Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. e2-10653-848/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
e2-10653-848/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05085-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
  • 2.5.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-10653-848/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05085-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 747,31 Eur skolą, 860,45 Eur mokėjimų funkciją atliekančias palūkanas, 98,90 Eur delspinigius, 43,80 Eur proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 747,31 Eur nuo 2019 m. vasario 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti SKODA SUPERB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę ir ją valdė, ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Po 2018 m. birželio 12 d. sutarties nutraukimo transporto priemonė nebuvo grąžinta lizingo davėjui. Vadovaujantis sutarties 14.3. punktu, 2018 m. birželio 12 d. sutartis dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka) sutartis buvo nutraukta. Pirminis kreditorius 2018 m. gruodžio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. 2018 m. gruodžio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja :PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas.

2019 m. balandžio 15 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su 2 997,19 Eur suma, kad yra skolingas ir nori skolą grąžinti dalimis mokant po 100,00 Eur kas mėnesį. Nesutinka su reikalaujamais 43,80 procentais. Nurodo, kad įmokos kurį laiką buvo mokamos laiku ir reguliariai. Nuo sutarties sudarymo praėjus dviem metams mėnesinės įmokos pradėjo vėluoti, nes 2018 m. balandžio 1 d. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo nesutaisomai sugadintas automobilis. Automobilis buvo atsakovo pajamų šaltinis, apie įvykį buvo informuota, buvo prašoma dėl susidariusios sunkios finansinės padėties palaukti su įmokomis. Sutartis buvo nutraukta 2018 m. birželio 12 d. ir fiksuota tos dienos skolos suma ir sudarytas naujas mokėjimo grafikas. Atsakovas nesutinka su reikalaujamais 43,80 procentais, nes mokėjimas sustojo ne piktybiškai, o dėl sunkios finansinės padėties, nes neteko darbo.

2019 m. balandžio 16 d. nutarta nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.

2019 m. gegužės 3 d. teisme gautas ieškovo dublikas, kuriame nurodoma, jog ieškovas prašo pareikštą ieškinį tenkinti pilna apimtimi, atmesti prašymą dėl priteistos sumos vykdymo išdėstymo dalimis. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad nepateikus atsakovui parengiamųjų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui siųstas dublikas įteiktas 2019 m. gegužės 15 d., atsakovui asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), (30 b. l.). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą tripliko nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus paruošiamojo dokumento ir esant kitos šalies prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys tenkinamas visiškai.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2018 m. gruodžio 18 d. Reikalavimų perleidimo sutarties ir jos priedo (el. b. l. 8, 12), Reikalavimo teisių į skolų portfelį perleidimo patvirtinimo akto (el. b. l. 9-10), pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo (el. b. l. 11), pranešimo apie sutarties nutraukimą (el. b. l. 14), 2016 m. rugsėjo 6 d. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15-28), 2016 m. rugsėjo 6 d. priėmimo-perdavimo akto (el. b. l. 29), 2016 m. rugsėjo 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PS06092016/0066 (el. b. l. 30-32), paskolos/lizingo paraiškos (el. b. l. 33-34) vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo kreditorinius įsipareigojimus ieškovui yra įvykdęs, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovas, žinodamas apie savo pareigą vykdyti piniginę prievolę, šios pareigos nevykdė. Nors atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad nesutinka su reikalaujamais 43,80 proc., nes mokėjimas sustojo nepiktybiškai, o dėl sunkios finansinės padėties, tačiau nenurodo teismui jokio teisinio pagrindo, kuo remiantis šios palūkanos turėtų būti nepriteistos. Šių palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka aiškiai yra nustatyta sutarties 7.1. punkte, kuris numato, kad lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Tarp šalių pasirašytos sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte numatyta, jog atsakovas įsipareigoja mokėti būtent 43,80 proc. metines mokėjimą funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovas pasirašydamas sutartį aiškiai išreiškė sutikimą su tokiomis sutarties sąlygomis ir kaip pats nurodo mokėjimus pagal sutartį kurį laiką vykdė tinkamai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 747,31 Eur skola, 860,45 Eur mokėjimų funkciją atliekančios palūkanos, 98,90 Eur delspinigiai ir 43,80 Eur proc. mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo 2 747,31 Eur nuo 2019 m. vasario 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, (CK 6.4 str., 6.59 str.).

