Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-632-885/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
1-632-885/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
M. B., A. B.
Nukentėjusysis
D. Š., G. K.
Advokatai
Saulius Alysas, Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-632-885/2011Teisminio Proceso Nr.: 1-41-1-00136-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.4.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 23 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Jurešienei,kaltinamiesiems M. B., A. B.,nukentėjusiesiems D. Š., G. K.,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiojo D. Š. atstovui advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini), gimęs Šiaulių mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas vieną kartą 2008-05-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 metams, uždraudžiant lankytis šventėse ir renginiuose, masinio susibūrimo vietose, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val., iki 6 val., būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 1 metus neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2009-07-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi 2008-05-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės likusi dalis pakeista į 90 parų arešto; 2009-08-06 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pakeista 2009-07-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis ir 2008-05-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista į 60 parų arešto; 2009-10-12 paleistas iš Marijampolės pataisos namų arešto bausmės skyriaus atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini), gimęs Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas vieną kartą 2008-05-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. 3 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 val. per mėnesį visuomenės labui; 2008-09-13 išbrauktas iš Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir A. B. 2011-01-31 apie 00.05 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, prie Rūdės g. 8 numeriu pažymėto namo aštuntos laiptinės, veikdami kartu, įžūliu elgesiu, bendrais tyčiniais veiksmais, tai yra M. B. smūgiuojant nukentėjusiajam D. Š. rankos kumščiu į galvos sritį, po ko D. Š. nugriuvus, A. B. sugriebus nukentėjusiajam G. K. už plaukų, prirėmus jį prie namo laiptinės durų ir sudavus jam smūgį kumščiu į veido kairę pusę, taip sukėlus liudytojui G. K. fizinį skausmą ir tokiu būdu neleidus G. K. pakelti nuo žemės nukentėjusiojo D. Š., po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, M. B. spiriant nukentėjusiajam D. Š. koja į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam D. Š. nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairėje smakro pusėje ir kairėje viršutinės lūpos pusėje, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio ir apatinio žandikaulių dešinės pusės pirmų ir antrų dantų nuskėlimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. B. 2011-01-31 apie 00.05 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, prie Rūdės g. 8 numeriu pažymėto namo aštuntos laiptinės, dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį D. Š., t.y. vieną kartą smūgiuodamas nukentėjusiajam D. Š. rankos kumščiu į galvos sritį, po ko D. Š. nugriuvus, spirdamas nukentėjusiajam D. Š. koja į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam D. Š. nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairėje smakro pusėje ir kairėje viršutinės lūpos pusėje, pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio ir apatinio žandikaulių dešinės pusės pirmų ir antrų dantų nuskėlimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tą naktį buvo namuose su draugais, kuriuos išlydėjęs nuėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kaip ateina du linksmai nusiteikę vaikinai. Balkonas įstiklintas, bet vienas langas visada atidarytas. Vaikinai kalbėjo garsiai, bet ką jie sakė nesiklausė. Jie prie namo spyrė į automobilio „Audi 100” sparną. Smūgis iš garso buvo stiprus, tačiau signalizacija nuo smūgio nesuveikė. Kodėl nebuvo žymių ant automobilio nežino. Jis paklausė vaikinų, ar trukdo automobilis, jie atsakė, kad trukdo. Vieta, laikas atitinka kaip kaltinamajame akte. Jis norėjo paklausti vaikinų, kodėl jie spardo kaimyno automobilį, todėl išėjo į lauką. Išėjus iš laiptinės, jie išbėgo iš kitos laiptinės ir puolė jį. Jis nespėjo susivokti ir trenkė vienam vaikinui iš kumščio bei spyrė koja. Jis smūgiavo du smūgius. Vaikinas po pirmo smūgio į galvą nugriuvo. Po smūgio dar bandė keltis. Paskui išėjęs tėvas atitraukė jį nuo jaunuolių. Vienas vaikinas gulėjo, o kitas stovėjo prie namo. Tėvas muštynėse nedalyvavo. Jis tik pakėlė ir nuvedė į namus. Civilinį ieškinį pripažino, nes jis sutiko, kad padarė žalą, tik parodė, kad per didelis ieškinys. Ir turtinė, ir neturtinė žala per didelė. Įvykio metu buvo išgėręs keturis alaus butelius. Gailisi, teismui pasižadėjo, kad taip daugiau nebus.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Sūnus pasakė, kad vaikinai spyrė į kieme stovintį automobilį. Kai sūnus išėjo į lauką, jis pagalvojo, kad gali būti negerai ir todėl pats išėjo laukan pažiūrėti, kas vyksta. Lauke nugara į jį stovėjo D. Š., valėsi kraujus, o kitas vaikinas sėdėjo ant „Hondos” automobilio. Jis paėmė už rankos G. K. ir nuvedė į namus. Vedamas G. K. nesipriešino, neprieštaravo. Duris atidarė mergina. Nukentėjusysis D. Š. paėmė telefoną ir iškvietė policiją. Jis juos konflikto metu tik išskyrė, daugiau nieko. Jis tikrai netampė už plaukų G. K.. Civilinio ieškinio nepripažino. Jis nieko nedarė, tik parvedė į namus. Prieš konfliktą pas juos buvo atėję sūnaus draugų. Tą vakarą jis buvo išgėręs, bet negirtas. Po įvykio grįžęs išgėrė dar pusę butelio alaus, gal todėl nustatytas girtumas buvo didesnis. Jis pats konflikto metu nematė nei vieno smūgio. Kai bute ėjo rengtis prieš išeinant laukan, jis matė, kad vaikinai sėdėjo ant „Hondos” automobilio. Jis vedė G. K., o D. Š. valėsi veidą. Jis išėjęs laukan pasakė, kad vaikinai pabaigtų muštis. O į lauką ėjo, kad iš vis nebūtų jokio konflikto, nes sūnus buvo tik vienas, o vaikinai du. Jis tik norėjo užbėgti įvykiui už akių. Nukentėjusieji nuėjo į namus, o sūnus stovėjo laiptinėje ir tylėjo.

