centro 2022 m. spalio 14 d. duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo su istorija duomenimis, nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. D. J. buvo vienintelis UAB „Dairesta“ akcininkas, jam priklausė 100 proc. bendrovės akcijų; laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Dairesta“ akcininkais buvo D. J. (1 469 vnt. akcijų), M. D. (288 vnt. akcijų), V. P. (1 123 vnt. akcijų). Juridinių asmenų registro išrašų duomenimis, atsakovė I. J. niekada nebuvo UAB „Dairesta“ valdymo organų narė. Byloje nepateikta tokių duomenų, kad atsakovė būtų dalyvavusi įmonės veikloje, kaip šeimos versle, ar savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo.

14. Atsakovė į bylą pateikė 2018 m. birželio 7 d. sutuoktinių I. J. ir D. J. sudarytą povedybinę sutartį. Šios sutarties 3.1 punkte numatyta, kad sutarties 3 skyriaus „Atskiroms turto rūšims taikomo teisinio režimo ypatumai“ nuostatos yra taikomos tik būsimam, po šios sutarties sudarymo įgytam sutuoktinių turtui; 3.12 punkte numatyta, kad sudarius šią sutartį sutuoktinių turtui yra nustatomas turto atskirumo principas; 3.7 punkte numatyta, kad už visus bet kokius skolinius įsipareigojimus (kreditus, paskolas ir kitokio pobūdžio skolas ar materialinius – piniginius įsipareigojimus bei prievoles), atsiradusius santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu, sutuoktiniai atsako kiekvienas asmeniškai ir dengia juos savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie tai, kad kreipėsi į teismą su 2021 m. gegužės 23 d. prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat nurodė, kad civilinė byla sustabdyta.

Dėl ginčo esmės

15. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kaip laiduotojo, ir subsidiariai iš atsakovės, kaip atsakovo sutuoktinės. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio dalį dėl atsakovui pareikštų reikalavimų, taip pat pripažino, kad 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279-LS-01 sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento, kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad nurodyta 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279-LS-01 sąlyga yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento, ir prašo dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisiant subsidiariai iš atsakovės I. J. 34 279,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti atsakovei I. J. pareikšti ieškovės ieškinio reikalavimai. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacine tvarka apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartyje Nr. 22279-LS-01 atsakovės duotą sutikimą turėjo vertinti ne kaip vartojimo sutartį, bet kaip rašytinį sutikimą, kuriam turi būti taikomas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, laikoma bendra ir yra vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Taigi ieškovė ieškiniu atsakovei reiškiamais reikalavimais kelia klausimą dėl sutuoktinės, davusios sutikimą sudaryti laidavimo sutartį, atsakomybės.

17. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, laikosi pozicijos, kad net jei būtų nuspręsta, jog ji yra davusi sutikimą laiduoti sutuoktiniui, ji nėra atsakinga pagal visas tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytas sutartis, su kuriomis ji nebuvo supažindinta. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad, sutikdama su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalimi, kuri atsakovei buvo priimtina rezultato prasme, atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pažymėjo, jog laidavimas pagal grąžintą 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį refinansavus skolą nepasibaigė. Ieškovė Akademinė kredito unija procesiniuose dokumentuose iš esmės laikosi pozicijos, kad laidavimo sutartis nepasibaigė refinansavus paskolą ir kad prievolės pagal laidavimo sutartį nepasikeitė (nepadidėjo). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta dėl ieškinio reikalavimų atsakovui D. J. pagrįstumo, apeliacine tvarka neapskųsta. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacine tvarka apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, bylos duomenis vertina atsakovės, kaip laiduotojo sutuoktinės, duoto sutikimo ir atsakovės atsakomybės apimties aspektu.

18. Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu pagrindinis skolininkas, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimo pabaigą reglamentuojančio CK 6.87 straipsnio 4 dalis numato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

20. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, taip užtikrinant sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsaugą nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, laikoma bendra ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas, todėl prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis ir į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį, įeinančią į bendrąją nuosavybę, negali būti nukreipiamas išieškojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Tais atvejais, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatyti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑479/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016, 21 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius. Laiduotojo sutuoktinio sutikimas sudaryti laidavimo sutartį nėra būtinas, tačiau jei sutuoktinis jį duoda, tai keičia ir laiduotojo prievolės pobūdį, todėl būtina išsiaiškinti ne tik tai, kokią prievolę laidavo laiduotojas, bet ir dėl kokios laiduotojo prievolės sutiko sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016, 23, 26 punktai; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2022, 52 punktas).

23. Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartimi Nr. 22279-LS-01 atsakovas D. J. laidavo už ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Dairesta“ 2014 m. vasario 28 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 14-0046 dėl 180 000 Lt (52 131,60 Eur) kredito suteikimo. Šia laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti kreditorei solidariai visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo UAB „Dairesta“ neįvykdys kreditorei visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279-LS-01 18 punkte numatyta sąlyga, kad Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo pagal 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr. 14-0046 su tolesniais jos papildymais ir pakeitimais. Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 28 d. ieškovės Akademinės kredito unijos su atsakovu D. J. sudarytoje laidavimo sutartyje Nr. 22279-LS-01 atsakovė I. J. pasirašė kaip laiduotojo sutuoktinė, patvirtindama laidavimo sutartyje nurodytą sąlygą, jog „laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“.

24. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 18 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dairesta“ sudarytu susitarimu Nr. 22279/S/01 prie 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. 14-00046 dėl paskolos sutarties pakeitimo buvo pakeistos paskolos grąžinimo sąlygos: paskolos suma – 180 000 Lt, konvertuota į 52 131,60 Eur; pakeistas paskolos sąskaitos numeris; metinė palūkanų norma sumažinta nuo 6,3 proc. iki 5,2 proc.; marža sumažinta nuo 5,44 proc. iki 4,94 proc.; pradinė kintama palūkanų dalis sumažėjo nuo 0,86 proc. iki 0,26 proc.; dėl palūkanų keitimo periodiškumo ir datos sąlygos pakeistos, nurodant kitus mėnesius. 2016 m. gegužės 18 d. susitarimo Nr. 22279/S/01 2.5.2 punkte nurodyta, kad Akademinė kredito unija įsipareigoja informuoti paskolos gavėją apie pasikeitusias paskolos sąlygas nurodytu jos elektroniniu paštu. Į bylą 2021 m. balandžio 14 d. ieškovės pateiktame 2016 m. gegužės 18 d. susitarime Nr. 22279/S/01 šalių ir laiduotojo parašų nėra.

25. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dairesta“ sudarytas susitarimas Nr. 22279/S/02 prie 2014 m. vasario 28 d. paskolos Nr. 14-00046 dėl paskolos sutarties pakeitimo. Šiame susitarime nurodyta, kad keičiama 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartis Nr. Nr. 14-00084 ir 2016 m. gegužės 18 d. susitarimas Nr. 22279/S/01. Ieškovė byloje pateikė paaiškinimus, kad 2017 m. liepos 27 d. susitarimo Nr. 22279/S/02 2.1 punkte yra techninė rašymo klaida – keičiamos paskolos sutarties numeris įrašytas „14-00084“, o turėtų būti „14-00046“, ieškovė pažymėjo, kad toks paskolos sutarties numeris nurodytas ir 2016 m. gegužės 18 d. susitarime Nr. 22279/S/01. Įvertinus susitarimo pavadinimą ir tai, kad susitarimo 2.1 punkte keičiamos paskolos sutartys nurodytos kartu, nenustatyta pagrindo abejoti šiais ieškovės paaiškinimais.

26. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. susitarimas Nr. 22279/S/02 pasirašytas ieškovės, UAB „Dairesta“ ir laiduotojo D. J., kuris patvirtino, kad su susitarimu susipažino ir sutinka. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. sudarytame susitarime Nr. 22279/S/02 sutarties galutinis įvykdymo terminas nurodytas 2019 m. vasario 15 d. (t. y. 5 dienomis ilgesnis nei 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartyje Nr. 14-00046 ir 2016 m. gegužės 18 d. susitarime Nr. 22279/S/01), taip pat nustatyta, kad buvo pakeistas mokėjimo grafikas – iš „anuitetas (pastovių įmokų)“ į „anuitetas (pastoviųjų įmokų grafikas su 6 mėnesių kredito grąžinimo atidėjimu, mokant tik palūkanas, nuo 2018 m. kovo 10 d. mokama kredito dalis ir palūkanos)“. Svarbu pažymėti, kad 2017 m. liepos 27 d. susitarimo Nr. 22279/S/02 prie 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. 14-00046 dėl paskolos sutarties pakeitimo paskutinėje grafoje „Laiduotojai su Susitarimu susipažino ir sutinka“ nurodytas tik laiduotojas D. J. ir yra jo parašas. Atsakovė I. J., kaip laiduotojo sutuoktinė, 2017 m. liepos 27 d. susitarimo Nr. 22279/S/02 nepasirašė.

