Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-08-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1124-524/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2009-09-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2010-08-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-12
Bylos Nr.
2S-1124-524/2010
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00408-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Audrius Saulėnas
Pareiškėjas
S. K.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1124-524/2010Teisėjas M. Martinaitis (Proceso Nr. 2-24-3-00408-2009-4)
Procesinio sprendimo kategorijos 122.3; 110.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-04-21 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo S. K. prašymą dėl arešto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti areštą automobiliui „H. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad pareiškėjas šį automobilį įsigijo 2009-01-20 iš A. M., tačiau bandant įregistruoti jį sužinojo, kad šiam automobiliui taikomi nuosavybės perleidimo apribojimai. VĮ „Regitra“ darbuotojai pareiškėją informavo, kad apribojimai taikomi ankstesniam automobilio savininkui S. A. civilinėje byloje Nr. L2-1089-729/2009, nors automobilį pastarasis pardavė 2008-11-14 A. M.. Šis automobilis yra išregistruotas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės remiantis S. A. deklaracija apie automobilio pardavimą A. M..

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-04-21 nutartimi prašymą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka atmetė. Nurodė, kad S. A. neturėjo teisės 2008-11-14 sudaryti automobilio „H. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, o pareiškėjas kaip rūpestingas ir apdairus žmogus, siekiant užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus, pirkdamas automobilį turėjo pasidomėti, ar automobiliui nėra taikomi daiktinių teisių apribojimai. Teismas pažymėjo, kad prie pareiškimo pateikti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių užpildyti blankai dar nepatvirtina aplinkybės, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartys buvo realiai sudarytos. Iš pateiktų prie prašymo 2008-11-14 ir 2009-01-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių teismas nustatė, kad buvo atliekami automobilio pirkimo–pardavimo sandoriai, kurių pagrindu keitėsi automobilio valdytojai, tačiau byloje nėra duomenų, kad po sandorių sudarymų buvo kreiptasi įstatymo nustatyta tvarka į VĮ „Regitra“ dėl automobilio įregistruotų duomenų pakeitimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo tenkinti prašymą dėl arešto panaikinimo automobiliui „H. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) arešto Nr. 0309002643 (civilinės bylos Nr. 2-1518-729/2009), arešto Nr. 0308003048 (civilinės bylos Nr. 2-2139-265/2008). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta kad transporto priemonės savininkas S. A., tačiau pagal VĮ „Registra“ išduotą pažymą, 2008-11-14 ginčo automobilio teisės perduotos A. M.. Kadangi VĮ „Regitra“ yra užregistruota, kad S. A. automobilį perdavė A. M., todėl S. A. ši transporto priemonė nepriklauso.

Atsiliepimas

Atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl arešto transporto priemonei panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka kaip atskirą civilinę bylą. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad „H. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pritaikyti areštai (Nr. 0308003048, Nr. 0309002643) (b. l. 27). Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. L2-1089-729/2009 pagal kreditorės UAB „Dovaina“ pareiškimą skolininkui S. A. dėl teismo įsakymo išdavimo teismo 2009-04-24 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkui S. A. priklausančio turto areštas neviršijant 18034,43 Lt sumos; civilinėje byloje Nr. 2-2139-265/2008 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-13 nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui S. A. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui S. A. priklausančio turto areštas neviršijant 3961 Lt sumos. Su atskiruoju skundu pateikta civilinė byla Nr. 2-1518-729/2009, kurioje yra 2009-05-15 antstolio sudarytas turto aprašas į kurį įtraukta ginčo transporto priemonė. Kita civilinė bylą kurioje pritaikytas areštas su atskiruoju skundu nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija negali nustatyti ar civilinėje byloje Nr. 2-1518-729/2009 sudarant turto aprašą buvo įtraukta transporto priemonė dėl kurios nuosavybės teisės yra keliamas ginčas.

Teisėjų kolegijos nuomone iš esmės šioje byloje pareiškėjas reikalavimą panaikinti turto areštą grindžia aplinkybe, kad automobilis „H. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o ne S. A.. Darytina išvada, kad keliamas klausimas dėl turto, kurį antstolis aprašė vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės (arešto) taikymo, nuosavybės teisės.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, tam tikrais atvejais nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti. Taip gali būti, pvz., kai laikinoji apsaugos priemonė taikoma turto registre neregistruojamiems kilnojamiesiems daiktams arba nutarties priėmimo dieną teismui nežinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (LR CPK 148 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju būtent tokio pobūdžio nutartis priėmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas. Tokios nutartys antstolio vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (LR CPK 152 str. 4 d.). Šią tvarką reglamentuoja LR CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos. Vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio.

LR CPK 633 str. nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Pareiškėjas nelaikytinas vykdymo proceso šalimi, todėl jo teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju LR CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. LR CPK 603 str. 1 d. nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ši nuostata atsispindi ir teisės doktrinoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Parex lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-524/2005, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B., R. B. v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008, ir kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi į teismą su prašymu, nors toks reikalavimas pagal įstatymą nagrinėtinas pareiškiant ieškinį, nagrinėtiną ginčo teisena, pagal LR CPK 603 str. nėra pagrindas pareiškimą išnagrinėti pažeidžiant ginčo teiseną reglamentuojančias teisės normas. Išaiškintina, kad šiuo atveju teismas turėjo išaiškinti pareiškėjui, kad savo teises jis turi ginti pareikšdamas pagal LR CPK 603 str. ieškinį, kuris atitiktų LR CPK 135 str. 111 str. 2 d. reikalavimus, o spręsdamas pareikšto procesinio dokumento priėmimo klausimą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-465/2007).

Konstatavusi šį procesinį pažeidimą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti pateikto procesinio dokumento priėmimo (trūkumų šalinimo) klausimą (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str., 327 str. 1 d. 3. p.). Teisėjų kolegija nurodo, kad atskirojo skundo motyvai dėl pritaikyto arešto transporto priemonei panaikinimo turi būti sprendžiami pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-04-21 nutartį panaikinti ir pareiškėjo pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėAudrius Saulėnas