Nukentėjusysis D. Š. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais jokių santykių nėra. Ėjo su draugu iš kavinės namo, smagiai šnekučiavosi. Einant link laiptinės, kažkas šūkavo iš balkono. Jie nekreipė dėmesio. Ką sakė, negalėjo pasakyti, lyg tai nelįskit prie mašinos, nors tiksliai pasakyti negalėjo. Kieme pyptelėjo automobilio signalizacija, dėl ko jie turėjo nemalonumų. Jis matė, kaip draugas prisidegė cigaretę, daugiau viskas balta ir daugiau nieko. Prie buto durų atsigavo ir suprato, kas buvo. Jam smūgiavo iš nugaros į galvą. Į veidą smūgio jau neprisiminė. Kas jį pakėlė ir vedė nesuprato. Vonioje nusiplovė kraują ir iškvietė policiją. Po smūgio jis pats nepaėjo, jį parvedė. M. B. nematė, A. B. lyg ir matė. Civilinį ieškinį palaiko, materialinė žala padaryta: dantistė pateikė sąmatą, preliminariai surašė kainas, suplėšyta nauja striukė, važinėjimai pas gydytojus, kuro sąnaudos, automobilis mieste tiek kuro išdegina, važinėjo tik mieste pas gydytojus, čekius pateikė. Kad sutvarkyti visus pažeistus dantis, pateikta minimaliausia suma. Be to, sutaisyti dantys jau nebus niekada tokie, kokius turėjo. Tokių pinigų juos sutaisyti jis neturi. Taip pat pateikė receptus, kokie vaistai ir vitaminai buvo perkami ir už kokias sumas. Po operacijos reikėjo atsigauti. Po įvykio buvo sužlugdyta daug planų. Rašė bakalaurą - negalėjo tinkamai pasiruošti. Taip pat vyko pasiruošimai rinkimams į tarybos narius, buvo sąrašuose, buvo iškabinti plakatai, negalėjo filmuotis. Aktyviai sportavo, bet po įvykio to daryti negali. Atsirado galvos skausmai. Širdies plakimo dažnis padidėjo, taip pat spaudimas. Pastoviai turi vartoti vaistus. Sveikatos problemų turės visam gyvenimui. Anksčiau jokių problemų su sveikata neturėjo. Tartis jis nenori, nosies operacija nėra maloni. Byloje yra atspausdintos nuotraukos, viskas matyti. Nosis, kaip blynas. Ant galvos bato padas, tik numerio nematyti. Jį vedė vienas, manė tai buvo draugas. Namuose matė panelę, kuri liepė eiti praustis. Kvietė policiją, greitąją pagalbą vėliau, kai pasidarė bloga. Kai atvyko policija, buvo jis ir draugas. Policija sakė, kol susitvarkys su M. ir A. B., jiems tylėti. Jis nerodė jokių gestų, nesakė jokių įžeidžiančių žodžių. Smagiai šnekučiavosi su draugu. Jis nesitikėjo smūgių, jo niekas neatsiprašė. Padarytos žalos irgi niekas neatlygino. Turėtų būti priteistas civilinis ieškinys ir piliečiai nuteisti įstatymų numatyta tvarka.