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis

Atsakovas pateikdamas atsiliepimą nurodė, kad sutinka su 2 997,19 Eur skola ir nori ją grąžinti dalimis mokant po 100,00 Eur kas mėnesį. Ieškovas su šiuo atsakovo prašymu nesutinka. Ieškovo nuomone atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų iš kurių būtų galima spręsti apie jo materialinę padėtį bei tokios padėties atsiradimo priežastis. Subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai nėra užtektinas pagrindas konstatuoti, kad atsakovo materialinė padėtis dėl objektyvių ir nuo paties atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių yra sunki ir atsakovas neturi realių galimybių įvykdyti savo prievolių ieškovui neišdėsčius sprendimu ieškovo naudai priteistinų sumų. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo kreipėsi tik po daugkartinių ieškovo bandymų susitarti geranoriškai su atsakovu dėl jo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovo elgesys sutarties galiojimo metu taip pat po jos nutraukimo bei asmenybė leidžia ieškovui pagrįstai manyti, kad net išdėsčius sprendimo vykdymą dalimis jis nebūtų sąžiningai vykdomas. Skolos mokėjimo išdėstymas nagrinėjamos bylos atveju akivaizdžiai pažeistų lygiateisiškumo principą, kreditoriaus interesus bei šių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo.

Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodyta kita kasacinio teismo praktika).

Atsakovo skola ieškovei sudaro 3 706,66 Eur. Atsakovas savo prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė, kad negali vykdyti teismo sprendimo visa apimtimi dėl sunkios finansinės padėties. Svarbu paminėti tai, kad nors atsakovas ir prašo leisti skolą sumokėti dalimis, tačiau teismui nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių pateikto prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, savo vardu nuosavybės teise įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, turimas santaupas banke. Teismas sutinka su ieškovės dublike išdėstyta pozicija, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų iš kurių būtų galima spręsti apie jo materialinę padėtį bei tokios padėties atsiradimo priežastis. Atsakovas kartu su prašymu nepateikė jokių duomenų apie savo vardu turimas transporto priemones, lėšas banko įstaigose, akcijas ar kitą finansinį turtą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-738-553/2017). Teismas įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas neįrodė tos aplinkybės, kad jis turės galimybę skolą mokėti dalimis. Atsakovas neatskleidė realios savo turtinės padėties bei gaunamų pajamų. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad būtų grąžinęs ieškovei bent dalį įsiskolinimo.

Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ne vien tik į atsakovo interesus, o įvertintina ir tai, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovo nurodomu būdu sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principu privalu pripažinti teisėtai įgytas ieškovo civilines teises, be to, teisėti lūkesčiai yra siejami ir su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu, apimančiu ir būtinumą įvykdyti sprendimą, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Taigi, nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas sąlygotų ne tik sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Taip pat iš pateikto prašymo argumentų akivaizdžiai matyti, kad atsakovas visą situaciją vertina išimtinai tik per savo interesų apsaugos prizmę, ir daro tik prielaidą, kad ieškovės interesai nenukentės dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismo nuomone, toks vertinimas nėra pagrįstas ir negali užtikrinti protingos interesų pusiausvyros.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei vadovaudamasis CPK 7 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi, byloje pateiktais įrodymais, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai ar iš esmės nebus paneigtas teismo sprendimas, todėl atsakovo R. B. prašymas dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas (177, 178, 284 straipsniai).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 83,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 5,37 Eur, todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 2 747,31 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 31 ct) skolą, 860,45 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų 45 ct) palūkanas, 98,90 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 90 ct) delspinigius, 43,80 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 747,31 Eur nuo 2019 m. vasario 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 706,66 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 83,00 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 00 ct) sumokėtą žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė