Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

trečiojo asmens VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovams J. G., advokatui Arūnui Zeleckiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Arkada“, trečiajam asmeniui VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Arkada“ 55 391,38 Lt (16 042,45 Eur) žalos atlyginimo, 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir VšĮ Respublikine Šiaulių ligoninė 2013-11-15 sudarė Įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartį Nr. ĮT 031923 (toliau tekste – sutartis). 2014-03-17 VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė pateikė pranešimą apie įvykį ir nurodė, kad 2014-03-10 buvo pastebėta, jog ventiliacijos patalpoje trūko šildymo sistemos vamzdynas, dėl ko buvo užlieti patalpoje buvę nauji kompiuteriai ir monitoriai „Lenovo”. 2014-03-17 ieškovo atstovas kartu su draudėjo atstovu surašė defektų aktą, kuriame buvo užfiksuotas avarijos metu sugadintas turtas – sulietos 107 dėžės su kompiuteriais „Lenovo” ir 22 dėžės su monitoriais „Lenovo“. UAB “Reo investment” atliko sugadinto turto testavimą ir nustatė, kad 39 kompiuteriams reikalingas remontas, kurio kaina pagal sąmatą – 47 586,88 Lt. 2014-05-26 ieškovas sumokėjo draudėjui 55 391,38 Lt draudimo išmoką. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2014-05-29 raštu informavo, kad patalpa, kurioje įvyko avarija, ir vamzdynai, buvo įrengti 2009 m., šiuos darbus atliko UAB „Arkada”, kuri garantiniu laikotarpiu likvidavo avariją ir atliko vandentiekio remontą, kas patvirtina UAB „Arkada“, kaip rangovo, atsakomybę už statinio defektus ir dėl to atsiradusią žalą. Ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.1015 straipsniu, reikalauja išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo asmens – atsakovo, kuriam atsakomybė kyla pagal CK 6.664 bei 6.697 straipsnius. Pažymėjo, jog ieškovas šioje byloje privalo įrodyti tik defektų faktą, o atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

Bylos duomenimis AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004, galiojančių nuo 2012-01-03, pagrindu 2013-11-15 sudarė sutartį su jos neatsiejama dalimi laikomais priedais Nr. 1 ir Nr. 2 dėl ligoninės turto, tame tarpe ir esančio Architektų g. 77, Šiaulių m., draudimo. Draudimo apsauga nuo 2013-11-17 iki 2014-11-16. 2014-03-17 draudėjas, tretysis asmuo Respublikinė Šiaulių ligoninė, draudikui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje pateikė pranešimą apie įvykį, kuriame nurodė, kad 2014-03-10, tikrinant patalpas, buvo pastebėta, jog VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos C korpuso ventiliacijos patalpoje trūko šildymo sistemos vamzdynas, dėl ko buvo užlieti patalpoje buvę nauji kompiuteriai ir nauji monitoriai „Lenovo”. 2014-03-17 ieškovo ir trečiojo asmens atstovai surašė defektų aktą ir užfiksavo 2014-03-10 avarijos metu sugadinto turto mastą – buvo sulietos 107 dėžės su kompiuteriais ir 22 dėžės su monitoriais „Lenovo”. Siekiant nustatyti, ar kompiuteriai ir monitoriai po užliejimo yra sugadinti, ar jie remontuotini, įmonė, pardavusi kompiuterius draudėjui, UAB “Reo investment” atliko užlieto turto testavimą ir nustatė, kad monitoriai dėl avarijos iš esmės nenukentėjo, o sugadinti 39 kompiuteriai, kurių remontas kainuoja 47 586,88 Lt. 2014-05-23 draudžiamojo įvykio tyrimo aktu Nr. ITD/14/00018 draudikas priėmė sprendimą išmokėti 55 391,38 Lt draudimo išmoką, kurią, kaip nurodė ieškovo atstovas, sudarė minėta 47 586,88 Lt suma už sugadinto turto remontą bei pagal 2014-04-10 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 009517 - 7 804,50 Lt už sugadinto turto testavimą, ir apie priimtą sprendimą 2014-05-23 raštu informavo draudėją. Mokėjimo nurodymas Nr. ISM14492 patvirtina, jog 55 391,38 Lt draudimo išmoka buvo sumokėta 2014-05-26. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2014-05-29 raštu informavo ieškovą, kad patalpa, kurioje įvyko avarija, ir vamzdynai, buvo įrengti 2009 m., šiuos darbus atliko UAB „Arkada”, kuri likvidavo avariją ir atliko vandentiekio remontą, o darbų atlikimo aktas nebuvo surašytas, kadangi UAB „Arkada“ darbus atliko pagal garantinį raštą, vadovaujantis Statybos įstatymo 36 straipsniu.

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl ieškovo atstovavimo tinkamumo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo, avarijos kvalifikavimo draudiminiu įvykiu, garantinio termino ir rangovo atsakomybės, įrodymų pakankamumo žalos mastui pagrįsti.

Ieškovo atstovavimo tinkamumas.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovą atstovauja neįgaliotas vesti bylą asmuo, kadangi atstovavimo sutartį pasirašė ne ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ vadovas, o ieškovo filialo Lietuvoje vadovas, todėl pagal CPK 296 str. 1 d. 3 p. ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 str. 1 d.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Šių normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad tinkama šalimi byloje pripažintina įmonė, turinti juridinio asmens statusą, tačiau jai atstovauti, esant įmonės pavedimui, gali tiek pačios įmonės, tiek ir filialo darbuotojai, nepriklausomai nuo to, kad juridinis asmuo suteikia filialui darbdavio teises darbo teisės normų prasme ir dėl to darbo sutartis su filialo darbuotojais sudaro filialo valdymo organas. Filialo veiksmai, atliekami tiek per valdymo organus, tiek ir darbuotojus, santykiuose su trečiaisiais asmenimis sukuria teisinius padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui. Dėl to pripažintina, kad CPK 56 straipsnio 2 dalies prasme juridinio asmens darbuotojais laikytini ir jo filialų darbuotojai.

Pagal CK 2.145 straipsnio 1 dalį įgaliotinis (taip pat ir filialo darbuotojas) turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamam, tiek ir tretiesiems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje yra pateikta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktoriaus T. P. pasirašyta atstovavimo sutartis, kurios pagrindu advokatas Martynas Stankevičius įgaliotas atstovauti bendrovę (ieškovą) teismuose. Teismui nekyla abejonių, kad AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje vadovas T. P. turėjo teisę įgalioti advokatą Martyną Stankevičių atstovauti bendrovę teisme, kadangi Lietuvos teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis teismuose yra išnagrinėta ne viena civilinė byla, kurioje dalyvaujantis byloje asmuo buvo AAS „BTA Insurance Company“ ir kurią atstovavo atstovavimo sutarties pagrindu bendrovės filialo direktoriaus T. P. įgaliotas advokatas Martynas Stankevičius. Bylose yra pridėtas bendrovės filialo direktoriaus T. P. įgaliojimas veikti bendrovės vardu, taip pat ir perduoti įgaliojimus kitiems asmenims veikti bendrovės vardu. Nurodyti dokumentai (atstovavimo sutartis ir įgaliojimas) patvirtina ieškinį pasirašiusio ieškovo atstovo atitiktį CPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams – juridinių asmenų atstovais gali būti atstovai pagal pavedimą, jei įgaliojimai atstovui yra išduoti atitinkamo juridinio asmens organo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovą atstovavo teisme neturintis teisės atstovauti ieškovui asmuo.

Įrodinėjimo pareigos paskirstymas.

Minėta, ieškovas (draudikas) ieškinį reiškia CK 6.664 straipsnio 3 dalies, 6.697 straipsnio 1, 3 dalių ir 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodydamas, kad jis kaip draudikas turi teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, nes atlygino dėl atsakovo (rangovo) darbų defektų atsiradusią žalą trečiajam asmeniui.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Todėl tam, kad draudikas įgytų teisę subrogacijos tvarka reikalauti grąžinti savo draudėjui sumokėtą draudimo išmoką, būtina nustatyti, ar minėtas įvykis yra draudžiamasis, remiantis draudimo sutarties bei draudimo taisyklių nuostatomis, ir ar draudikas pagrįstai sumokėjo tokią išmoką. Be to, ieškovas, išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, perima šio trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis subrogacijos tvarka (CK 6.114 str. 5 p., 6.1015 str. 1 d.). Ieškovas nagrinėjamu atveju perima tiek teisių, kiek jų turėjo minėtas trečiasis asmuo, ir jo reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius, nagrinėjamu atveju – statybos rangos santykius (CK 6.1015 str. 2 d.).

Taip pat ieškovas ieškinį grindžia CK 6.664 straipsnio 3 dalimi, kur nurodyta, kad rangovas privalo neatlygintinai pašalinti darbų defektus (arba atlyginti užsakovui darbų defektų šalinimo išlaidas), jei defektai nustatyti per garantinį terminą. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybė už defektus, nustatytus per garantinį terminą, kyla rangovui, projektuotojui ir statybos techniniam prižiūrėtojui, išskyrus, jei defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto ar kitų kaltų veiksmų.

Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl rangos santykių, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, t.y., jis turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005 ir kt.). Be šių ypatumų nagrinėjant civilines bylas dėl rangos teisinių santykių, priešingai, nei teigė ieškovo atstovas, ieškovas byloje privalo įrodyti taip pat ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, o būtent – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), atsiradusią žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.). Byloje esančiose sutartyse nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo (verslininko) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-467-611/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei į teismų praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kokia yra vamzdyno avarijos priežastis (statybos rangos darbų defektas ar kitos priežastys) ir, ar vamzdyno avarija buvo draudiminis įvykis pagal ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą draudimo sutartį, o nustačius, kad vamzdyno avarija įvyko dėl statybos rangos darbų defektų, ieškovas turėjo įrodyti, ar vamzdyno avarija įvyko nepasibaigus statybos rangos darbų garantiniam terminui ir kad atsakovas – rangovas UAB „Arkada“ - atsakingas dėl atsiradusių darbų defektų, nes ieškinys reiškiamas būtent šiam iš CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įvardintų statybos rangos santykiuose dalyvavusių asmenų (minėtų rangovo, projektuotojo ar statybos techninio prižiūrėtojo), t. y. rangovo neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovas turėjo įrodyti galimas statybos rangos darbų defektų susidarymo priežastis, šalinančias jo atsakomybę.

Avarijos priežastis, jos kvalifikavimas draudiminiu įvykiu, garantinis terminas, rangovo atsakomybė.

Iš ieškovo, trečiojo asmens atstovų paaiškinimų akivaizdu, jog po avarijos statybos darbų defektų aktas nebuvo sudarytas. Ieškovo pateiktame 2014-03-17 defektų akte konstatuotas tik kompiuterinės technikos pažeidimo faktas, tačiau jame nenurodyti statybos darbų defektai. Kompiuterinės technikos pažeidimo priežastys įvardijamos kaip ventiliacijos kameros patalpoje esančio šildymo sistemos vamzdyno trūkimas. Detaliau rašytiniuose įrodymuose vamzdyno trūkimo tiksli vieta, trūkimo mastas, priežastys nenurodomos. Iš dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymų matyti, kad vamzdyno defektas buvo labai nedidelis, kad buvo pakeista nedidelė vamzdžio dalis, daugiau aplinkybių nebuvo įvardinta.

Ieškovo teiginys, kad UAB „Arkada” neatlygintinai garantiniu laikotarpiu likvidavusi avariją ir atlikusi vandentiekio remontą pripažino savo, kaip rangovo, atsakomybę už statinio defektus ir dėl to atsiradusią žalą, iš esmės paneigiamas trečiojo asmens atstovo J. G. paaiškinimu, jog, įvykus avarijai, ligoninės darbuotojai asmeniškai kreipėsi į UAB „Arkada“ dirbantį R. G., ligoninės darbuotojos brolį, kuris jau ne vieną kartą geranoriškai padėjo gydymo įstaigai, neturinčiai santechniko, atlikti remonto darbus. Įrodymų, jog dėl vamzdžių defektų pašalinimo tretysis asmuo oficialiai kreipėsi į atsakovą, byloje nėra. Byloje taip pat nėra atliktų avarijos likvidavimo darbų akto ar kitų tai patvirtinančių įrodymų. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2014-05-29 rašte pateikta informacija apie avarijos padarinių likvidavimą teismas negali remtis, kadangi teismo posėdyje ligoninės atstovas nurodė, jog ji nėra tiksli. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtas raštas surašytas po 2014-05-23 draudžiamojo įvykio tyrimo akto, pagal kurį buvo išmokėta draudimo išmoka, surašymo, kur įvardintas ir už žalą atsakingas asmuo – UAB „Arkada“, tačiau įrodymų, pagal kuriuos 2014-05-23 buvo nustatyta atsakovo atsakomybė, byloje nėra pateikta. Dar daugiau pažymėtina, jog 2014-05-23 sprendimas išmokėti draudimo išmoką priimtas nežinant sugadintų kompiuterių kiekio, kas nurodyta minėtame akte, tai patvirtina ir sulietų kompiuterių testavimo rezultatus fiksavusi lentelė, kurioje nėra nurodyta galutinių išvadų surašymo data, tuo pagrįstai verčiant abejoti draudimo kompanijos tyrimo išsamumu bei sprendimo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumu ir teisingumu.

Atsakovas, atsikirsdamas į draudiko reikalavimą atlyginti žalą, pateikė teismui du Vilniaus Gedimino technikos universiteto Suvirinimo tyrimų ir diagnostikos laboratorijos 2013-06-11 ir 2014-11-12 atliktus ekspertizės aktus ir Fizinių ir technologijos mokslų centro elektrocheminės medžiagotyros skyriaus ataskaitas, kuriais nustatytas vandentiekio vamzdžių atitikimas techninėms tiekimo sąlygoms bei vamzdžių korozijos priežastys. 2013-06-11 akte bei ataskaitoje nėra įvardinta tyrimui pateiktų vamzdžių paėmimo vieta, todėl, akivaizdu, juose pateiktos išvados negali būti siejamos su nagrinėjamu ginču. 2014-11-12 ekspertizės akte bei ataskaitoje atliktas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos C korpuse, adresu Architektų g. 77, Šiaulių m., po 2014 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais, t. y. netrukus po ginčo avarijos, įvykusių vandens pratekėjimų, atsakovo ir trečiojo asmens atstovų pasirašytais aktais paimtų vandentiekio vamzdžių tyrimas, todėl, teismo nuomone, minėtuose dokumentuose pateiktos išvados sietinos su šioje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis. Juose konstatuota, kad atsakovo sudėti vamzdžiai atitinka standartus, tačiau, atsižvelgiant į vandens parametrus bei temperatūrą, jie yra linkę greičiau irti (vamzdžių korozija), kas, iš esmės laikytina atsakovo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Įrodymų, paneigiančių minėtas ekspertizės išvadas, ieškovas nepateikė. Be to, bylos nagrinėjimo metu, esant įrodymų, kad vamzdyno avarija galėjo įvykti ne dėl rangovo (atsakovo) statybos rangos darbų defektų, o dėl natūralaus vamzdyno korozijos proceso, kurį paspartino vandens parametrai ir temperatūra, ieškovui buvo siūlyta spręsti klausimą dėl kitų CK 6.697 straipsnio 3 dalyje statybos rangos santykiuose dalyvavusių asmenų – užsakovo ir/ar projektuotojo ir/ar statybos techninio prižiūrėtojo – įtraukimo į procesą, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, ginčo šalių netikslino.

Dėl vamzdyno defekto pripažinimo draudiminiu įvykiu, ką ginčijo atsakovas, teismas konstatuoja, jog byloje nepateikta jokių kriterijų ar standartų, kuriais remiantis vamzdyno defektas pripažintas draudiminiu įvykiu, taip pat byloje nėra rašytinių įrodymų, kad vamzdyno avarija buvo tirta, nėra įvykio tyrimą patvirtinančių dokumentų (tirtas tik kompiuterinės technikos pažeidimas, jo mastas, nustatyta dėl kompiuterinės technikos apliejimo padaryta žala). Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004 6.1.2. punkte nurodyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, jei nuostoliai atsirado dėl natūralaus turto nusidėvėjimo ir neišvengiamų natūralių procesų (ilgalaikio drėgmės poveikio ir jos padarinių, korozijos, pelijimo, puvimo, pelėsio, grybelio, kvapo, gedimo, natūralaus pastato ar jo dalies sėdimo ir t.t.). Ieškovo atstovo rašytinis 2015-10-21 paaiškinimas, jog minėta taisyklė taikoma ir įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, tik tuo atveju, jeigu dėl įvardintų procesų buvo sugadintas nekilnojamasis turtas, objektyviai nesuprantamas, todėl kritikuotinas, kadangi minėtų taisyklių 2.1. punkte konkrečiai įvardinta, kad vandentiekio įranga laikytina nekilnojamuoju turtu, todėl, nesant kitų ieškovo argumentų, teismo nuomone, 6.1.2. punkto taisyklė 2014-03-10 avarijos atveju turėjo būti taikoma ir vertinama galimų natūralių procesų įtaka vamzdynui.

Minėta leidžia teismui konstatuoti, jog ieškovas, kuris verčiasi draudimo veikla ir prisiima atitinkamą riziką, turėjo imtis visų įmanomų priemonių siekiant nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio buvimui konstatuoti, tačiau statybos rangos darbų defektų iš esmės netyrė, esant neaiškumams, specialistų ar ekspertų pagalba nesinaudojo, nepateikė objektyvių duomenų apie vamzdyno avarijos priežastis, t. y. ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų - statybos rangos darbų defekto, kuris būtų lėmęs avarijos kilimą. Neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo analizuoti kitų atsakomybės sąlygų - žalos bei priežastinio ryšio.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, įvertinus atsakovo atsakomybę šalinančios aplinkybės egzistavimą, ieškinys atmetamas.

Teismas dėl šalių argumentų, susijusių su vamzdynų įrengimo darbų garantiniais terminais, nepasisako, nes, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, jie vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovo UAB „Arkada“ atstovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo prašė iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 2 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi šios išlaidos neviršija „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau tekste – rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl priteistinos. Po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atsakovo atstovas prašė papildomai priteisti 1 000,00 Eur išlaidų jo pagalbai apmokėti. Konstatuotina, kad maksimalios atsakovo atstovo išlaidos, susijusios su minėtoje proceso stadijoje atliktais veiksmais, viršytos, kadangi po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo vyko tik vienas 17 min. trukmės teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir atsakovo atstovas, duomenų apie kitus atsakovo atstovo atliktus veiksmus šioje proceso stadijoje nėra. Pagal rekomendacijų 8.19 p., be to, įvertinus atsakovo atstovo vykimo iš Vilniuje esančios kontoros į minėtą teismo posėdį ir grįžimo laiką, atstovavimo išlaidos mažintinos, priteisiant iš ieškovo 195,00 Eur, t. y. iš viso priteisiant 2 195,00 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 str., 247 str., 259 str., 260 str., 263 – 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, įmonės kodas 40103840140, buv. Krišjana Valdemara iela 63, Ryga, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, buveinės adresas Viršuliškių sk. 34, Vilniuje, atsakovui UAB „Arkada“, įmonės kodas 144560425, buveinės adresas Gegužių g. 94, Šiauliai, 2 195,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Rasa Milvydaitė