Nukentėjusysis G. K. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais jokių santykių, tik žino, kad gyvena tame pačiame name. Ties trečia laiptine supypsėjo automobilio signalizacija. Iš balkono išgirdo, kaip šūktelėjo „nelįskit, gaidžiai”. Iš balkono sklido du balsai. Prie laiptinės draugui pasiūlė parūkyti. Jis iš balsų suprato, kad A. ir M. B. juos užpuolė, atpažino iš balsų. Jie labai greitai atsirado prie jų. Jis juos buvo ne kartą girdėjęs. Netrukus pamatė, kaip kumščiu D. Š. trenkė į galvą. Kas sudavė smūgį nežino, bet spyrė tai M. B.. D. Š. gulėjo ir nejudėjo. Nukentėjusysis D. Š. gulėjo, galva buvo prie jo kojų. Kai draugas nukrito, jam spyrė iš kojos. Juos užklupo netikėtai, kitaip būtų bandę apsiginti. Į laiptinę dar nebuvo įėję. Kai pamatė spyrį, tada griebė jį už plaukų. Kai jam paėmė už plaukų, pasimetė, nes vyrams tai nebūdinga. Jį paėmė už plaukų, prirėmė prie metalinių durų ir trenkė, skaudėjo žandą, auskaras buvo įsmigęs į kaklą. Kai jį paleido, jis puolė prie draugo. Jį laikė A. B. ir jis per jį nieko negalėjo matyti. Viskas įvyko labai greitai. Spontaniškai pasakė, dabar prisidirbot, po tų žodžių jį paleido. Paltą nusimetė, nes jis jam trukdė. Kur stovėjo, ten jį ir numetė. Toks elgesys jį kaip asmenį pažemino, juto fizinį skausmą. Draugė matė per langą. Jam trenkė į žandą ir išplėšė auskarą. Auskarą rado kieme, su drauge ieškojo kitą dieną, jo kaina 300 litų. Tai nuvykęs į prokuratūrą ir nurodė. A. B. paėmė jo paltą. Policija atvažiavo greitai, bet jie buvo jau išėję. Jam mergina liepė eiti praustis. Policijai pasakė, kur gali būti B. Vieta ir laikas atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte. A. B. ėjo kartu su jais, o kur buvo M. B., nežino. Tartis norėjo, nes pasakė, kad kvies policiją. Mašinų niekas neapžiūrėjo, buvo tamsu. Iš B. dažnai sulaukdavo replikų. Tai automobilį pastatei ne taip, tai ne ten. Bet taip gyventi neketina. Moralinė žala: skausmas, išrauti plaukai, bloga savijauta. Atvykus medikams, prašė pasirūpinti draugu.