27. Nustatyta, kad į bylą pateiktas 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarytas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, numatantis įmokas nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. vasario 10 d. Jame nurodyta kredito gavėja UAB „Dairesta“, kredito sutarties data – 2016 m. gegužės 18 d., kredito sutarties Nr. 16-00122, kredito suma – 52 415,37 Eur, grafike pirmosios įmokos mokėjimo diena numatyta 2017 m. rugsėjo 10 d., pirmus 6 mėn. numatytas mokėtinas įmokas sudaro tik palūkanų suma, o nurodytas kredito likutis – 33 285,09 Eur. 2017 m. rugpjūčio 4 d. kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas pasirašytas ieškovės ir UAB „Dairesta“ direktoriaus D. J..

28. Ieškovė 2022 m. spalio 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose paaiškinimų dėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nurodyto kredito sutarties numerio „16-00122“ nepateikė. Ieškovė 2022 m. spalio 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė bylos nagrinėjimo metu, t. y. nurodė, kad 2016 m. gegužės 18 d. susitarimu Nr. 22279/S/01 buvo pakeista 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartis Nr. 14-00046, šiuo susitarimu buvo atkurtas kredito likutis iki pirminės kredito sumos, t. y. 52 131,60 Eur. Ieškovė nurodė, kad dėl apskaitos specifikos ši operacija paskolos sąskaitos išraše atvaizduota taip: 2016 m. gegužės 19 d. padengta 30 181,46 Eur suma (operacijos Nr. 21892) ir 2016 m. gegužės 19 d. atvaizduotas 52 131,60 Eur padidinimas (operacijos Nr. 21891), t. y. pertvarkius kreditą iš padidintos sumos sudengtas buvęs paskolos likutis, nauja paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Nustatyta, kad byloje esantys operacijų lapeliai patvirtina, jog 2016 m. gegužės 19 d. dėl klientės UAB „Dairesta“ sąskaitos Nr. „72-03523-1, reguliari – vienodos įmokos“ atlikta operacija Nr. 21891 dėl 52 131,60 Eur sumos, operacijos aprašymas: „Paskolos išmokėjimas; Dairesta išmokėjimas“, balansas – 52 131,60 Eur; 2016 m. gegužės 19 d. dėl klientės UAB „Dairesta“ sąskaitos Nr. „70-00733-0, mažėjančių įmokų paskola“ atlikta operacija Nr. 21892 dėl 30 181,46 Eur sumos, operacijos aprašymas: „Uždaryti paskolą; Dairesta padidinimas“, balansas – 0,00 Eur. Ieškovė į bylą pateikė klientės UAB „Dairesta“ sąskaitų išrašus (procesinio dokumento Nr. DOK-36984, 4 priedas). Įvertinus paskolos sutarties Nr. 14‑00046 sąskaitos išrašą nustatyta, kad 2014 m. vasario 28 d. atidaryta paskolos sąskaita, 2014 m. kovo 19 d. paskola patvirtinta ir 2014 m. kovo 19 d. UAB „Dairesta“ išmokėta 180 000 Lt (atitinka 52 131,60 Eur) paskola, iki 2016 m gegužės 19 d. buvo gaunamos įmokos, o nurodytą 2016 m. gegužės 19 d. UAB „Dairesta“ paskolos sutarties Nr. 14‑00046 sąskaitoje nurodytas 30 181,46 Eur įnašas, likutis nurodytas „0,00“, operacijos Nr. 21892, „Dairesta padidinimas“. Iš nurodytų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2016 m. gegužės 19 d. klientės UAB „Dairesta“ sąskaitoje, sutarties Nr. 16-00122, atliktos operacijos dėl paskolos patvirtinimo ir 52 131,60 Eur paskolos išmokėjimo, toliau įmokos buvo įskaitomos į šią klientės sąskaitą.

29. Ieškovė byloje nurodė, kad UAB „Dairesta“ buvo išduota tik viena paskola, t. y. 180 000 Lt (52 131,60 Eur), pagal 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr. 14-00046. Ieškovė nurodė, kad byloje esantys įrodymai (kvitai) patvirtina atliktas operacijas (vienos buhalterinės sąskaitos uždarymą, o kitos atidarymą), tačiau, ieškovės teigimu, tai savaime negali būti laikoma faktu, jog tai buvo naujos paskolos išdavimas, tai laikytina paskolos refinansavimu (restruktūrizavimu). Ieškovė nurodė, kad dėl tokio refinansavimo (restruktūrizavimo) sumažėjo palūkanų norma, sumažėjo kintama palūkanų dalis ir buvo atidėtas pastoviųjų įmokų mokėjimas 6 mėnesių laikotarpiui, o prievolės suma taip pat nepadidėjo, ji buvo „atstatyta“ į pradinę sumą, t. y. 52 131,60 Eur (180 000 Lt), tokią, už kokią laidavo atsakovas D. J. pagal 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartį Nr. 22279-LS-01 ir kuriai rašytinį sutikimą davė atsakovė I. J.. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl laidavimo sutartyje laiduotojo sutuoktinės (atsakovės) duoto sutikimo.

30. Siekiant nustatyti, dėl kokios laiduotojo prievolės laidavimo sutartyje duotas atsakovės, kaip laiduotojo sutuoktinės, sutikimas, įvertintina įrodymų byloje visuma (CPK 12, 177 straipsniai, 178 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnis). Byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad kreditui pertvarkyti (atkurti sumą iki pradinio kredito sumos) laiduotojo sutikimo nereikėjo, nes pagal pradinės 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279-LS-01 18 punktą sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki visiško prievolių įvykdymo pagal Paskolos sutartį su tolesniais jos papildymais ir pakeitimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė I. J. pagal 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartį Nr. 22279-LS-01 nebuvo laiduotoja, ji konkrečioje 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartyje pasirašė duodama sutikimą kaip laiduotojo (atsakovo) sutuoktinė. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovė, kaip laiduotojo sutuoktinė, nepasirašė nei tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dairesta“ sudarytame 2016 m. gegužės 18 d. susitarime Nr. 22279/S/01, nei 2017 m. liepos 27 d. susitarime Nr. 22279/S/02. Ieškovė, teigdama, kad modifikavo prievolę laiduotojui D. J., ir vertinama, kad atsakovės, kaip laiduotojo sutuoktinės, atsakomybė pagal 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartį tęsiasi, nepateikė duomenų, jog bendradarbiavo su atsakove I. J. ir informavo ją apie laiduotojo prievolės pakeitimus (modifikavimą). Ieškovė byloje nenurodė argumentų ir nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad laiduotojo sutuoktinė I. J. buvo informuota apie vėliau sudarytus 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. 14-00046 pakeitimus, jų pobūdį ir turinį. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovei, kaip laiduotojo sutuoktinei, buvo žinoma apie kredito sumos padidinimą ir naujas sąlygas. Nenustatyta, kad atsakovė, kaip laiduotojo sutuoktinė, buvo informuota ir patvirtino savo sutikimą ir dėl vėliau sudarytų sandorių dėl 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. 14-00046, už kurią 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartimi Nr. 22279‑LS-01 laidavo atsakovas, pakeitimo. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovė pagrįstai nurodo, jog ieškovės nurodomi 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. 14‑00046 pakeitimai buvo daromi be atsakovės sutikimo ir žinios.

