- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-706-280/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00341-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Teisėjų Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-694-233/2017 pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Panevėžio apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 6317,64 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovo A. S. dėl sveikatos sutrikdymo Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių biuro vyriausiajam patruliui E. Š. (toliau tekste – ir policijos pareigūnas). Nurodė, kad atsakovas, būdamas girtas, pasipriešino pareigūnui, jį sužalojo. Policijos pareigūnui buvo nustatytas nosies lūžis (lengvas kūno sužalojimas). Dėl šių veiksmų, 2016-11-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-195-620/2016 A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 str.Pagal Lietuvos Statuto 50 str. 3 d. 7 p., lengvo sveikatos sutrikdymo atveju sužalotam pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Panevėžio apskrities VPK į E. Š. sąskaitą 2016 m. gruodžio 27 d. pervedė 3158,82 Eur ir 2016 m. gruodžio 29 d. pervedė 3158,82 Eur, iš viso - 6317,64 Eur dydžio išmoką dėl sveikatos sutrikdymo. Ieškovas išmokėjęs policijos pareigūnui aukščiau nurodytą piniginę kompensaciją, įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas, kuris yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias pastarajam sužalojus policijos pareigūną, atlygintų ieškovo nuostolius, pasireiškusius piniginės kompensacijos policijos pareigūnui išmokėjimu.
II. Pirmosios instancijos procesinio sprendimo esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį, priteisė iš atsakovo A. S., ieškovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui 6317,64 Eur nuostolių regreso tvarka atlyginimui.Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, atitinka ieškovo nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovas su ieškiniu pilnai sutinka, priteistos kompensacijos neginčija, todėl padarė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir jį pilnai tenkino.Atsakovo prašymą sprendimo vykdymą dėl sunkios materialinės padėties atmetė, pripažinęs, kad išdėsčius priteistinos sumos mokėjimą, būtų pažeisti ieškovo kaip kreditoriaus interesai. Atsakovas ir jo sugyventinė nedirba, turi išlaikytinį, pajamų, išskyrus vaikų auklėtinės išmoką, negauna, todėl tikimybė, kad sprendimą išdėsčius 2 metų laikotarpiui, jis galėtų mokėti 263 Eur sumą, yra maža.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Rokiškio rajono apylinkės, žymiai sumažinant priteistą iš atsakovo sumą ieškovui. Atsakovo teigimu, jis neginčijo ieškinio sumos, nes tikėjosi skolos atlyginimo dalimis galimybės dėl savo blogos finansinės padėties.Teismui atmetus jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, jis gailisi, kad sutiko su prašoma priteisti suma.Nurodo, kad gindamas savo vaiką, tik vieną kartą sutrenkė pareigūnui, kuriam nuo smūgio lūžo nosies kaulas. Pripažįsta, kad pasielgė neteisėtai, tačiau paskirtą bausmę atliko. Pilnas ieškinio patenkinimas labai apsunkintų atsakovo šeimos finansinę padėtį.Atsakovo nuomone, policijos pareigūnui E. Š. sulaužytas nosies kaulas tikrai nepadarė priteisto dydžio žalą. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką, nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, o ne privačius asmenis.Policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas. Policijos departamentas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo.Atsakovas neturėjo galimybės tartis su nukentėjusiu dėl jam padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo termino. Žalos dydis nebuvo apsvarstytas teisme, žalos dydis paremtas vien rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 6 mėnesių jo vidutinio dydžio kompensaciją.Dėl atsakovo kaltės policijos pareigūnas buvo ne darbingas ne 6 mėnesius, o 34 dienas, jam kompensacija išmokėta pagal specialiąsias žinybines normas, nustatytas ne pagal CK, o VRM įsakymo pagrindu – už 6 mėnesius, dėl ko ieškovui priteista išmoka žymiai viršija padarytą nukentėjusiam žalą. Atsakovo nuomone, padaryta žala, neviršija 1000 eurų ir ieškovui priteistina suma galėtų būti mažinama iki šios sumos.Atsakovas prašo teismo atsižvelgti į jo šeimos sunkią finansinę padėtį, kad jis ir jo sugyventinė yra vaikų namų auklėtiniai, kad turi mažametį vaiką, šiuo metu sugyventinė laukiasi.Ieškovas Panevėžio apskrities vyriausiasis komisariatas nesutinka su atsakovo šioje byloje pareikštu apeliaciniu skundu, prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados ir argumentai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).Ieškovas, įrodinėdamas nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, o atsakovas jų nepaneigė, bet priešingai – sutiko su ieškiniu.Atsakovas neįrodė, kad neturi objektyvių galimybių atlyginti padarytą žalą. Aplinkybė, kad jis bylos nagrinėjimo metu neturi darbo bei savarankiškų pajamų nepakankama sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, nes jis yra darbingas ir neturi sveikatos problemų. Teismas turi teisę sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus, jei žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas, 2017 m. gegužės 31 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas panaikinamas ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą, nenustatė esminių faktinių aplinkybių ir priimto sprendimo dalies tinkamai nemotyvavo, kas leidžia spręsti, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. būdamas girtas sužalojo policijos pareigūną E. Š. (sulaužė nosį), t.y. pareigūnui einančiam tarnybines pareigas sukėlė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą. Ieškovas kaip kompensaciją už sveikatos sutrikdymą vadovaudamasis LR vidaus tarnybos statuto 50 str. 3 d. bei LR vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašą išmokėjo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 6317,64 Eur. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantas nesutinka su ieškovo, išmokėjusio kompensaciją, atgręžtinio reikalavimo dydžiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė kompensaciją žymiai viršijančią padarytą nukentėjusiam žalą, nes nukentėjęs pareigūnas nedarbingas buvo 34 d., o kompensacija išmokėta už šešis mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais argumentais.Teismas savo priimto sprendimo plačiau nemotyvavo, tam turėjo teisę, kai atsakovas ieškinį pripažino, tik nurodė, kad jis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, atitinka teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką ir, kad atsakovas kompensacijos dydžio neginčija. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, tačiau šalies tam tikro fakto pripažinimas nėra teismui privalomas ir teismo besąlygiškai nesaisto (CPK 187 straipsnis). Teismas gali laikyti šalies pripažintą faktą nustatytu tik įsitikinęs, kad jo pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir kad nėra kitų aplinkybių, nurodytų CPK 187 straipsnio 2 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje ne tik akcentuojama, kad faktai nebenustatinėjami tokiu atveju, jei jų pripažinimas išreikštas aiškiai, nuosekliai, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013), bet ir pripažįstama, kad galimas vėlesnis pripažinimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas, išmokėjęs apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina pagal CK 6.290 str. Tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Būtent todėl ieškovas, išmokėdamas pareigūnui teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tik tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Nagrinėjamu atveju, teismas ieškovo išmokėtą kompensaciją nepagrįstai prilygino realiai atsakovo padarytai žalai pareigūnui ir ją priteisė iš atsakovo, o tikrosios žalos dydžio nenustatinėjo. Žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis. Faktas, kad atsakovas sutiko su ieškiniu, neeliminuoja teismo pareigos ištirti ir nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Nustatyta, kad pareigūnas nedarbingas buvo 34 dienas, jo vidutinis darbo mėnesinis užmokestis 1053 Eur. Tačiau darbuotojui buvo mokama nedarbingumo pašalpa, kuri mažina atlygintinos žalos dydį. Tikslų pareigūnui padarytos žalos dydį turi nustatyti teismas pagal ieškovo pateiktus įrodymus apie uždarbio vidurkį, nedarbingumo pašalpos dydį, padarytą neturtinę žalą ir kt.Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ko pasekoje neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, todėl, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.