Liudytojas P. A. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais jokių santykių nėra, yra kaimynai. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Jo automobilis buvo įlenktas jau prieš kokius 3-4 metus. Tos dienos įvykis nei prie ko. Signalizacija automobilyje yra. Dėl kaltinamųjų nusiskundimų nėra buvę, bent jis negirdėjo. Automobilis stovi ties 5-6 laiptine. Atvykus policijai, liepė išeiti apžiūrėti automobilį. Kažkada A. B. laiptinėje susitikęs pasakojo, kad buvo įvykis ir jis ėjo raminti. Sakė ramino triukšmaujančius jaunuolius. Apžiūrėjęs automobilį, nieko naujo nematė, viskas buvo kaip buvę. Automobilio netikrino, ar buvo suveikusi signalizacija, ar ne.

Liudytoja A. A. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais yra tolimi kaimynai, su nukentėjusiuoju D. Š. draugai, G. K. ir ji gyvena kartu. Apie 24 valandą kieme prie laiptinės pamatė grumtynes. Matė, kaip G. K. grumiasi su vyresniu kaltinamuoju, tai buvo A. B.. Matė D. Š. gulintį ir spyrį į viršutinę jo kūno dalį. Į jos namus atėjo D. Š., G. K. ir A. B.. Ji draugui liepė eiti praustis, bet D. Š. sakė kvies policiją. A. B. sakė, kad vaikinai spyrė į automobilį, dėl to ir paskui susimušė. A. B. aiškino, kad išskyrė vaikinus ir parvedė į namus. G. K. konflikto metu bandė atsiplėšti nuo A. B., bet A. B. jį laikė už rūbų ir plaukų. Matė, kaip M. B. spyrė D. Š., bet kur negalėjo pasakyti. D. Š. gulėjo ir nejudėjo, bent tol, kol ji matė. Ji matė, kad spyrė į viršutinę kūno dalį, tačiau konkrečiai kur, pasakyti negalėjo. Grumtynės vyko apie 5 min. Jos draugas G. K. po to konflikto jautėsi blogai. Blogai vien dėl to, kad negali saugiai gyventi. Jam skaudėjo ausį, žandą. Ji pati labai išsigando ir tai sutrikdė ir jos gyvenimą. Tą vakarą po konflikto G. K. ausyje auskaro nebuvo. Auskarą sekančią dieną jie rado kieme, kur buvo grumtynės. Kad kvietė policiją girdėjo, bet laiko negalėjo pasakyti. Draugai po to išėjo į lauką ir laukė policijos. Ji pati pareigūnų nematė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų, nukentėjusiųjų duotų parodymų, jų kaltė įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga.

2011-01-31 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota įvykio vietos apžiūra, esanti adresu Rūdės g. 8, Šiauliai, prie aštuntos laiptinės (b. l. 6-13).

2011-03-02 gauta specialisto išvada Nr. G 124/11(04), kurioje nurodyta, kad D. Š. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, abiejų vokų vokuose, dešiniame skruoste, kairėje smakro pusėje ir kairėje viršutinės lūpos pusėje, pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio ir apatinio žandikaulių dešinės pusės pirmų ir antrų dantų nuskėlimas. D. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (b. l. 22, 23).

Asmens blaivumo testu, kuriame fiksuota, kad 2011-01-31 00.58 val. M. B. nustatytos 1.14 promilės etilo alkoholio (b. l. 71).

Asmens blaivumo testu, kuriame fiksuota, kad 2011-01-31 01.04 val. A. B. nustatytos 2.01 promilės etilo alkoholio (b. l. 104).

2011-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota kaip nukentėjusysis D. Š. savo iniciatyva pateikė 27 vnt. „Neste oil“ kuro pirkimo kvitus, 2 receptus, 8 vaistų pirkimo kvitus, kalendorių, gydytojos A. R. antspauduotą ir pasirašytą lapą, kuriame surašytas paskaičiavimas už dantų tvarkymą po jų nuskėlimo (b. l. 34, 35; 52-56).

2011-04-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota kaip nukentėjusysis D. Š. savo iniciatyva pateikė juodos spalvos medžiaginę striukę (b. l. 36).

2011-04-29 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota juodos spalvos medžiaginės striukės apžiūra (b. l. 37-41).

2011-02-02 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu, kuriame fiksuota, kaip liudytojas G. K. iš pateiktų nuotraukų atpažino A. B. kaip asmenį, kuris laikė jį už plaukų, bei M. B., kuris sumušė D. Š. (b. l. 60-62).

2011-02-02 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu, kuriame fiksuota, kaip liudytoja A. A. iš pateiktų nuotraukų atpažino A. B. kaip asmenį, kuris laikė G. K. už plaukų, bei M. B., kuris koja spyrė D. Š. į veidą (b. l. 65-67).

2011-05-26 akistatos protokolu, kuriame fiksuota, jog suvedus nukentėjusįjį D. Š. ir įtariamąjį M. B. dėl prieštaravimų, esančių jų parodymuose, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b. l. 93- 94).

2011-05-26 akistatos protokolu, kuriame fiksuota, jog suvedus liudytoją G. K. ir įtariamąjį M. B. dėl prieštaravimų, esančių jų parodymuose, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b. l. 90-91).

2011-04-08 akistatos protokolu, kuriame fiksuota, jog suvedus liudytoją G. K. ir įtariamąjį A. B. dėl prieštaravimų, esančių jų parodymuose, kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (b. l. 110-111).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis M. B. suvokė, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu – panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. Š., jam suduodamas rankos kumščiu ir koja smūgius į galvos sritį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei to norėjo. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties „arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010). Chuliganiškų paskatų buvimu kaltininko veikoje teismas pripažįsta tai, kad viešoje vietoje - Šiauliuose, prie Rūdės g. 8 numeriu pažymėto namo aštuntos laiptinės, mušdamas nukentėjusįjį matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad chuliganiškos paskatos kaltinamajam M. B. inkriminuotos tinkamai, todėl tokia M. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamųjų M. B. ir A. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Teismas atmeta kaltinamojo A. B. parodymus, kad jis tik išskyrė M. B. su nukentėjusiaisiais, daugiau nieko nedarė, jokių smūgių nesudavė, o tik parvedė nukentėjusiuosius į namus, vertindamas šiuos jo parodymus kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę versiją, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir remiasi nuosekliais ir detalizuotais nukentėjusiųjų - D. Š., G. K. – parodymais, kad jį paėmė už plaukų, prirėmė prie metalinių durų ir trenkė, skaudėjo žandą, auskaras buvo įsmigęs į kaklą, jį laikė A. B.. Liudytoja A. A. teisme taip pat parodė, kad matė, kaip G. K. grumiasi su vyresniu kaltinamuoju, tai buvo A. B., G. K. bandė atsiplėšti nuo A. B., bet A. B. jį laikė už rūbų ir plaukų. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji ar liudytoja dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti kaltinamuosius nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas jų parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji M. B. ir A. B. viešoje vietoje – Šiauliuose, prie Rūdės g. 8 numeriu pažymėto namo aštuntos laiptinės, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be jokios aiškios asmeninės motyvacijos įžūliai elgėsi, M. B. smūgiuojant nukentėjusiajam D. Š., A. B. sugriebus G. K. už plaukų, prirėmus jį prie namo laiptinės durų ir sudavus jam smūgį kumščiu į veido kairę pusę, taip sukėlus nukentėjusiajam G. K. fizinį skausmą ir tokiu būdu neleidus G. K. pakelti nuo žemės nukentėjusiojo D. Š.. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamieji M. B. ir A. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamųjų M. B. ir A. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

M. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę M. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, ir vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriam prie apysunkių nusikaltimų, veikos baigtos, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. M. B. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (b.l. 130-131), kas atitinka įstatyme numatytą nusikaltimų recidyvo sąvoką (LR BK 27 str.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 143-145), nedirbantis (b.l. 151), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (b.l. 142), todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, žemiau vidurkio, numatyto sankcijoje. Paskirtosios bausmės tarpusavyje subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuostatomis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, padarymo kitų nusikalstamų veikų, turimais duomenimis, nėra padaręs, yra jauno amžiaus, siekia įsidarbinti, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą, nes minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria kaltinamajam įpareigojimus.