31. Vertinant ieškovės argumentus, kad dėl nurodomo paskolos refinansavimo (restruktūrizavimo) prievolės suma nepadidėjo, nes ji buvo atkurta į pradinę sumą, t. y. 52 131,60 Eur (180 000 Lt), pažymėtina, kad ieškovės nurodytais veiksmais iš esmės po dvejų metų prievolės pagal 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr. 14-00046 vykdymo, nurodant, kad bendra negrąžinto kredito suma yra 52 131,60 Eur, kredito suma iš esmės buvo padidinta 21 950,14 Eur suma, tai sudaro 42 proc. kredito sumos. Byloje pateiktas ieškovės atstovo ir paskolos gavėjos UAB „Dairesta“ atstovo D. J. pasirašytas 1 priedas prie 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. 14-00046, jame numatytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas. Iš nurodyto paskolos (tuo metu išduotos litais) grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudaryto kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko matyti, kad nurodyti kredito sumos pakeitimai, nors ir atidėjus pastoviųjų įmokų mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, turėjo reikšmingos įtakos paskolos įmokų padidėjimui. Taip pat svarbu įvertinti anksčiau nustatytas aplinkybes, kad 2016 m. gegužės 19 d. ieškovės klientės UAB „Dairesta“ paskolos sutarties Nr. 14-00046 sąskaitoje likutis nurodytas „0,00“.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl vėlesnio kredito sumos padidėjimo 42 proc. ir kitų prievolės sąlygų pasikeitimo turi esminės reikšmės ir sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė, kaip laiduotojo sutuoktinė, pasirašydama 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartyje Nr. 22279‑LS-01, užtikrinančioje 2014 m. vasario 28 d. paskolos Nr. 14‑00046 sutartį, sutikimą davė dėl iš esmės kitokios laiduotojo prievolės (atsakomybės apimties ir kitų sąlygų). Atsakovė, kaip laiduotojo sutuoktinė, nebuvo supažindinta su laiduotojo prievolės apimties pasikeitimu, nebuvo supažindinta su tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dairesta“ 2016 m. gegužės 18 d. sudarytu susitarimu Nr. 22279/S/01 ir 2017 m. liepos 27 d. susitarimu Nr. 22279/S/02 prie 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. 14-00046 dėl paskolos sutarties pakeitimo ir kitais susijusiais dokumentais. Byloje nustatytos aplinkybės dėl vėlesnių laiduotojo prievolės apimties ir kitų sąlygų pakeitimų, taip pat tai, kad atsakovė apie juos visiškai nebuvo informuota, tai, kad prievolė modifikuota (paskola refinansuota) buvusį pradinės paskolos likutį visiškai padengus padidinant kredito sumą naujomis sąlygomis. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė, kaip laiduotojo sutuoktinė, iš esmės davė sutikimą dėl prievolės modifikavimo ir suprato tokio sutikimo davimo teisinius padarinius dėl tokios, iš esmės pakeistos, prievolės, iš kurios ieškovė kildina ieškinio reikalavimą atsakovei dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės, kaip laiduotojo sutuoktinės, 2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutartyje Nr. 22279‑LS‑01 duotas sutikimas dėl sutuoktinio sudaromo sandorio yra pasibaigęs iš esmės pasikeitus prievolei, dėl kurios laiduotojo sutuoktinė davė sutikimą (CK 6.87 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant klausimą dėl ieškovės atsakovei reiškiamų ieškinio reikalavimų ir dėl atsakovės, kaip laiduotojo sutuoktinės, atsakomybės, nenustatyta teisinio pagrindo taikyti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

33. Padarius anksčiau nurodytas išvadas, kad iš esmės pasikeitė prievolė, dėl kurios laidavimo sutartyje išreikštas laiduotojo sutuoktinės (atsakovės) sutikimas, ir atsakovės sutikimą pripažinus pasibaigusiu, laidavimo sutartyje duoto laidotojo sutuoktinės sutikimo vertinimas ir kvalifikavimas vartojimo teisinių santykių aspektu nebeturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, dėl to šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės argumentai atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui ir galutiniam bylos teisiniam rezultatui. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iš esmės kitais motyvais, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės atsakovei, kaip laiduotojo sutuoktinei, pareikštus ieškinio reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymų byloje visumą ir įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei. Teisėjų kolegijai nustačius, kad, esant kitiems teisiniams pagrindams atmesti atsakovei pareikštus ieškovės ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismo sprendime aptartas laidotojo sutuoktinės laidavimo sutartyje duoto sutikimo kvalifikavimas vartojimo teisinių santykių aspektu neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas iš jo rezoliucinės dalies pašalinant dalį, kuria nuspręsta: „2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279-LS-01, sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta teisinio pagrindo iš esmės patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, dėl to jis atmestinas visiškai. Anksčiau nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimas, ją patikslinant, nelaikytinas ieškovės apeliacinio skundo tenkinimu iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 25 d. nutartimi perdavus civilinę bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

38. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

39. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 250 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį CPK 98 straipsnio 2 punkte nurodyta tvarka, jos pripažintinos pagrįstomis. Atsakovė taip pat prašė priteisti 739 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ieškovės apeliacinis skundas atmestas, dėl to atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos 989 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalimi, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti – pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalį, kuria nuspręsta: „2014 m. vasario 28 d. laidavimo sutarties Nr. 22279-LS-01, sąlyga „Laiduotojo sutuoktinė patvirtina, kad buvo supažindinta su visomis iš laidavimo sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad laiduotojas prisiimtų įsipareigojimus pagal šią laidavimo sutartį“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Akademinės kredito unijos atsakovės I. J. naudai 989 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė