Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Skuodo r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu – vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J., 2022 m. gruodžio 12 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vairavo jam priklausančią ir jo vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „KIA Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir po jo sukelto eismo įvykio vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, M. J. atsisakė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį ir tikrinti neblaivumą. M. J. pristačius į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato patalpas bei vėliau sutikus pasitikrinti neblaivumą, jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0127 (patikros sertifikato Nr. 1744295), 2022 m. gruodžio 13 d., 00.13 val. nustatytas vidutinis 1,87 promilių neblaivumas, 00.32 val., pakartotino tikrinimo metu nustatytas vidutinis 1,87 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis M. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis M. J. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo M. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra, dėl šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Analogiškos nuostatos suformuotos ir teismų praktikoje, pagal kurią pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai. R. J. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltinamąjį (sutuoktinį M. J.) jos atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad mano, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo asmuo, yra įsitikinusi, kad jos sutuoktinis ateityje nedarys nusikaltimų. Teisiamojo posėdžio metu apklausta R. J. patvirtino, kad jos sutuoktinis M. J. nelinkęs nusikalsti, jos santykiai su sutuoktiniu yra geri. Nurodė, kad sutuoktiniui galės daryti teigiamą įtaką savo asmeniniu teigiamu pavyzdžiu, patarimais, pokalbiais, ji pati turi psichologinių žinių, yra dirbusi socialine pedagoge. Teisiamojo posėdžio metu R. J. išreiškė neigiamą vertinimą dėl sutuoktinio M. J. padaryto poelgio. Tai leidžia daryti išvadą, kad R. J. supranta kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, tačiau teikia savo asmeninį užtikrinimą, kad sutuoktinis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. J. yra neteista (b. l. 172), nebausta administracine tvarka (b. l. 171). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus R. J. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir teisiamojo posėdžio metu R. J., kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, turi pagrindo manyti, kad R. J. yra verta teismo pasitikėjimo asmuo. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad kaltinamojo sutuoktinė R. J. gali būti laiduotoja.

Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. J. yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio gailėjosi, padarytą žalą atlygino.

Dėl ketvirtosios būtinos sąlygos, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka yra iš viso 4 kartus (b. l. 79-84) (2 administracinės nuobaudos galiojančios, iš jų vienas nusižengimas yra susijęs su nagrinėjamu įvykiu 2022 m. gruodžio 12 d. (tvoros apgadinimas)). Kitų neigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nors kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Asmuo jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino esmines įvykio aplinkybes, nurodė, kad padarė atitinkamas išvadas. Kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Įvertinus aukščiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamojo sutuoktinės R. J. ir paties kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir ateityje laikysis įstatymų.

Teismo R. J. prašė atleisti kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė teismo atleidžiant kaltinamąjį pagal laidavimą įpareigoti laiduotoją sumokėti 1000 Eur užstatą. Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu dėl šio įpareigojimo prieštaravo. Nurodė, kad kaltinamojo ir jo sutuoktinės šeimos turtinė padėtis nėra gera, 1000 Eur užstato mokėjimas dar labiau ją pablogintų. Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad R. J. dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje socialine pedagoge 0,4 etato ir atlieka mokytojo padėjėjo pareigas (1 etatas). Kaltinamasis dirba vairuotoju – šaltkalviu (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, jog laidavimas pagal BK 40 straipsnį gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį. Taigi, užstato taikymo ar jo netaikymo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis. Teismas vertina, kad M. J. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Šiuo atveju įvertintini kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka iš viso 4 kartus (vienas iš pažeidimų susijęs su nagrinėjamu įvykiu), kaltinamasis yra dirbantis, turi šeimą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nepradėta. Pažymėtina, jog BK 40 straipsnyje įtvirtintas užstato institutas yra skirtas prevenciniam poveikiui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui – šiuo atveju nėra jokių duomenų dėl galimos M. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos, nėra ir duomenų, kad M. J. ateityje darys kitus teisės pažeidimus. Įvertintina ir laiduotojos kandidatūra – teismas vertina, kad kaltinamojo sutuoktinė R. J., kuri yra išsilavinusi, turinti gyvenimiškos patirties, yra patikimas, vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir galės užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje pakartotinai nenusikalstų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. Teismo nuomone, užstato taikymas šiuo atveju būtų perteklinis. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis jau atlygino 1800 Eur žalą sugadinto turto savininkams ikiteisminio tyrimo metu, taigi kaltinamojo šeima jau turėjo nemažų finansinių išlaidų, tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė turi sveikatos problemų. Teismo nuomone, 1000 Eur užstato sumokėjimas papildomai neigiamai paveiktų šeimos finansinę situaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams, kaltinamojo M. J. atžvilgiu taikytinas BK 40 straipsnis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį R. J. atsakomybėn ir nustatant laidavimo terminą. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Nustatyta, kad M. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,87 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo ir asmenų saugumui, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas šiuo nuosprendžiu atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), taigi jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nėra skiriama bausmė ir jis neturės teistumo), kaltinamasis M. J. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, be to, nustatomas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus – vieneri metai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam, siekiant jo pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 3 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu –, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs (vidutinis neblaivumo laipsnis (1,87 promilės)), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala padaryta, tačiau atlyginta), motyvus ir tikslus, tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) pažeidėjams yra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

Dėl turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskyrimo.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

M. J. vairavo jam ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį „KIA Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi jis tiesiogiai panaudojo šią transporto priemonę, darydamas nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – taikymas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui, įvertinus transporto priemonės vertę (11430,00 Eur), šiuo atveju prieštarautų proporcingumo principui. Kadangi automobilis yra skirtas šeimos poreikiams tenkinti ir tai yra vienintelė šeimos transporto priemonė, neigiamas pasekmes dėl automobilio konfiskavimo patirtų ir kaltinamojo sutuoktinė, todėl iš M. J. konfiskuotina transporto priemonės vertės dalį atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainų Lietuvoje duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „KIA Sorento“, (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM yra 11430,00 Eur (b. l. 34). Pažymėtina, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018, 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Sprendžiant tai, kokia turto vertė turėtų būti konfiskuota iš kaltinamojo M. J., įvertintinos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kilę padariniai, kaltinamojo asmenybė ir kitos aplinkybės, konfiskuotino turto vertė. Šiuo atveju teismas vertina, kad visos automobilio „KIA Sorento“ vertės (11430,00 Eur) iš kaltinamojo M. J. konfiskavimas būtų neproporcingas (neadekvatus) ir perteklinis. Nors M. J. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir padarė žalos tretiesiems asmenims, tačiau žalą atlygino. Nustačius nusikaltimo požymius, kaltinamasis su pareigūnais bendravo, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas iš viso 4 kartus (2 administracinės nuobaudos galiojančios). Kaltinamasis dirbantis, turintis šeimą. Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis šiuo teismo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jis išvengia vienos iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų. Jeigu visiškai nebūtų išieškoma arba būtų išieškoma nedidelė dalis konfiskuotinos transporto priemonės vertės, tai sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad atsakomybė jiems bus taikoma mažesnė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas vertina, kad M. J. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina suma mažintina iki 3000 Eur. Įvertinant konfiskuotiną sumą, kuri kaltinamajam, kaip fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, nustatytinas 12 mėnesių terminas nuosprendžio daliai dėl turto vertės konfiskavimo įvykdyti.

Dėl kitų klausimų.

Kaltinamajam M. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115-118) nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi laikino kaltinamojo nuosavybės teisių į jam nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – keleivinį automobilį KIA SORENTO, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) markė: KIA, modelis: SORENTO, spalva: JUODA, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: dyzelinas – apribojimo terminas buvo pratęstas laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. birželio 15 d., uždraudžiant turtu disponuoti. Kadangi šiuo teismo nuosprendžiu iš kaltinamojo konfiskuojama automobilio vertės dalį atitinkanti suma – 3000 Eur –, nustatytas 12 mėnesių terminas nuosprendžio daliai dėl turto vertės konfiskavimo įvykdyti, teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo nuosavybės teisėms į automobilį paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalyje dėl turto vertės konfiskavimo įvykdymo.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), M. J. laiduotoja ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 13 d.

Konfiskuoti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš M. J., automobilio „KIA Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį – 3000 Eur (tris tūkstančių eurų), nustatant 12 (dvylikos) mėnesių terminą šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, M. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Palikti galioti iki teismo nuosprendžio dėl turto vertės konfiskavimo įvykdymo 2023 m. kovo 1 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytą laikiną kaltinamojo nuosavybės teisių į jam nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – keleivinį automobilį KIA SORENTO, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) markė: KIA, modelis: SORENTO, spalva: JUODA, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: dyzelinas – uždraudžiant turtu disponuoti, apribojimą.

Išaiškinti M. J., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 40 straipsnio 7 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.“ Taip pat išaiškinti BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ bei BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.