Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Č. S., D. K., S. L., R. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Papildomuose paaiškinimuose, pateiktuose 2020 m. spalio 28 d, pareiškėja paaiškino, kad po mamos J. S. mirties (duomenys neskelbtini), 1992 m. kreipėsi į tuometinį VĮ Tauragės inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą (dabar – VĮ Registrų centras) dėl pastatų inventorizavimo, taip pat ir dėl teisinės registracijos. Be to, jau po mamos mirties brolis A. S. 2005 m. vasario 28 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjai 3 ha žemės sklypą, kuriame ir yra pastatai. Broliui žemės nuosavybės teisės į dovanojamą sklypą buvo atkurtos 2000 m. vasario 3 d. Elektra minėtame name yra atjungta, ja nesinaudoja išimtinai dėl saugumo sumetimų, nes po mamos mirties buvo radę požymių, kad į namą norėta įsibrauti. Namas šiuo metu negyvenamas. Prie namo yra šulinys, namas apkūrenamas krosnimi. Dėl tos pareiškėja negali pateikti jokių apmokėjimo už elektrą, vandenį ar šildymą, kvitų. Namą saugo kaip tėviškę. Atvažiuoja aplankyti kapinių, pasirūpina žemės sklypu bei pastatais, t. y. apšienauja sklypą aplink pastatus, aptvarko namo vidų ir išorę. Yra atlikusi smulkius remonto darbus, bet kvitų neišsaugojo.

Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti 2020 m. spalio 10 d.

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti proceso įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra J. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. J. S. taip pat turėjo sūnų Č. S. ir jau mirusius vaikus: M. L., V. S. ir A. S.. Gyventojų registro duomenimis, M. L. vaikai yra: R. N., D. K. ir S. L.. V. S. ir A. S. vaikų neturėjo. J. S. palikimą sudaro nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini): pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono 1 notarų biuro duomenimis, dėl J. S. palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas (toliau – ir 1964 m. CK). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas, įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001).

Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016). Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pareiškėja paaiškino, kad po motinos mirties pradėjo faktiškai valdyti turtą, juo rūpintis. Nurodė, kad elektra paveldėtame name yra atjungta, ja nesinaudoja dėl saugumo sumetimų, namas šiuo metu negyvenamas, vandentiekio nėra, apšildymas – krosninis. Šias aplinkybės patvirtina nekilnojamojo turto išrašas, iš kurio matyti, kad namui priklauso kiti inžineriniai statiniai – šulinys, taip pat kad name naudojamas krosnis šildymas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėja šiuo atveju negali pateikti įprastų tokio pobūdžio bylose rašytinių įrodymų – tam tikrų kvitų, patvirtinančių apmokėjimą už elektrą, vandenį ar šildymą. Tačiau teismas sprendžia, kad byloje surinkti kiti įrodymai patvirtina, jog J. S. priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu.

J. S. nuosavybės namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad turto inventorizacija buvo atlikta (duomenys neskelbtini), t. y. po J. S. mirties. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad J. S. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotas 1992 m. gruodžio 7 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu. 2005 m. vasario 28 d. Dovanojimo sutartimi pareiškėjai A. S. padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas – 0,20 ha, kuris yra prie paveldėtų motinos pastatų. Pareiškėja nurodė, kad būtent ji atliko turto inventorizaciją bei registraciją nekilnojamojo turto registre, kad turtą saugo kaip tėviškę, aplanko, pasirūpina jai priklausančiu žemės sklypu bei pastatais. Suinteresuoti asmenys neginčijo šių aplinkybių, sutiko su pareiškimu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šių duomenų pakanka nustatyti, kad būtent pareiškėja perėmė palikimą po motinos mirties faktiškai pradedama jį valdyti.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos J. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.