Taip pat teismo nuomone, padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, tikslinga M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (LR BK 67 str. 1d., 70 str.) .

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. A. B. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (b.l. 154), kas atitinka įstatyme numatytą nusikaltimų recidyvo sąvoką (LR BK 27 str.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 163-170), nedirbantis (b.l. 176-177), Lietuvos darbo biržoje registruotas (b.l. 175), todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau vidurkio, numatyto sankcijoje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, padarymo kitų nusikalstamų veikų, turimais duomenimis, nėra padaręs, siekia įsidarbinti, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą, nes minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria kaltinamajam įpareigojimus.

Taip pat teismo nuomone, padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, tikslinga A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (LR BK 67 str. 1d., 70 str.) .

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1911,57 Lt sumai (b.l. 26-28). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. B. priteistina atlyginti 1911,57 litų sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. Š. pareiškė 7354,14 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis, pagrįsdamas patirtos turtinės žalos dydį, pateikė 27 vnt. „Neste oil“ kuro pirkimo kvitus, 2 receptus, 8 vaistų pirkimo kvitus, gydytojos A. R. antspauduotą ir pasirašytą lapą, kuriame surašytas paskaičiavimas už dantų tvarkymą po jų nuskėlimo (b. l. 34, 35; 52-56). Iš byloje esančių kvitų matyti, kad D. Š. pirko vaistų už 254,14 litų, ši suma pagrįsta, todėl priteistina. Be to, byloje yra gydytojos A. R. pasirašytas ir antspauduotas raštas, kuriame pateikta nukentėjusiojo D. Š. dantų tvarkymo sąmata, iš kurios matyti, kad dantų sutvarkymas kainuos 5850 litus. Ši suma taip pat pagrįsta, todėl taip pat priteistina. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo metu jam buvo suplėšyta striukė, kainavusi 470 litų. Byloje esantis daiktų apžiūros protokolas patvirtina, striukės suplėšymo faktą, todėl 470 litų suma taip pat priteistina nukentėjusiajam. Be to, nukentėjusysis pateikė „Neste oil“ kuro pirkimo kvitus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis pylėsi kuro už 780 litų, tačiau byloje nėra duomenų, kiek kartų, kokiais atstumais galėjo važiuoti nukentėjusysis, lankydamasis pas gydytojus, važiuodamas pirkti vaistų, todėl negalima tiksliai apskaičiuoti lankymuisi pas gydytojus, važiavimui pirkti vaistų sunaudoto kuro ir apskaičiuoti jo vertės. Kadangi civilinio ieškinio šioje dalyje negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, D. Š. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą dėl 780 Lt priteisimo civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nukentėjusiojo pareikštas 7354,14 litų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamojo M. B. priteistina atlyginti nukentėjusiajam D. Š. 6574,14 litų padarytą turtinę žalą.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. Š. pareiškė 15000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, D. Š. nurodė, jog kaltinamojo nusikalstami veiksmai jam sutrikdė sveikatą, jis buvo sumuštas 2011-01-31, o po mėnesio, t.y. vasario 27 vyko savivaldos rinkimai, kuriuose turėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini), dėl sumušimo jo veidas atrodė neestetiškai, todėl bendrauti su rinkėjais kaip kandidatas, negalėjo, kadangi intensyviai sportuoja, šešioms savaitėms turėjo nutraukti treniruotes, nes po nosies kaulo ir kremzlės operacijos gydytojai rekomendavo nesportuoti, be to ir šiai dienai negali sportuoti pilnu tempu, jaučia nuovargį, širdies permušimus, taip pat jaučia padidėjusį nuovargį ir nervinę įtampą, mokėsi paskutiniame kurse Šiaulių humanitariniame fakultete Anglų filologijos specialybėje, rašė ginamąjį bakalauro darbą, kurio rašymui nusikaltimo metu patirti sužalojimai tai taip pat turėjo didelės įtakos, gydymosi metu negalėjo jo rašyti, apskritai mokytis ir gilintis į savo rašomą darbą. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos veikos patyrė negalavimus, kreipėsi į medikus. Teismui buvo pateiktas gydymo įstaigos raštas, iš kurio matyti, kad jis iki įvykio jau turėjo širdies problemų, tik po įvykio gal dažniau lankėsi gydymo įstaigoje dėl sveikatos tikrinimosi, nes jam buvo nustatytas padidėjęs kraujo spaudimas. Tačiau nukentėjusysis teismui nepristatė įrodymų, kokie išlikę neigiami liekamieji reiškiniai, atsiliepsiantys nukentėjusio elgesiui, sveikatai, bendravimui ar gyvenimo kokybei ateityje. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas 15000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamojo M. B. priteistina atlyginti 8000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam D. Š..

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. K. pareiškė 3000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, G. K. nurodė, jog dėl kaltinamojo A. B. nusikalstamų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nes nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytų veikų nepatyrė negalavimų, nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą ar nemigą. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas 3000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamojo A. B. priteistina atlyginti 200 Lt neturtinės žalos G. K.

Nukentėjusiojo D. Š. išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str. 3 d. nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. 2011 m. lapkričio 23 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 648865 nurodyta, kad D. Š. 800 litų sumokėjo advokatui Sauliui Alysui. Todėl D. Š. patirtos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, t.y. 800 litų, priteistinos iš kaltinamojo M. B.

Daiktiniai įrodymai - 27 vnt. „Neste oil“ kuro pirkimo kvitai, 2 receptai, 8 vaistų pirkimo kvitai, 2011 metų kalendorius, gydytojos A. R. antspauduotas ir pasirašytas lapas, pridėti prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Daiktinis įrodymas - juodos spalvos medžiaginė striukė, kuri grąžinta pagal pakvitavimą nukentėjusiajam D. Š. (b. l. 36; 42-44), paliktina neribotai jo nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymą, ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. B. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., padarymą, ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuostatomis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę M. B. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. B. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 d., 2 d. 5 p., 70 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos M. B. privalo atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 23 d.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymą, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. B. toliau registruotis darbo biržoje bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 d., 2 d. 5 p., 70 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos A. B. privalo atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 23 d.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 1911,57 Lt sumai (b.l. 26-28) tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. B. priteisti atlyginti 1911,57 litų sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo D. Š. pareikštą 7354,14 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. B. priteisti atlyginti nukentėjusiajam D. Š. 6574,14 litų padarytą turtinę žalą. Pripažinti teisę nukentėjusiajam D. Š. į civilinio ieškinio likusioje dalyje dėl 780 Lt turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo D. Š. pareikštą 15000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. B. priteisti atlyginti nukentėjusiajam D. Š. 8000 litų padarytą neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo G. K. pareikštą 3000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. B. priteisti atlyginti 200 Lt neturtinės žalos G. K..

Nukentėjusiojo D. Š. 800 litų patirtas išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti priteisti iš kaltinamojo M. B..

Daiktinius įrodymus - 27 vnt. „Neste oil“ kuro pirkimo kvitų, 2 receptus, 8 vaistų pirkimo kvitus, 2011 metų kalendorių, gydytojos A. R. antspauduotą ir pasirašytą lapą, pridėtus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktinį įrodymą - juodos spalvos medžiaginę striukę, kuri grąžinta pagal pakvitavimą nukentėjusiajam D. Š. (b. l. 36; 42-44), palikti neribotai jo nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus